„Mazda 5“ modelis, pasirodęs kompaktinių vienatūrių segmente, visada išsiskyrė savo praktiškumu, erdvumu ir vairavimo dinamika. Per savo gyvavimo laikotarpį šis automobilis siūlė įvairias modifikacijas, ypač atkreipdamas dėmesį į benzininius variklius ir jų nuolatinį tobulinimą.
Pirmosios kartos „Mazda 5“ (2005 m. modelis) benzininiai varikliai
2005 metais išleistas „Mazda 5“ kompaktiškų vienatūrių automobilių segmente pateikė naujų savybių. Pasirodęs prieš trejus metus, jis suglumino savo konkurentus vienatūrių automobilių C segmente, pasiūlydamas tokias naujoves kaip stumdomosios durys, kurios palengvino įlipimą ir išlipimą siauroje vietoje. Vėliau dinamiškajam „Mazda 5“ buvo atliktas pirmasis atnaujinimas, po kurio jo išvaizda šiek tiek pasikeitė, o jėgos agregatų asortimentą sudarė du benzininiai varikliai ir, pirmą kartą Lietuvoje, dviejų litrų dyzelis su dviem galios modifikacijomis.
1,8 litro benzininis variklis
1,8 litro benzininis variklis liko beveik nepakeistas po atnaujinimo. Nepaisant to, „Mazda“ inžinieriams pavyko sumažinti jo degalų sąnaudas keturiais procentais - iki 7,6 l/100 km.
2,0 litrų benzininis variklis
Dviejų litrų benzininis variklis buvo atnaujintas iš pagrindų. Dabar jis turi nuoseklų vožtuvų reguliavimą, dėl kurio išgaunama didesnė trauka visame apsukų diapazone. Maksimalus 185 Nm sukimo momentas dabar pasiekiamas jau esant 4000 aps./min. vietoj 4500 aps./min. ankstesniame modelyje. Prie išmetimo sistemos jungties ir po dugnu esančiuose katalizatoriuose įrengtas naujas deguonies jutiklis padeda variklio valdymo moduliui optimizuoti oro ir degalų mišinį, išlaikant minimalią emisiją.
Maksimali „Mazda 5“ MZE 2,0 variklio galia yra 107 kW (146 AG), o degalų sąnaudos yra labai priimtinos - 7,9 l/100 km. Naujasis variklis išskiria 11 g/km mažiau CO2 negu ankstesnis modelis.
2,0 litrų benzininis variklis dabar komponuojamas su nauja šešių pavarų rankine transmisija su artimesniais pavarų santykiais, suteikiančiais automobiliui gyvesnį charakterį, vietoj ankstesniame modelyje naudotos penkių pavarų rankinės transmisijos. Labai įdomi „Mazda 5“ su 2,0 litrų varikliu naujovė yra nauja penkių pavarų „Activematic“ automatinė transmisija su rankinio perjungimo režimu. Transmisija, artima „Mazda 6“, turi naują sukimo momento konverterį, kuris pasiekia optimalią pusiausvyrą tarp charakteristikų ir degalų sąnaudų, sumažindamas energijos nuostolius dėl slydimo, naudodamas platų sukibimo diapazoną bei greitėjimo slydimo valdymo funkciją. Labai sklandžiai veikianti transmisija ir nauja elektrinė droselio sistema leidžia be vargo važiuoti tiek mieste, tiek užmiesčio keliais, tiek greitkelyje.
Antrosios kartos „Mazda 5“ (CW, nuo 2010 m.)
„Mazda 5 (CW)“, pristatyta 2010 metais, yra antrosios kartos kompaktiškas minivenas, kuris toliau tęsia savo pirmtako tradicijas, derindamas erdvumą, praktiškumą ir malonią vairavimo patirtį. Lyginant su pagrindiniais konkurentais, tokiais kaip „Volkswagen Touran“, „Ford Grand C-Max“ ir „Renault Grand Scenic“, „Mazda 5 (CW)“ išsiskiria savo vairavimo dinamika ir lankstumu. Nors šaltinyje nėra išsamiai nurodytos antrosios kartos „Mazda 5“ benzininių variklių specifikacijos, galima numanyti, kad „Mazda“ toliau plėtojo savo benzininių variklių technologijas, siekdama efektyvumo ir našumo.
