Pastaruoju metu Lietuvoje daug diskutuojama apie kelių eismo taisyklių (KET) pataisas, ypač susijusias su motociklininkais. Nors siūlymų girdėta įvairių, dalis jų kelia nerimą vairuotojams. Ne vienas pastebi, kad KET taisyklės akivaizdžiai diskriminuoja motociklininkus, ypač kalbant apie sezoniškumą ir padangų reikalavimus.
Kelių eismo taisyklių pokyčiai ir „žiemos sezonas“
Iki šiol motociklininkams galiojo tokios pačios taisyklės, kaip ir visiems kitiems eismo dalyviams - nuo lapkričio 1 iki kovo 31 dienos važinėti motociklu buvo galima tik su žieminėmis padangomis. Šis įstatymas dažnai buvo vadinamas absurdišku, kadangi „99 proc. motociklų neturi žieminių padangų, jos nėra gaminamos“.
„Lapkričio jau prasideda žiemos sezonas, o būna dar geri orai, šilta, nei pasnigę, nei pašalę - o važiuoti negalima“, - anksčiau teigė motociklininkai. Atsižvelgiant į motociklininkus vienijančių organizacijų nuomonę, teikiant Kelių eismo taisyklių pataisas, situacija keitėsi.
KET nuostatų pakeitimo projekte nurodyta, kad vairuoti mopedus, motociklus, triračius ir visų rūšių keturračius su vasarinėmis padangomis būtų draudžiama gruodžio-vasario mėn., tačiau leidžiama nuo kovo 1 d. Šis pakeitimas suteikia daugiau lankstumo motociklininkams pavasario ir rudens sezonais, tačiau vis dar numato griežtus apribojimus žiemos mėnesiams.
Iššūkiai rudenį: susidūrimai su laukiniais gyvūnais
Policija pataria, kaip elgtis susidūrus su žvėrimi, nes kasmet šalies keliuose įvyksta tūkstančiai tokių eismo nelaimių. Pavyzdžiui, rugsėjo 20 d. Kėdainių rajone, Urbelių kaime, motociklas „Yamaha“ susidūrė su į kelią tiesiame ruože įbėgusia stirna. Po susidūrimo 18-metis vairuotojas nesuvaldė motociklo ir nugriuvo į šalikelę, po ko buvo išgabentas į ligoninę.
Kelių policijos tarnyba praneša, kad pastaruosius penkerius metus kasmet įvyksta apie 5 tūkst. avarijų su žvėrimis. Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, per šiuos metus jau įvyko 4 385 susidūrimai su gyvūnais, per juos sužeisti 25 žmonės, vienas žuvo. Palyginti su 2017 metais, pernai susidūrimų su gyvūnais skaičius išaugo daugiau negu 100 procentų - nuo 2 424 iki 4 931 atvejo.
Lietuvos policijos statistika rodo, kad rudenį pavojingiausi mėnesiai - spalis, lapkritis ir gruodis, o pavasarį - gegužės mėnuo. Laukiniai gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, maždaug nuo 17 val. iki 23 val. ir 4-5 val. Kai kurie gyvūnai keliauja bandomis, todėl policija rekomenduoja stebėti, ar aplink nėra kitų žvėrių. Gyvūnus baugina garsiniai signalai ir akina šviesos, o išgąsdinti, apakinti gyvūnai nesiorientuoja aplinkoje ir elgiasi nenuspėjamai.
Vairuotojus apie pavojų susidurti su laukiniais gyvūnais įspėja kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“, kuris įrengiamas tuose pavojinguose kelio ruožuose, kuriuose didelė tikimybė, kad gali per kelią judėti laukiniai gyvūnai. Dėl to vairuotojas turi važiuoti tik saugiu greičiu ir būti labai dėmesingas.
Patarimai susidūrus su laukiniu gyvūnu
- Įjungti avarinę signalizaciją ir apsivilkti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
- Pastatyti 50 metrų nuo automobilio (gyvenvietėje - 25 metrų) avarinio sustojimo ženklą.
- Pranešti apie susidūrimą skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir vykdyti pareigūnų nurodymus.
- Rekomenduojama pagalbos laukti automobilyje ir neiti prie gyvūno, nebandyti patraukti jo nuo kelio.
Gavęs informaciją iš Bendrojo pagalbos centro, Aplinkos apsaugos departamentas apie įvykį praneša kitoms institucijoms. Nugaišusiu gyvūnu pasirūpina medžioklės plotų savininkai - medžiotojai arba savivaldybės atstovas. Jei gyvūnas gyvas, tuomet į pagalbą skuba gyvūnų globos organizacija.
Tragiškos avarijos ir jų pamokos
Lietuvos keliuose nuolat vyksta eismo įvykiai, kuriuose nukenčia motociklininkai. Nors ne visos avarijos įvyksta lapkričio mėnesį, jos atspindi bendras saugumo problemas ir rizikas, su kuriomis susiduria motociklininkai.
