Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ yra pažangus katamarano tipo laivas, pastatytas Lietuvoje, Klaipėdos Universiteto (KU) Jūros mokslų ir technologijų centro poreikiams. Jis yra labai svarbi sudėtinė Jūrinio slėnio branduolio kūrimo dalis. „Mintis“ buvo įvertintas kaip didelė sėkmė ir žingsnis į priekį, užtikrinantis laisvę mokslinei veiklai, ir naudojamas tiek moksliniams tikslams, tiek ir kitų jūrinių veiklų poreikiams tenkinti.
Laivo statyba ir finansavimas
Klaipėdos Universitetas ir UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ sutartį dėl naujo Mokslinių tyrimų laivo projektavimo ir statymo pasirašė 2012 metais. Statybos darbai prasidėjo 2013 metų liepą, o jau 2014-aisiais bendrovės „Vakarų laivų gamykla“ dukterinėje įmonėje „Vakarų Baltijos laivų statykla“ įvyko Mokslinių tyrimų laivo „Mintis“ nuleidimo į vandenį ceremonija. Laivo statybos projekto vertė siekė 33,5 mln. litų, o pats laivas kainavo apie 10 milijonų eurų. Jo projektavimas ir statyba buvo finansuojami iš projekto „Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas (JŪRA)“, įgyvendinamo ir finansuojamo pagal 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos programą. Tuometinė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė krikštijo šį vienintelį tokio pobūdžio laivą Lietuvoje.
Techninės charakteristikos ir įranga
Laivas „Mintis“ pasižymi moderniomis techninėmis savybėmis, leidžiančiomis atlikti sudėtingus ir tikslius tyrimus.
- Tipas: Katamarano tipo, dyzelelektrinis laivas.
- Ilgis: 40 metrų.
- Grimzlė: 3 metrai be įrangos, 3,6-3,8 metro su įranga.
- Įgula: Nuolatinę įgulą sudaro 7 asmenys, visi - lietuviai. Papildomai gali dirbti du hidrografai, o mokslinių projektų metu „Mintis“ gali priimti iki 11 asmenų mokslininkų komandas, iš viso 18 žmonių.
- Kajutės: Laive yra 10 kajučių, kuriose gali gyventi 18 žmonių.
Variklių ir valdymo sistemos
„Mintis“ yra dyzelelektrinis laivas. Tai reiškia, kad elektra gaminama dyzeliniais generatoriais, o varikliai, kurie suka sraigtus, yra varomi elektra. Anot „Minties“ techninės priežiūros inžinieriaus Tomo Žapnicko, tokia sistema leidžia kontroliuoti energijos sąnaudas ir poreikį - pagal poreikį įjungiamas tik vienas ar keli generatoriai. Jei laivas stovi uoste ar „ant inkaro“, didieji generatoriai išjungiami ir naudojamas mažasis. Laivas valdomas nuo kapitono tiltelio, tačiau jame nėra įprasto vairo. „Mintis“ manevruoja naudojant svirtis ir azimutus, leidžiančius nukreipti srautą bet kuriuo kampu (360 laipsnių) ir užtikrinant itin didelį manevringumą.
Laboratorijos ir mokslinė įranga
Laive įrengtos dvi stacionarios laboratorijos, skirtos numatomiems geologiniams, biologiniams bei fizikiniams-cheminiams tyrimams. Yra galimybė papildomai pastatyti konteinerinio tipo laboratorijas. „Mintis“ aprūpintas brangia ir itin preciziška stacionaria įranga, kuria gali pasigirti labai nedaug laivų Baltijos jūroje. Tai apima:
- Akustinę įrangą.
- Gręžimo įrangą.
- Magnetometrus.
- Povandeninius nuotolinio valdymo robotus.
- Šiuolaikišką navigacijos aparatūrą.
Ši technika leidžia fiksuoti ir po vandeniu esančius sprogmenis, matuoti vandens gylį, tirti jūros gruntą ir gyvūniją, ieškoti nuskendusių objektų net iki 300 metrų gylyje. Laivo įranga velkama saugiu atstumu nuo laivo dugno, o kompiuteriuose viršuje matomi visi magnetiniai iškraipymai, padedantys spręsti apie galimus sprogmenis.
Be to, laive yra nepaprasta gelbėjimo valtis, kurią mokslininkai naudoja ne tik pagrindinei paskirčiai, bet ir tyrimams sekliose jūros zonose, kur reikia atlikti tam tikrus pagalbinius darbus.
