Pastaruoju metu automobilių parkavimas prie daugiabučių tapo vis aktualesne tema Lietuvoje. Didėjantis automobilių skaičius ir ribotos erdvės sukelia nepatogumų gyventojams, o savivaldybės ieško būdų, kaip reguliuoti eismo srautus ir gerinti ekologinę situaciją. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausius pokyčius automobilių apmokestinimo srityje, ypač Vilniuje ir Šiauliuose, bei išnagrinėsime gyventojų nuomonę apie šiuos pokyčius.
Parkavimo apmokestinimas Vilniuje: pokyčiai ir iniciatyvos
Vilniaus miesto savivaldybė nuolat ieško būdų, kaip efektyviau valdyti automobilių srautus ir spręsti stovėjimo vietų trūkumo problemą. Naujausi sprendimai apima rinkliavos zonų ribų keitimą ir galimybę bendruomenėms siūlyti apmokestinti savo kiemus.
Rinkliavos zonų pokyčiai
Nuo liepos 1 d. keičiasi ir rinkliavos zonų ribos: kai kurios gatvės bus priskirtos kitoms zonoms - mažės mėlyna (brangiausia) zona ir didės raudona. Tai reiškia, kad dalyje teritorijų keisis parkavimo kaina ir apmokestinimo laikas.
Pokyčiai orientuoti į tai, kad Senamiestyje ir jo prieigose būtų lengviau rasti laisvą vietą trumpesniam stovėjimui, o ilgalaikis parkavimas būtų perkeliamas į mažesnio intensyvumo zonas. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai priimti remiantis eismo, stovėjimo vietų užimtumo ir gyventojų įpročių analize, todėl tikimasi, jog šie pokyčiai padės užtikrinti didesnį vietų prieinamumą ir efektyvesnį miesto stovėjimo vietų naudojimą.
Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vadovas Ilja Karužis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kai kur brangios rinkliavos zonos (pvz., „mėlyna“) ribojasi su gerokai pigesne (pvz., „geltona“), todėl pigesnė gerokai perkrauta.
Baltosios zonos: bendruomenių iniciatyva
Nuo liepos 1 d. Vilniuje bus sudaryta galimybė bendruomenėms savo iniciatyva siūlyti įvesti baltosios zonos rinkliavą jų namo kieme. Nusprendus apmokestinti tokias baltosios zonos teritorijas, jose bus nustatomas 0,2 Eur rinkliavos už valandą mokestis. Gyventojai šioje zonoje galės išsiimti leidimus: pirmas leidimas nieko nekainuos, antras leidimas per mėnesį kainuotų 6 Eur.
Šis sprendimas turi dvejopą naudą: tai leistų gyventojams naudotis šalia jų namo esančia aikštele patogiau, o už stovėjimą surinktos lėšos bus nukreiptos į Kaimynijų programą, t. y., bus skirtos gyvenamosios aplinkos (kiemų) infrastruktūrai gerinti. Siūlantys naują parkavimo zoną daugiabučių kiemuose politikai galvoja, kad „baltosios“ zonos padės tiems gyventojams, kurių kiemai prigrūsti „svečių“ automobilių, todėl nelieka vietos tikriesiems kiemo šeimininkams.
Elektromobilių parkavimas
Siekiant tvaresnio judumo ir klimatui neutralaus Vilniaus tikslų, skatinamosios priemonės elektromobilių naudotojams išliks. Žaliojoje, geltonojoje ir raudonojoje zonose parkavimas ir toliau bus nemokamas visą parą, tačiau brangiausioje mėlynojoje zonoje nemokama išliks tik pirmoji valanda.
Nuo liepos 1 d. mėlynojoje zonoje elektromobilių stovėjimas bus nemokamas pirmąją stovėjimo valandą per parą, tačiau tik tuo atveju, jei stovėjimas bus aktyvuotas naudojantis viena iš mobiliųjų programėlių: „m.Parking“, „carOne“, „ParkMan“ ar „uniPark“.