Kauno motociklininkų sezono atidarymo dienos tragedija
Vienas tragiškas praeitas savaitgalis Kaune buvo paženklintas dviem motociklininkų mirtimis per sezono atidarymo dieną. Nors daugiau žinoma apie žuvusio 19-mečio avariją, vėliau pradėjo sklisti žinios ir apie 27-erių žuvusio motociklininko avariją. Jonavos gatvė sekmadienio naktį Kaune buvo uždaryta. Muravos sankryžoje susidūrė „Volkswagen Caddy“ ir motociklas. Sužalotas automobiliu važiavęs keleivis buvo nuvežtas į Kauno klinikas, o motociklą vairavęs 27 metų vyras atvykus medikams jau buvo be gyvybės ženklų. Tai buvo pirmosios motociklų sezono aukos tąmet, deja, jau tą pačią naktį sezonas buvo paženklintas mirtimis. Įvykio metu 27-erių motociklininkas žuvo, o „VW Caddy“ automobilio keleivio būklė labai sunki. Nukentėjusiojo kaimynai ir draugai kreipėsi į visuomenę prašydami finansinės pagalbos, nes darbingas vyras tapo neįgalus ir jam reikalingas ilgas gydymas bei reabilitacija. Buvo lūžę šonkauliai, nustatytas trauminis pneumotoraksas, pašalinta tulžis, dalys kepenų ir daugybė kitų sužalojimų. „URFA Kebab“ profilyje buvo dalijamasi, kad nukentėjusysis sunkiai sužeistas ir jam gresia ilgas gydymas bei reabilitacija, be to, finansiniai įsipareigojimai niekur nedingsta. Buvo palikta jo žmonos sąskaita paramai.
Motociklų saugos sistemos: pažangios vairavimo funkcijos, skirtos apsaugoti motociklininkus nuo rimtų avarijų
Nelaimė Panevėžio rajone: žuvę sutuoktiniai
Šeštadienio vakarą Panevėžio rajone, Nausodės kaime, apie 17 val. 30 min. žuvo motociklu važiavę sutuoktiniai iš Klaipėdos. Jie susidūrė su lengvuoju „Volkswagen Passat“ automobiliu. Abu nukentėjusieji patyrė įvairius sunkius sužalojimus ir daugybinius lūžius. Be tėvų liko trys mažamečiai vaikai. Šeima gyveno Klaipėdoje, vaikus šiuo metu globoja močiutė. Tėtis, Aurimas Končius, buvo ir Šaulių sąjungos narys. Apie šią žinią šeimos draugai sakė, kad ji „rankas ir kojas pakirto“. Ieškomas iš eismo įvykio pasišalinęs automobilis, o visuomenė raginama susisiekti su pareigūnais, jei turi vaizdo registratorių įrašų.
Neatsakingo vairavimo pasekmės: Igorio Varaksino atvejis
Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama Kauno gyventojo Igorio Varaksino byla, kuriam buvo pateikti kaltinimai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Kaunietis buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. kovo 27 d. Kauno V.Krėvės pr. vairavo automobilį „VW Golf“ neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti nebuvo įgyta, bei būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija. Už tai jam grėsė bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Antrasis kaltinimas susijęs su 2018 m. balandžio 8 d. įvykiu, kai Kauno Raudondvario pl. ir Antagynės g. sankryžoje jis vairavo neregistruotą motociklą KTM, būdamas neblaivus (2,80 promilės etilo alkoholio) ir neturėdamas teisės vairuoti. Vairuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė motociklo ir apvirto, trenkdamasis į pėsčiuosius. Teisme I.Varaksinas pripažino savo kaltę, teigė, kad abu kartus buvo išgėręs alaus ir sėdęs prie vairo neblaivus. Anksčiau, prieš keletą metų, už vairavimą išgėrus jis jau buvo baustas areštu, o 2017 m. lapkritį nuteistas už narkotinių medžiagų disponavimą.
Prokuroras Mindaugas Šukys teigė, kad kadangi praėjo tiek mažai laiko ir kaltininkas vėl prasikalto, buvo siekiama griežtesnės kardomosios priemonės - suėmimo, nes asmuo tampa vis pavojingesnis visuomenei. Kauno apylinkės teismas skyrė I.Varaksinui intensyvią priežiūrą: vieną mėnesį jis privalės dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir negalės išeiti iš namų, išskyrus teismo nutartyje nurodytus atvejus. Teisė vairuoti jam buvo atimta dar 2013 m.
Teismas I.Varaksiną pripažino kaltu dėl abiejų nusikaltimų ir skyrė 3 400 eurų baudą bei 34 paras arešto. Jam uždrausta vairuoti trejus metus. Taip pat konfiskuotos nusikaltimo padarymo priemonės - „VW Golf“ automobilis (603 eurų vertės) ir krosinis motociklas. Be to, I.Varaksinas turės atlyginti Valstybiniam socialinio draudimo fondui ir Kauno teritorinei ligonių kasai 623 eurus už nukentėjusios šeimos gydymo paslaugas.
„Skiriant tokias baudžiamojo poveikio priemones siekiama užtikrinti visuomenės saugumą ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme“, - pažymėjo bylą išnagrinėjusi teisėja Živilė Bliūdžiuvienė.