„Mazda“ benzininių variklių filosofija: „SkyActiv“ technologija
Kol vieni automobilių gamintojai ryžtingai mažino variklio tūrį ir cilindrų skaičių, „Mazda“ tikino, kad reikia eiti ne variklių tūrio mažinimo, o racionaliais sprendimais grįstu keliu. „Mazda“ nuo seno garsėja originaliais sprendimais. Viena iš tokių - ištisus dešimtmečius tobulinama rotorinio variklio koncepcija, tačiau kitoje barikadų pusėje - visiška visuotinės automobilių pramonės tendencijų priešingybė - „SkyActiv“ vardu pavadinta variklių gama.
„SkyActiv“ nėra tik simbolinis raidžių kratinys - tai unikali koncepcija, už kurios slypi dešimtys inžinerinių sprendimų, kurių bendra visuma padeda sukurti patį automobilį, o jo epicentre visuomet būdavo „SkyActiv“ variklis. Ši technologija tapo esmine „Mazda“ benzininių variklių filosofijos dalimi, siekiant optimizuoti efektyvumą ir vairavimo malonumą.
Kas yra „SKYACTIV“ technologija? | „Mazda Canada“
„SkyActiv-G“ benzininiai varikliai
2012 metais debiutavęs „Mazda CX-5“ tapo vienu pirmųjų bendrovės modeliu, sukurtu remiantis „SkyActiv“ technologijų filosofija. Viena svarbiausių naujovių šiame automobilyje buvo 2,0 litro darbinio tūrio „SkyActiv-G“ benzininis variklis, išsiskyręs aukštu suspaudimo laipsniu ir efektyviu degimo procesu. Vėliau rinkoje pasirodė ir galingesnė 2,5 litro versija, kuri palaipsniui buvo pradėta montuoti ir į kitus „Mazda“ modelius.
Aukštas suspaudimo laipsnis ir efektyvumas
Lyginant su 2,0 litrų versija, 2,5 litro „SkyActiv-G“ variklis pasižymi didesniu cilindrų skersmeniu ir ilgesne stūmoklio eiga. Jo suspaudimo laipsnis siekia net 14,0:1, o JAV rinkai skirtuose modeliuose - 13,0:1. Tarp modernių benzininių variklių tai yra vienas aukščiausių rodiklių. „Mazda“ inžinieriai didžiulį suspaudimo laipsnį naudoja siekdami maksimaliai išnaudoti degimo metu išsiskiriančią energiją ir tokiu būdu užtikrinti efektyvesnį degalų naudojimą.
Aukštas suspaudimo laipsnis suteikia varikliui efektyvumo pranašumą, tačiau kartu kelia ir rimtų iššūkių. Vienas pagrindinių - užtikrinti, kad variklis patikimai veiktų naudojant įprastus degalus. Tam „Mazda“ inžinieriai preciziškai sureguliavo degimo kamerų formą, patobulino degalų įpurškimo sistemą ir optimizavo uždegimo nustatymus. Šie sprendimai leido išvengti detonacinio degimo, kuris gali turėti neigiamą poveikį variklio ilgaamžiškumui ir patikimumui.
Inžineriniai sprendimai ir aušinimas
Kad variklis veiktų stabiliai ir efektyviai, buvo būtina užtikrinti tinkamą degimo kamerų aušinimą po kiekvieno degimo ciklo. Šiam tikslui pasiekti „Mazda“ inžinieriai sutelkė dėmesį į kelis esminius konstrukcinius elementus:
- Pažangi oro įsiurbimo sistema su kintamosios fazės vožtuvų valdymu, kuri leidžia optimizuoti oro srautą ir užtikrinti optimalų degalų mišinio sudarymą įvairiais variklio darbo režimais.