Pažymėtina, kad mėlynojoje zonoje, kaip ir dabar, galios 12 minučių apmokėjimo žingsnis. Tai reiškia, kad neišnaudotos pirmosios (nemokamos) valandos per parą minutės galės būti panaudotos vėliau. Naujoji tvarka galios visą parą, visomis savaitės dienomis (24/7), siekiant užtikrinti trumpalaikio stovėjimo galimybę visų transporto priemonių vairuotojams bei racionaliau paskirstyti stovėjimo vietas aukščiausio užimtumo zonoje.
Planuojami parkavimo mokesčių didinimai Vilniuje
Savivaldybė siūlo mėlynojoje zonoje parkavimo mokestį didinti nuo 2,5 euro iki 4 eurų už valandą, raudonojoje - nuo 1,5 iki 2,5 euro, geltonojoje - nuo 0,60 iki 1 euro, žaliojoje - nuo 0,30 iki 0,50 euro už valandą.
Parkavimo apmokestinimas Šiauliuose: gyventojų patirtis
Šiauliuose situacija kiek kitokia nei Vilniuje. Čia daugiabučių gyventojai jau kurį laiką moka už automobilių parkavimą šalia namų. Tačiau, kaip teigia vietiniai gyventojai, už šį mokestį jie gauna ne kokybiškas stovėjimo vietas, o purvynus ir duobes.
Šiauliuose yra trys skirtingos parkavimo zonos - raudonoji, geltonoji ir žalioji. Į šias zonas patenka ir daugiabučiai namai, ir šalia jų esančios kelios varganos stovėjimo vietos. Už jas susimokėti turi ne tik pašaliniai asmenys, kurie trumpam pasistatė automobilį, bet ir namo gyventojai.
UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“, kuris administruoja šiuos mokesčius, informuoja, kad vieno automobilio parkavimas žaliojoje zonoje metams kainuoja 20 eurų, geltonojoje - 25 eurus, o raudonojoje - 40 eurų per mėnesį. Tiesa, abonementus galima nusipirkti 50 proc. pigiau, tiems, kurie gyvena vienoje ar kitoje mokamoje zonoje. Tačiau tai vieno automobilio stovėjimo kaina, o jei norima statyti visus šeimos automobilius, kaina atitinkamai išauga.
Šiauliečiai socialiniame tinkle buvo paviešintos nuotraukos, kaip žiemos metu atrodo vaizdas prie daugiabučio namo, prie kurio automobilių stovėjimas yra mokamas. Kadangi vietos pakankamai nėra, kaip įprasta, žmonės statosi automobilius dalinai ant žalios vejos, kuri žiemą išvažinėjama ir išrausiama.
Gyventojų reakcija ir savivaldybės planai
Šiauliečiai niršta: mokame pinigus už purvynus. Kol vieni piktinasi, kad už surinktas lėšas savivaldybė galėtų bent jau skaldos pabarstyti ir palengvinti gyventojams dalią, kiti gi sako, kad nėra ko laukti ir reikia stovėjimo vietas tvarkytis patiems. Šiauliečiams savivaldybė apie parkavimo apmokestinimą nė nepranešė. Tuo tarpu Šiaulių valdžia nusprendė, kad apmokestinus stovėjimo vietas, miniatiūriniuose kiemuose atsiras daugiau vietos.
Savivaldybė sako, kad iš mokesčio planuoja surinkti apie 600 tūkst. eurų papildomų pajamų, kurios bus naudojamos viso miesto infrastruktūros gerinimui, nors dalis gali nusėsti ir į daugiabučių kiemų tvarkymą.
Privati aikštelė prie daugiabučio: ką reikia žinoti?
Dažnai pasitaiko atvejų, kai aikštelė prie daugiabučio priklauso ne gyventojams, o privatiems asmenims ar įmonėms. Tokiu atveju kyla klausimų dėl naudojimosi aikštele tvarkos ir teisių.
