Socialinėse medijose nuolat kyla klausimų, kaip galima perrašyti Kelių eismo taisyklių (KET) nusižengimą kitam asmeniui, jeigu pažeidimą padaręs vairuotojas buvo ne automobilio savininkas. Šis straipsnis paaiškins teisinį reguliavimą, savininko pareigas ir atsakomybę, taip pat detales apie baudų valdymą.
KET pažeidimų fiksavimas ir tvarkymas
Elektroninių paslaugų portalas ir pranešimų gavimas
Nuo 2022 m. vasario 1 d. veikia modernizuotas Informatikos ir ryšių departamento Elektroninių paslaugų portalas. Asmuo, prisijungęs prie šio portalo savo asmeninėje paskyroje, gali matyti jam surašytų administracinių nusižengimų protokolų ar priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose sąrašą bei susiformuoti šių nusižengimų išrašus.
Paskyrus baudą, pažeidėjui jo nurodytais el. pašto adresais, o nesant - registruotos gyvenamosios vietos adresu, išsiunčiamas administracinio nusižengimo protokolas ar nutarimas.
Pažeidėjo duomenų pateikimo tvarka
Jeigu transporto priemonės pažeidimą užfiksavo ne pats savininkas, o kitas vairuotojas, savininkas gali nurodyti konkretų asmenį, kuris vairavo automobilį. Tai galima padaryti keliais būdais: parašius laišką el. paštu, nurodytu atsiųstame protokole, arba prisijungus prie savo paskyros minėtame portale.
Portalo platformoje galima užpildyti reikiamus asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą, vairuotojo pažymėjimo numerį, išdavimo datą ir išdavusios institucijos pavadinimą. Esant galimybei, rekomenduojama pateikti ir el. pašto adresą.
Socialiniuose tinkluose kartais pasigirsta nuomonių, jog jei savininkas perrašo baudą tikrajam kaltininkui, baudą gauna ir savininkas, ir nusižengęs vairuotojas. Tačiau, atsitikus tokiam atvejui, per Elektroninių paslaugų portalą reikia pranešti, kad jūs nesate susijęs su užfiksuotu pažeidimu. Darbuotojas, patikrinęs informaciją, problemą išspręs.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Elektroninių paslaugų portale teikiama informacija turi būti teisinga. Pasitaiko atvejų, kai nuotraukoje užfiksuojama, kad transporto priemonę vairuoja savininkas, tačiau bandoma nurodyti, kad automobilį vairavo kitas asmuo. Melagingos informacijos pateikimas gali užtraukti papildomą atsakomybę.
Savininko atsakomybė ir pareiga nurodyti vairuotoją
Teisinis pagrindas ir sąlygos
Transporto priemonės savininkas turi žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančia transporto priemone. Būna atvejų, kai savininkas pats nevairuoja savo automobilio, o jį būna patikėjęs kitam asmeniui (giminaičiui, sutuoktiniui ar kt.), ir tuomet gali nurodyti tikrąjį vairuotoją.
Šioje situacijoje svarbūs du etapai: pirmasis - savanoriškas pranešimas policijai apie vairuotoją, policijai dar nepareikalavus to padaryti. Antrasis etapas - duomenų atskleidimas arba atsisakymas pasakyti, kas vairavo automobilį, kai policija jau reikalauja tokią informaciją pateikti.
Pareigą atskleisti vairavusio asmens duomenis, jos sąlygas, atsakomybės rūšį už nevykdymą ir išimtį nustato Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalis. Joje numatyta, jog policijos pareigūnui, siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, transporto priemonės savininkas arba valdytojas turi nurodyti pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris valdė arba naudojosi jam priklausančia transporto priemone. To nepadarius, pagal įstatymą, savininkas turėtų atsakyti už savo pareigų, kaip transporto priemonės savininko, neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) nustatyta tvarka.
Atsakomybė už pareigų atlikimą gali būti ir netaikoma, jeigu savininkas įrodys, kad asmuo transporto priemone naudojosi prieš jo valią. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog viena iš sąlygų, kai privaloma atskleisti vairavusio asmens duomenis, yra policijos pareigūno reikalavimas tai padaryti teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu. Taigi, policijai dar nereikalaujant pateikti vairuotojo duomenų - pranešti apie tai nėra privaloma, todėl jokia atsakomybė už nepranešimą ar automobilio skolinimą negrės.
Situacijos su šeimos nariais ir melagingais duomenimis
Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai automobilis skolinamas šeimos nariui. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2013 m. nusprendė, kad Konstitucijos norma, draudžianti versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius, negali būti taikoma transporto priemonės savininko atsisakymo nurodyti savo šeimos narį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonę, pagrindimui. Netgi Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra konstatavęs, kad gresianti sankcija už atsisakymą atskleisti vairuotojo tapatybę ar neteisingų duomenų nurodymą nepažeidžia teisės tylėti.
