Kino edukacijos projektai Lietuvoje prasidėjo dar gerokai prieš įsikuriant Lietuvos kino centrui (LKC). Iki tol įvairios programos buvo orientuotos į neformalųjį ugdymą. Šiandien, praėjus bene dešimtmečiui, kino edukacijos situacija šalyje yra ženkliai pažengusi.
Kino edukacijos svarba ir poveikis
„Daugelyje Europos šalių kinas įtrauktas į mokyklų mokymo programas, ne tik kaip kino kūrimo procesas ar kinas kaip meno šaka, bet kaip savarankiškas informacijos šaltinis, drauge ugdantis ir bendrąsias kompetencijas - emocinį intelektą bei kritinį mąstymą“, - pasakoja Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė, LKC Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vyriausioji specialistė. Žiūrėdami filmus, juos analizuodami ir vertindami, moksleiviai lavina savo vizualinį raštingumą bei kūrybiškumą.
Teigiamą kino edukacijos poveikį įrodo 2014 m. paskelbto tyrimo „Kino ir teatro edukacijos poveikis jaunimui. Atvejų analizė: „Mokausi iš kino“ ir „Menų spaustuvė“ nauja neformalaus ugdymo erdvė mokyklų bendruomenei“ rezultatai. Jame buvo analizuojamas kino ir teatro edukacijos poveikis jaunimui - projekto „Mokausi iš kino“ ir VšĮ „Menų spaustuvė“ įtaka. Didžioji dauguma projekto „Mokausi iš kino“ dalyvių nurodė, kad edukacinės kino veiklos turėjo įtakos jų kūrybiniams gebėjimams, specialiosioms (t. y. pakeitė jaunuolių požiūrį į kino ir scenos menus, padėjo geriau suprasti jų specifiką) ir bendrosioms kompetencijoms (sustiprino smalsumą, kūrybiškumą ir pan.), vartojimui ir savanoriškai veiklai (pavyzdžiui, kai kurie dalyviai kine, kultūriniuose renginiuose pradėjo lankytis dažniau). Tyrime taip pat buvo klausiama mokytojų nuomonė, kuri patvirtino veiklų teigiamą poveikį moksleiviams.
Projektas „Mokausi iš kino“
Minėtą projektą „Mokausi iš kino“ 2011-aisiais inicijavo „Skalvijos“ kino centras. Jo esmė - speciali kino filmų programa klasėms, kurią lydi metodinė medžiaga, diskusijos po filmų, kūrybinės veiklos. Viena iš programos sumanytojų, „Skalvijos” kino centro edukacinių programų koordinatorė Goda Sosnovskienė pasakoja, kad pastarasis išsivystė iš dar 2009 m. vykdyto mažesnio projekto „Su klase į kiną“, kurio metu „Skalvijoje“ vyko filmų peržiūros, buvo rengiama filmų analizei skirta metodinė medžiaga.
„Šiuo metu „Mokausi iš kino“ programą įgyvendina 8 nekomerciniai kino teatrai visoje Lietuvoje, tad kinas mokytojams ir moksleiviams tapo prieinamesnis, lengviau pasiekiamas. G. Sosnovskienė sako, kad po filmo peržiūros grįžę į klases mokytojai dažnai patys rengia diskusijas su vaikais, aptaria matytą filmą, kilusius klausimus, mokosi kino kalbos pradmenų. „Klasėms, dažniau nei kartą per mokslo metus apsilankančioms kine, sukūrėme kino abonemento programą, kuri skatina kryptingai, tikslingai ir nuosekliai lankytis kine, yra finansiškai patraukli, be to, kiekvieną seansą lydi nemokamos diskusijos.
Projektą „Mokausi iš kino“ įgyvendins didelę patirtį kino edukacijos srityje turinčios organizacijos, įgyvendinusios jau ne vieną šios srities projektą. Projekto rengėjai „Mokausi iš kino“ dalyviams atrinko apie 3 dešimtis animacinių ir vaidybinių filmų, pritaikytų jų amžiaus grupėms ir gvildenančių vaikams bei jaunimui aktualius klausimus. Po peržiūros pedagogai kviečiami klasėms užsakyti nemokamas diskusijas, kurias moderuos specialistai. Projektas skatina pedagogus atrasti daugiau galimybių ir įvairovės įgyvendinant Bendrųjų ugdymo programų nuostatas ir siekiant numatytų ugdymo tikslų.
Lietuvos kino centro iniciatyvos formaliajame ugdyme
LKC orientuojasi į formalųjį ugdymą, todėl bendradarbiaudamas su atsakingomis švietimo institucijomis įgyvendina edukacijos projektus, atsižvelgdamas į tai, kas aktualu mokytojams jų pamokose.
„Audiovizualiniai XX a. archyvai pamokose“
Vienas iš projektų - „Audiovizualiniai XX a. archyvai pamokose“, - vykdomas bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu archyvu. Jame daugiausia naudojamos tarybinės kino kronikos ištraukos. „Tai - neatsitiktinis sprendimas. Šiandien itin daug kalbama apie propagandą, todėl moksleiviams svarbu suvokti, kaip ją atpažinti ir vertinti, suprasti, kokiomis priemonėmis ji kuriama. Ši programos dalis glaudžiai siejasi su istorijos, pilietinio ugdymo, etikos pamokomis. Išskirtinis šis projektas todėl, kad atrinktas kronikų ištraukas galima naudoti įvairioms užduotims, kurių metu moksleiviai šią medžiagą gali redaguoti, montuoti, jungti su kitais vaizdais ir garsais.