Kam priklauso aikštelės?
Daugiabučių administravimo bendrovės „House care“ projektų vadovo Vaclovo Stankevičiaus teigimu, tokių atvejų vis pasitaiko, ypač naujesnės statybos kvartaluose. Taip nutinka tada, kai kvartalo vystytojas parkavimo vietas ar kiemo dalį registruoja kaip atskirą turtinį vienetą arba neparduoda jų kartu su butais.
Anot V. Stankevičiaus, tokiu atveju gyventojai negali įsirengti barjerų ar naudoti teritorijos be leidimo, tačiau taip pat ir savininkas negali be pagrindo uždrausti daugiabučio gyventojams naudotis aikštele. Advokatų kontoros „Marger“ advokatės Eleonoros Maciejevskos teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo statytojai yra įpareigoti įrengti automobilių stovėjimo vietas, kad būtų užtikrintas gyventojų poreikis naudotis pastatu pagal jo paskirtį.
Taigi, jei žemės sklypas yra būtinas daugiabučiui naudoti pagal paskirtį (pvz., patekimui į pastatą, privažiavimui, automobilių statymui) jis gali būti pripažintas priklausiniu, t. y., būtinu pastato naudojimui. Tačiau viskas priklauso nuo individualios situacijos. Advokatė paminėjo, kad yra situacijų, kai gyventojai negali naudotis aikštele, net jei ji ir yra prie pat daugiabučio. Pavyzdžiui, kai sklypas nėra būtinas daugiabučio aptarnavimui arba yra įrengtos kitos alternatyvios vietos automobilių parkavimui.
Ką galima ir ko negalima daryti privačioje aikštelėje?
- Jei aikštelė priklauso daugiabučio gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise, sprendimus priima patys savininkai (balsavimo būdu), o priežiūrą dažniausiai vykdo namo administratorius ar bendrija pagal patvirtintą biudžetą.
- Jei aikštelė priklauso privačiam asmeniui, tada jis ir atsako už jos būklę, nebent su gyventojais ar administratoriumi būna sudaryta sutartis dėl pasidalintos atsakomybės. Tokiu atveju daugiabučio gyventojai ja gali naudotis tik pagal jos paskirtį, t. y., automobilių statymui.
Gyventojai neturi teisės savavališkai įrengti šlagbaumo, užtvarų, ženklų. Šiuos veiksmus gyventojai galėtų atlikti tik su aikštelės savininko sutikimu. Daugiabučio gyventojams yra privaloma gauti savininko leidimą, kai norima: riboti prieigą prie aikštelės; joje atlikti remonto darbus (pvz., asfaltuoti, keisti dangą, ženklinimą); joje įrengti naują infrastruktūrą (pvz., elektros įkrovimo stoteles, apšvietimą); naudoti aikštelę ne pagal paskirtį, t. y., ne automobilių stovėjimui.
Ar daugiabutis gali aikštelę nusipirkti?
Advokatė patarė, kad, esant galimybei, daugiabučio gyventojams būtų tikslinga aikštelę iš privataus asmens įsigyti. Ji primena, kad daugiabučio butų ir patalpų savininkai ar bendrija aikštelę galėtų įsigyti tik su daugumos pritarimu (50 proc. + 1). Už aikštelę būtų mokama bendrai, proporcingai priklausančių butų ar kitų patalpų plotui (nebent būtų susitarta kitaip).
Parkavimo taisyklių pažeidimai ir atsakomybė
Nesumokėto parkavimo pasekmės
Jei nesumokėjote už automobilių stovėjimą mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, Jūs pažeidėte Kelių eismo taisykles (transporto priemonių stovėjimas nesilaikant kelio ženklo 528 „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele 840 „Mokamos paslaugos“). Nesumokėjus už automobilio stovėjimą iš karto, rinkliava už transporto priemonės stovėjimą už vieną dieną, nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko, sumokama pagal pažeidimo pranešimą per 120 valandų.