- Tiesioginis degalų įpurškimas. Ši sistema preciziškai paskirsto degalus degimo kameroje, taip ne tik pagerindama degimo efektyvumą, bet ir padeda kontroliuoti variklio temperatūrą.
- Išmetimo sistema su 4-2-1 tipo išmetimo kolektoriumi. Toks sprendimas leidžia efektyviau pašalinti išmetamąsias dujas ir sumažinti degimo kamerų temperatūrą. Vis dėlto, šis sprendimas turėjo ir neigiamų padarinių: dėl didesnio atstumo tarp išmetimo kolektoriaus ir katalizatoriaus, pastarasis įkaista lėčiau, o tai turėjo neigiamą poveikį siekiant sumažinti teršalų kiekį. Kad būtų išvengta šios problemos, „Mazda“ inžinieriai suprogramavo variklį pirmąsias 15 sekundžių po užvedimo dirbti su vėlesniu uždegimo momentu. Tai leidžia katalizatoriui greičiau pasiekti darbinę temperatūrą ir sumažinti CO2 emisijas.
Vidinių komponentų optimizavimas
Kitas svarbus patobulinimas - variklio vidinių komponentų optimizavimas, siekiant sumažinti tiek masę, tiek vidinę trintį. „Mazda“ inžinieriai vidinę trintį sumažino maždaug 30 proc., o bendras variklio svoris buvo sumažintas maždaug 10 proc. Lengvesni komponentai leidžia varikliui greičiau pasiekti darbinę temperatūrą, o tai ne tik sumažina degalų sąnaudas, bet ir pagerina automobilio svorio pasiskirstymą, kas gali turėti teigiamos įtakos valdymui. Mažesnė trintis taip pat padidina variklio efektyvumą ir ženkliai prisideda prie mažesnių degalų sąnaudų.
„SkyActiv-G Turbo“ - galingiausia evoliucija
Nuo 2018 metų „Mazda“ pradėjo į savo automobilius diegti galingesnę „SkyActiv-G“ variklio versiją - 2,5 litro darbinio tūrio „SkyActiv-G Turbo“ agregatą, geriau žinomą „PY-VPTS“ kodu. Ši variklio versija turi mažesnį suspaudimo laipsnį (10,5:1), nes „Mazda“ inžinieriai norėjo efektyviau išnaudoti turbokompresorių. Naujasis motoras standartinėje konfigūracijoje išvystė 250 arklio galių ir 430 Nm sukimo momentą ir buvo montuojamas į daugelį „Mazda“ modelių, tokių kaip „Mazda 3“, „Mazda 6“, „Mazda CX-5“, „Mazda CX-9“ ir kitus.
„SkyActiv-G“ variklių eksploatacija ir priežiūra
Galios didinimas (Chip Tuning)
„Mazda“ benzininiai varikliai gana lengvai pasiduoda sprendimams, leidžiantiems padidinti išvystomą galią. Vis dėlto, skirtingai nei vokiški varikliai, kurie turi ganėtinai milžinišką rezervą, „Mazda“ motorai tokio privalumo neturi. Įdiegus naują variklio valdymo programą, tikėtinas galios prieaugis nebus labai didelis. Įprastai, iš 2,5 litro variklio galima išspausti 205-210 AG (+20-30) ir 270-280 Nm (+20-30). Akivaizdu, kad tokios modifikacijos neturės reikšmingo poveikio dinaminiams rodikliams, todėl vietoje to geriau investuoti pinigus į, pavyzdžiui, geresnes padangas.
Degalų sąnaudos
Dinamikos skirtumas tarp 2,0 ir 2,5 litro variklių - akivaizdus. Didesnio tūrio variklis eiklesnis ir aštriau reaguoja į akceleratoriaus paspaudimus. Kita vertus, abiejų variklių atvejais, norint išnaudoti visą potencialą reikės tachometro rodyklę laikyti ties aukštesnių sūkių riba, o tai lemia didesnes degalų sąnaudas ir didesnį triukšmo lygį salone. Tačiau su automobiliu nesielgiant agresyviai, abu motorai gali nustebinti mažu apetitu degalams. Pavyzdžiui, „Mazda 6“ su 2,5 litro darbinio tūrio varikliu, priklausomai nuo važiavimo sąlygų ir tempo, sunaudoja nuo 5 iki 9 litrų 100 km. Panašios galios, mažesnio tūrio variklis pasižymi panašiais arba, retkarčiais, prastesniais rodikliais.