Tarptautinis projektas „Kino klubai“
LKC moksleivius siekia supažindinti tiek su nacionaliniu, tiek Europos kinu. Šiuo tikslu Lietuvoje šįmet prasidėjo tarptautinis projektas „Kino klubai“, kurio metu mokyklose vaikai žiūri specialiai parinktus filmus ir apie juos diskutuoja. „Daugiau nei 100 Lietuvos mokyklų iš 43-ijų Lietuvos miestų ėmėsi pasiūlytos idėjos - įsteigti kino klubą savo mokykloje. Pirmieji rezultatai nustebino užsienio partnerius. Pačių mokyklų ir jų bendruomenių iniciatyva vedami klubai per daugiau nei 3 mėnesius surengė net 1133 filmų peržiūras, po kurių vykdavo filmo aptarimai ir diskusijos. Vidutiniškai kiekvienoje projekte dalyvaujančioje mokykloje moksleiviai pažiūrėjo 10 filmų.“
Europos jaunimo kino apdovanojimai
LKC šiais metais prisijungė prie Europos jaunimo kino apdovanojimų, kuriuose 12-14 metų amžiaus vaikai iš daugiau nei 30-ties Europos šalių kviečiami visą dieną žiūrėti filmus ir tapti žiuri nariais. „Pirmą kartą tokiame renginyje dalyvavę Lietuvos moksleiviai atkreipė dėmesį į įdomią ir jiems aktualią filmų programą, įvairias ir netikėtas diskusijose aptartas temas, šiltą renginio atmosferą ir linksmą visos žiuri bendravimą.
Jaunimo tarptautinių apdovanojimų filmukas
Konkursai ir edukacinė bazė
LKC taip pat organizuoja Jaunojo kritiko recenzijų konkursą bei video darbų konkursą „Dokumentika mokykloje“. Anot J. Kažukauskaitės-Sarnickienės, per konkursus ir kitas veiklas siekiama, kad kinas pasiektų kuo daugiau Lietuvos kampelių. Pašnekovė pamini ir vieną iš pirmųjų LKC kino edukacijos programų, kino edukacijos ugdymo bazę. Tai - tęstinė kino edukacijos programa 5-12 klasių moksleiviams, kurios prioritetas yra nacionalinis kinas. Šioje bazėje pristatomi lietuviški filmai su pedagogams paruošta metodine medžiaga. Šiuo metu programoje yra 30 vaidybinių, dokumentinių, animacinių filmų. Tiesa, didžioji dalis jų - trumpametražiai, kadangi stengiamasi, kad filmų trukmė atitiktų pamokos laiką. J. Kažukauskaitė-Sarnickienė teigė, kad šiuo metu prie bazės yra prisiregistravę 600 mokytojų.
Platforma „Nepatogaus kino klasė“
Prieš metus minėto kino festivalio „Nepatogus kinas“, kurį organizuoja Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC) kartu su VšĮ „Nepatogus kinas“, iniciatyva pradėjo veikti edukacinė platforma „Nepatogaus kino klasė“. Joje mokytojai gali rasti filmus ir jų analizei specialiai sukurtas metodines priemones. Siekiant kuo aukštesnės kokybės ugdymo metodines priemones kūrė ekspertai (pavyzdžiui, NVO „Meno avilys“), partneriai ir mokytojai. Šiandien joje yra apie 700 registruotų vartotojų ir 7 filmai.
„Nepatogaus kino klasė“ programos vadovė Simona Gaidytė mano, kad projektas startavo sėkmingai - remiantis internetinio puslapio statistika, visi filmai ir metodinės priemonės yra naudojami, o užsiregistravusiųjų skaičius auga. Spalio 12-ąją Lietuvoje prasidėjusio festivalio viena iš programų „Filmai, padedantys augti“ yra skirta mokiniams ir mokytojams. Mintis sukurti programą vaikams ir jaunimui kilo dar festivalio organizavimo pradžioje. „Pasidomėję gerosiomis praktikomis užsienyje, iš partnerių Čekijoje atsivežėme idėją apie programą vaikams ir jaunimui bei edukacinę internetinę platformą.“
Naujienlaiškis „Aš manau!“
Naujienlaiškis „Aš manau!“ - tai unikali edukacinė priemonė mokytojams, padedanti įsigilinti į svarbiausias aktualijas, apie kurias vėliau galima diskutuoti istorijos, pilietinio ugdymo, geografijos ir kitų pamokų metu. Tokiu būdu siekiama diskusijas per pilietinio ugdymo pamokas priartinti prie aktualių ir mokiniams artimų temų. Priemonė mokytojams yra tęstinis projektas, organizuojamas jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ alumnų asociacijos.
tags: #mokausi #is #kino #kelias #i #mokykla