Kiekvieno atsiskaitymo metu taikomas papildomas mobiliosios programėlės administravimo mokestis: „flowbird“ - 0,10 Eur; „uniPark“ - 0,12 Eur.
Jei rinkliavos mokėtojas, sumokėjęs rinkliavą už ilgesnį nei 1 mėnesio laikotarpį, nebenori toliau naudotis paslauga, rinkliava grąžinama tik už ateinančius visiškai nepanaudotus mėnesius. Rinkliava negrąžinama, jei išvykstama iš transporto priemonės stovėjimo vietos anksčiau nei pasibaigia laikas, už kurį sumokėta rinkliava.
Viešosios ir privačios aikštelės bei atitvarų įrengimas
Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y., priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose.
Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y., statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir/arba nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai.
Darbovietės automobilių stovėjimo vietos mokestis: Europos patirtis
Darbovietės automobilių stovėjimo vietos mokestis - tai specifinė rinkliava, taikoma darbdaviams, turintiems privačias automobilių stovėjimo vietas centrinėse ar patiriančiose dideles transporto spūstis vietose. Šis mokestis Europoje pradėtas taikyti Notingeme (Jungtinė Karalystė) 2012 metais.
Pagal Notingemo automobilių statymo darbo vietoje mokestį, reikalaujama, kad įmonės, turinčios daugiau kaip 10 automobilių stovėjimo vietų, mokėtų metinį mokestį už kiekvieną darbuotojams suteiktą stovėjimo vietą. Iš šio mokesčio gautos lėšos naudojamos viešajam transportui ir kitoms tvaraus transporto iniciatyvoms mieste finansuoti. Taikomos rinkliavos dydis yra 375 svarai per metus už parkavimo vietą. Per 10 metų surinkta 83 mln. svarų, kurie nukeliavo tvaraus judumo infrastruktūrai gerinti.
Kiti didesni miestai, kuriuose įvesti darbovietės automobilių stovėjimo vietos mokesčiai, yra Londonas (Jungtinė Karalystė), kur panaši sistema (nuo 10 automobilių stovėjimo vietų, 400 svarų sterlingų per metus už vieną vietą) buvo įvesta 2021 m., ir Singapūras, kur automobilių stovėjimo aikštelės mokestis taikomas nuo 1975 m. Oslas (Norvegija) ir Milanas (Italija) šį mokestį įvedė nuo 2019 m., o Pertas (Australija) - nuo 2018 m.
Kai kuriais atvejais mokesčiai už automobilių stovėjimą darbo vietoje taikomi visiems darbdaviams nustatytoje teritorijoje, o kitais atvejais - tik tam tikro tipo darbdaviams arba darbdaviams, kurie suteikia tam tikrą automobilių stovėjimo vietų skaičių. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ kviečia Vilniaus miesto savivaldybę pradėti taikyti darbovietės automobilių stovėjimo vietos mokestį visoms įmonėms, turinčioms daugiau nei 10 vietų mėlynoje ir raudonoje parkavimo rinkliavos zonose.
Palangos parkavimo sistemos ypatumai
Palangos miestas yra suskirstytas spalvomis pagal zonas. Čia taikomas sezoninis parkavimo apmokestinimas. Nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 15 d. imtinai parkavimas yra mokamas nuo 7.00 val. iki 24.00 val. Nuo rugsėjo 16 d. iki gegužės 14 d. imtinai - nuo 8.00 val. iki 20.00 val.
Elektromobilio leidimas - tai leidimas, suteikiantis teisę statyti transporto priemonę, kurios energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama tik iš elektros energijos kaupimo sistemos ir kurioje sumontuota tik elektros pavara, bet kurioje apmokestintos teritorijos zonoje esančioje mokamoje vietoje. Automobiliu atvykę gyventojai ar miesto svečiai savo transporto priemonę gali palikti ir specialioje aikštelėje (pvz., Ronžės g. 5A).
tags: #masinos #parkavimo #apmokestinimas