Patikimumas ir galimi trūkumai
„SkyActiv-G“ variklis laikomas patikimu ir neturi ryškių trūkumų. Vis dėlto, kaip ir bet kuris variklis, jį kamuoja kelios problemos, kurios iškyla per ilgesnį eksploatacijos laikotarpį.
Anglies nuosėdos
Vienas dažniausiai pasitaikančių reiškinių - anglies nuosėdų kaupimasis įsiurbimo kolektoriuje. Tai gali lemti netolygų variklio darbą esant žemoms apsukoms, tačiau „SkyActiv-G“ varikliuose šios problemos mastelis yra gerokai mažesnis negu kituose moderniuose benzininiuose varikliuose.
Paskirstymo velenėlio nusidėvėjimas
Prieš perkant naudotą automobilį su šiuo varikliu rekomenduojama atlikti galios matavimą ant stendo. Jei reali variklio išvystoma galia yra 20-30 AG mažesnė nei nurodyta gamintojo, tai gali reikšti, kad nusidėvėjo paskirstymo velenėlio krumpliaračiai. Įprasta jų pakeitimo procedūra problemos neišspręs - būtina atlikti išsamią variklio patikrą, mat nusidėvėjusios dalelės gali patekti į alyvos siurblio filtrą, jį užkimšti ir sutrikdyti tepimo sistemos veikimą.
Cilindrų galvutės tarpinė ir galvutės skilimai
Cilindrų galvutės tarpinės gedimai atsiranda dėl natūralaus nusidėvėjimo, ties maždaug 200 000 km rida. Tačiau didesnė šio variklio problema - variklio galvutės skilimai, kurie dažniausiai pasireiškia „SkyActiv-G Turbo“ variklio versijoje. Šis defektas gali paskatinti aušinimo skysčio nuotėkį ir variklio perkaitimą. Jungtinėse Valstijose šis gedimas tapo teisminio ginčo objektu, nes problema buvo dažniausiai fiksuojama „Mazda 6“ (2018-2020 m.), „Mazda CX-5“ (2019-2020 m.) ir „Mazda CX-9“ (2018-2020 m.) modeliuose.
Kiti pasitaikantys gedimai
Be minėtų problemų, kartais pasitaiko ir šie gedimai:
- Alyvos karterio ventiliacijos vožtuvo (PCV) gedimai
- Imobilizatoriaus veikimo sutrikimai
- „Start-stop“ sistemos gedimai
Paskirstymo mechanizmas ir alyva
„SkyActiv-G“ varikliuose paskirstymo mechanizmas yra varomas grandinės. Tai reiškia, kad „Mazda“ šį mechanizmą laiko ilgaamžiu. Vis dėlto, nors gamintojas nenurodo reguliarių grandinės keitimo intervalų, tačiau jos būklė priklauso nuo variklio priežiūros - kaip dažnai keičiama alyva ir kokia alyva yra naudojama.
„Mazda“ nurodo, kad „SkyActiv-G“ varikliai turėtų naudoti 0W-20 klampumo alyvą, kuri užtikrina mažesnę trintį ir efektyvesnį degalų naudojimą. Vadovaujantis gamintojo nurodymais, šie varikliai turėtų naudoti originalią „Mazda Supra-X“ alyvą, tačiau alternatyvių pasiūlymų taip pat netrūksta:
- Amsoil Signature Series 0w20
- Eneos Premium Ultra 0w20
- Mobil 1 0w20
- Penrite Enviro+ 0w20
- RAVENOL Eco Synth ECS 0w20
- Redline High Performance 0w20
- Total Quartz 9000 Future GF-5 0w20
tags: #mazda #5 #benzininiai #varikliai