Sunkios traumos ir ilgalaikės pasekmės: Ramūno istorija
Kauniečio Ramūno Aliukonio gyvenimą 2018 m. balandžio 21-oji tarsi juodu brūkšniu padalijo iki ir po avarijos. Jis motociklu išvažiavo iš namų darbo reikalais ir Karaliaus Mindaugo prospekte susidūrė su Miglės Ožalaitės vairuojamu automobiliu, kuris, sukdamas į kairę, jo nepraleido. Nuo smūgio Ramūnas pakilo į orą, vertėsi ir nukrito už kelių metrų.
„Smūgis buvo didelis ir staigus, nespėjau net išsigąsti. Nukritęs ant kelio labai didelio skausmo nejaučiau, kadangi jau buvo lūžęs stuburas ir nutraukti stuburo nervai“, - prisiminė Ramūnas. Jam lūžo šonkauliai ir buvo pradurti plaučiai, sulaužytas dubuo trijose vietose, lūžę 10 ir 11 stuburo slanksteliai, pažeisti stuburo nervai, nutraukti abiejų kojų raiščiai, atmuštas inkstas, lūžęs kojos kelis ir kitos traumos. Didžiausias smūgis vyrui buvo ne patirtos traumos, o gniuždančios prognozės - sužinojo, kad greičiausiai niekada nebevaikščios ir negalės normaliai atlikti gamtinių reikalų.
Po mėnesio Kauno klinikose ir pusės metų reabilitacijos Palangoje, kurios didžiąją dalį teko apmokėti patiems, Ramūno būklė pagerėjo, sustiprėjo rankos, jis vėl mokėsi sėdėti, valgyti, sportuoti. Deja, Ramūnas prarado darbą - žlugo jo statybų verslas, o ilgametė gyvenimo partnerė Neringa išėjo iš darbo, kad galėtų jam padėti.
Ramūnas Aliukonis padavė M.Ožalaitę į teismą, siekdamas prisiteisti beveik 52 tūkst. eurų neturtinės žalos. Tačiau Kauno apylinkės teismas jam priteisė 10 tūkst. eurų, atsižvelgdamas į tai, kad 5 tūkst. eurų jau išmokėjo draudimo bendrovė. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Ramūnas avarijos metu važiavo viršydamas greitį (75 km/val. vietoje leistinų 50 km/val.) ir neturėjo A kategorijos vairuotojo pažymėjimo, privalomo tokio galingumo motociklui. Nors ekspertizė nustatė, kad avarijos kaltininkė yra tik M.Ožalaitė, advokatės teigimu, nukentėjusiojo veiksmai (greičio viršijimas ir vairavimas be teisių) yra svarbūs vertinant atsakomybę. Ramūno advokato teigimu, teismas nepakankamai atsižvelgė į sužalojimų rimtumą ir jų liekamuosius padarinius, tarp jų - ir pablogėjusią psichikos sveikatą.
Aistra motociklams ir saugus sugrįžimas: Dano Sodaičio pavyzdys
Neįgaliųjų Europos vicečempionas 100 metrų bėgimo rungtyje Danas Sodaitis, po motociklo avarijos 2013-ųjų spalį gimtosios Labūnavos apylinkėse, kurios metu neteko rankos, po šešerių metų vėl grįžo prie savo aistros - motociklų. Optimistiškumo nestokojantis vyras neleido negaliai diktuoti gyvenimo sąlygų. Nors aplinkiniai stebėjosi jo planais vėl sėsti ant motociklo, Danas savo aistrą aiškina kaip „polėkį, adrenaliną, savęs realizavimą, saviraišką“.
Danas savo metalinį žirgą „Honda CBR 900 RR Fireblade“, kurį meiliai vadina „Juoduoju Perlu“, vėl pasikinkė „Nemuno žiedo“ trasoje. Po avarijos jam reikėjo modifikuoti motociklą ir pritaikyti jį vairavimui viena ranka - akceleratoriaus ir stabdžių valdymą perkelti nuo dešinės vairo pusės į kairę. Valdant motociklą, „guldymą“ posūkiuose, viskas priklauso nuo kūno korpuso ir svorio; pagrindinė darbo priemonė čia yra kojos, kuriomis esi apsikabinęs kuro baką, o išvažiuojant iš posūkio dirbama pilvo raumenimis ir kojomis prisitraukiant save. „Grubiai sakant, ranka čia reikalinga tik tam, kad spaustum gazą“, - paaiškino Danas.
Sportininko ryžtą viena ranka pažaboti galingąją „Honda Fireblade“ dar labiau pakurstė brito Chriso Ganley pavyzdys, kuris būdamas 25-erių motociklo avarijoje neteko kairės rankos, tačiau ir po to dalyvauja motociklų lenktynėse. „Chrisas neturi rankos iki alkūnės, bet važiuoja žiede ir „duoda kruopų“ sveikiesiems. Susisiekiau su juo ir klausinėjau, kaip yra perdarytas jo motociklas. Tai - standartinis motociklas, be jokių privirinimų ir taip toliau. Tik rankenėlės atsuktos į kitą pusę. Lygiai tą patį esu aš pasidaręs“, - dėsto Danas.
tags: #motociklo #avarija #lapkritis