Taigi, nepriklausomai nuo giminystės ryšio, duomenis pateikti privalu, o pats duomenų pateikimo faktas dar nereiškia, kad tas asmuo yra kaltas ir turi būti nubaustas. Pagal dabartinę teismų praktiką, privalu atskleisti būtent konkretaus vairavusio asmens duomenis, nes kelių asmenų, kurie galėjo naudotis automobiliu, duomenų atskleidimas, tikėtina, nebus laikomas tinkamu.
Atsakomybė už duomenų neatskleidimą ar klaidingą informaciją
Antrasis svarbus teisės aktas šioje situacijoje yra Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kuriame numatyta, jog transporto priemonės savininkui už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą gali grėsti bauda. Fiziniams asmenims baudos skiriamos nuo 86 iki 231 eurų, o juridiniams - nuo 86 iki 289 eurų. Jei tai jau nebe pirmą kartą padarytas tas pats pažeidimas, bauda gali svyruoti nuo 86 iki 579 eurų.
Neatskleidus duomenų, administracinė atsakomybė gali grėsti, jei yra šios sąlygos:
- Transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone.
- Toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu.
- Transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t.y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią.
Jei automobilį vairavo asmuo, neturintis teisės vairuoti, atskleidus duomenis, savininkui gali grėsti administracinė atsakomybė dėl leidimo vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems teisės vairuoti. Už tai asmenims, atsakingiems už transporto priemonių techninę būklę ir eksploatavimą, nustatyta bauda nuo 86 iki 144 eurų. Taigi, net jeigu atskleistumėte, kas vairavo automobilį, vis tiek būtų galimybė Jus patraukti administracinėn atsakomybėn, priklausomai nuo aplinkybių.
Be to, asmenų kliudymas administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui atlikti procesinius veiksmus užtraukia baudą nuo 30 iki 170 eurų. Melagingas ar žinomai neteisingas vertimas administracinio nusižengimo byloje, vengimas ar atsisakymas duoti liudytojo parodymus, įrodymų naikinimas ar slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje užtraukia baudą nuo 300 iki 860 eurų.
Baudos ir jų valdymas
Kaip sužinoti apie paskirtą baudą
Patikrinti, ar gavote baudą, galite prisijungę prie epolicija.lt sistemos. Taip pat gausite pranešimą paštu arba per e. paslaugas. Bauda paprastai išsiunčiama per 10-20 darbo dienų nuo pažeidimo užfiksavimo, tačiau tai priklauso nuo pažeidimo tipo ir institucijos. Jei pažeidimą fiksuoja automatinės sistemos (pvz., greičio matuokliai), pranešimas dažniausiai ateina greičiau. Jei nepavyksta nustatyti pažeidėjo tapatybės ar reikalingas papildomas tyrimas, baudos gali vėluoti ir ateiti per kelis mėnesius.
Asmuo, esantis e. VMI autorizuotų paslaugų srities „Mano VMI“ vartotoju, prisijungęs prie „Mano VMI“, pradžios lango skiltyje „Mokesčiai ir baudos“ gali peržiūrėti aktualią informaciją apie administracinių baudų prievoles: paskirtas baudas, nusižengimo padarymo datą, baudų sumas, sumokėjimo terminus, neapmokėtas sumas, rasti nuorodą į teisės aktą, pagal kurį skirta administracinė bauda ir kt. Detalią prievolių informaciją galima peržiūrėti paspaudus vieną iš prievolių nuorodų. Jei asmuo nežino, už ką buvo paskirta administracinė bauda, jis turi kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą.
Baudos apmokėjimas ir klaidų taisymas
Administracinio nusižengimo (AN) baudą galima apmokėti elektroniniu būdu prisijungus prie „Mano VMI“ ir pasirinkus „Mokesčiai ir baudos“ -> „Administracinės baudos“, paspaudus aktyvų mygtuką „Sumokėti“. Apmokant baudą iš šio meniu punkto, pažeidimo identifikacinis kodas (ROIK) į paskirtį įkeliamas automatiškai, ir įmoka teisingai įskaitoma.
Svarbu žinoti, kad įmoka baudai padengti bus įskaityta pagal įrašytą pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) ar baudos paskyrimo dokumento numerį.
Jeigu mokėdami baudą nurodėte neteisingą įmokos kodą ir (arba) nenurodėte ar nurodėte neteisingą ROIK, papildomą informaciją apie baudos sumokėjimą, tarp jų ir ROIK, galite nurodyti laisvos formos prašyme, kurį galite pateikti prisijungę prie „Mano VMI“ („Paslaugos“ → „Paklausimai“ → „Paklausimo pateikimas“) arba pranešti bendruoju Mokesčių informacijos telefonu +370 5 260 5060.