Veiklos sritys ir moksliniai tyrimai
Daugiafunkcinis laivas „Mintis“ gali vykdyti visus pagrindinius okeanografinius tyrimus. Jo veiklos arealas apima Baltijos ir Europos jūras, taip pat dalį Afrikos pakrančių.
Reikšmingiausi projektai ir tyrimai
„Minties“ mokslinė laboratorija ant vandens yra sėkmingai dirbusi su Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos užsakovais. Tarp didžiausių metų darbų - tarpvalstybinio projekto „Harmony Link“ elektros jungties kabelio trasos jūroje tyrimas. Žvalgomieji darbai vykdyti dalyje Švedijos vandenų, Lietuvoje bei Lenkijoje. „Mintis“ dirbo sudėtingiausiose trasos dalyse, ypač tose zonose, kur po Antrojo pasaulinio karo yra palaidotas cheminis ginklas. KU mokslo ir inovacijų prorektorius dr. Darius Daunys pabrėžė, kad laivo galimybės leidžia atlikti tyrimus dideliuose gyliuose - 100 ir daugiau metrų.
Kitas svarbus projektas buvo teritorijos išžvalgymas prie Riugeno salos (Vokietija), planuojamoje vėjo jėgainių statybos zonoje. „Minties“ misija čia - ieškoti nuskendusių minų, kas reikalauja didelio kruopštumo, atsakomybės ir profesionalumo, nes bet kokia klaida gali kainuoti labai brangiai.
Lietuvos vandenyse „Mintis“ su KU mokslininkų komanda vykdo didžiulį Aplinkos apsaugos agentūros tyrimą - priekrantės dugno kartografavimą, kuriame driekiasi visi jūros riedulynai, kitaip dar vadinami rifais. Išsamus šių teritorijų tyrimas daromas pirmąkart, o sukaupti duomenys leis spręsti apie priekrantės vandenų būklę.
Finansinis tvarumas ir ateities planai
„Mintis“ yra sėkminga investicija, generuojanti pajamas Klaipėdos Universitetui. Pirmieji įėjimo į rinką metai buvo sudėtingi, tačiau dabar laivas stabiliai dirba, turi užsakovų sąrašą ir gerą vardą. KU vadovai, apžvelgdami KU mokslinių tyrimų laivo „Mintis“ metus, pabrėžia, jog šiuo metu laivas uždirba tiek, kad pakanka ne tik jo eksploatavimo išlaidoms apmokėti (metinis išlaikymas siekia iki 1,2 mln. eurų), bet ir prisidėti prie kitų dviejų Universiteto laivų - burlaivio „Brabander“ ir mokomosios jachtos „Odisėja“ - išlaikymo.
Nepaisant nepriekaištingos techninės būklės, „Mintį“ ateityje reikės modernizuoti, siekiant mažinti aplinkos taršos emisijas pagal tarptautines jūros aplinkos apsaugos konvencijas. KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pažymėjo, kad Universiteto iššūkis - paversti „Mintį“ elektriniu arba hibridiniu laivu, o tai gali kainuoti apie porą milijonų eurų. Apie antrą mokslinių tyrimų laivą Universitetas kol kas nesvarsto, nes tai yra valstybės prioritetų klausimas.
Pasak Tomo Žapnicko, techninės galimybės tokiems sprendimams yra. Sumontavus baterijų sistemą, „Mintis“ turėtų galimybę pereiti prie elektrinio ar hibridinio varianto, leidžiančio plaukti į uostus ar atlikti matavimus jau su nuline taršos emisija. Baterijas būtų galima pakrauti arba krante, ar su tais pačiais dyzelgeneratoriais plaukiant.
„Mintis“: Faktai
- Pastatytas ir nuleistas į vandenį Klaipėdoje prieš 7 metus (2014 m.).
- Vienintelis tokio pobūdžio laivas Lietuvoje.
- Grimzlė: 3 m be įrangos, su įranga 3,6-3,8 m.
- Ilgis: 40 metrų.
- Įgula: 7 nuolatiniai asmenys; su moksline įranga dirba du hidrografai; projektams gali priimti iki 11 asmenų mokslininkų komandas.
- Aprūpintas brangia stacionaria akustine, gręžimo įranga, magnetometru, povandeniniais nuotolinio valdymo robotais.
- Patikimi itin didelio tikslumo ir preciziškumo reikalaujantys povandeniniai tyrimai.
- Valdymas azimutais (360 laipsnių), o ne tradiciniu vairu.
- Dyzelelektrinis variklis leidžia kontroliuoti energijos sąnaudas.
- Metinis išlaikymas siekia iki 1,2 mln. eurų, tačiau laivas uždirba pakankamai lėšų.
tags: #mintis #laivas #techniniai #duomenys