Jeigu baudą už AN, paskirtą pagal nutarimą, sumokėjote negaliojančiu ar neteisingu įmokos kodu ir nenurodėte ROIK, tuomet galite pateikti Prašymą įskaityti mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą) teisingu įmokos kodu (forma FR0781) per „Mano VMI“ sistemą.
Jeigu baudą už administracinį nusižengimą sumokėjo kitas asmuo (pvz., žmona už vyrą) ir mokėjimo pavedime nurodė pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK), tuomet įmoka bus užskaityta automatiškai tam asmeniui, kuriam buvo paskirta bauda. Jei ROIK buvo nurodytas neteisingai, papildomą informaciją reikia pateikti per „Mano VMI“ paklausimų sistemą ar telefonu.
Jei mokesčių mokėtojas neturi kitų mokestinių nepriemokų, o baudos už AN įmoką sumokėjo teisingu (1001) įmokos kodu, bet nenurodė ROIK, tuomet suėjus mokėjimo terminui, įmoka bus užskaityta baudos už administracinį nusižengimą nepriemokai padengti.
Baudos atidėjimas ar išdėstymas
Mokesčių mokėtojas, susidūręs su finansiniais sunkumais ir negalintis laiku sumokėti paskirtų administracinių baudų, gali kreiptis dėl jų mokėjimo išdėstymo dalimis (t. y., mokestinės paskolos sutarties sudarymo). Tam reikia pateikti prašymą dėl AN baudų atidėjimo arba išdėstymo, kuriame turi būti nurodyta tiksli AN baudos suma bei pageidaujamas mokėjimo grafikas, užpildyta Fizinių asmenų anketa (forma FR0283), banko sąskaitų likučiai ir dokumentai, įrodantys realias galimybes sumokėti baudą (pvz., laisvos formos dokumentai apie gaunamas pajamas).
Prašymą dėl AN baudų išdėstymo galima pateikti per „Mano VMI“ sistemą: „Paslaugos“ → „Mokesčių atidėjimas ir termino keitimas“ → „Mokesčių atidėjimo ir mokėjimo dalimis sutartis“ → „Pildyti prašymą“.
Svarbu. AN baudos mokėjimas gali būti išdėstytas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo ANK 675 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos sumokėjimo termino dienos. Prašymas išdėstyti AN baudos mokėjimą gali būti pateiktas tik po nutarimo, kuriuo paskirta bauda, priėmimo, bet ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki mokėjimo termino, numatyto ANK 675 straipsnio 2 dalyje.
Atsakomybė už sunkius KET pažeidimus
Baudžiamoji atsakomybė už vairavimą išgėrus
Nuo 2017 m. sausio 1 d. asmeniui, vairavusiam transporto priemonę, kurio neblaivumas automobilio vairavimo metu yra daugiau negu 1,5 prom., gresia nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 281 str. 7 d., tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse vairavimas neblaiviam prilyginamas nesunkiam nusikaltimui. Už nesunkų nusikaltimą numatoma iki 500 MGL dydžio baudos (iki 19 000 eurų). Įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimų kodeksui, už vairavimą išgėrus yra taikoma baudžiamoji atsakomybė, o Baudžiamasis kodeksas numato, kad viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra turto - automobilio - konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.). Taip pat gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas kartu su bausme.
Nuo 2017 m. sausio 1 d., sustabdžius neblaivų asmenį už vairo ir patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu, kuris parodo daugiau nei 1,5 prom., asmuo privalomai pristatomas į medicinos įstaigą, kur iš asmens paimamas kraujas. Jeigu tyrimas parodo, jog kraujyje yra daugiau nei 1,5 prom., jam už vairavimą išgėrus - grės baudžiamoji atsakomybė. Nustačius didesnį nei 1,5 prom. neblaivumą bus pradedamas ikiteisminis tyrimas ir byla perduodama teismui.
Iš neblaivių (apsvaigusių) vairuotojų vairuotojo pažymėjimas paimamas nusižengimo vietoje. Pagal LR Saugos automobilių keliais įstatymo 24 str. 7 d. asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Vengimas pasitikrinti neblaivumą
Nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 eurų ir privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 4 metų.
Jeigu tokiam asmeniui į administracinio nusižengimo protokolą gali būti įrašomas administracinis nurodymas, tuomet toks asmuo „išsisuks“ su 500 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Tai dabartiniame reglamente palikta „spraga“, kuri leidžia išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės vengiant pasitikrinti neblaivumą, apsvaigimą. Reziumuojant, asmens gali laukti bausmė - bauda, siekianti iki 19 000 eurų arba areštas nuo 15 iki 90 parų, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tokiam asmeniui bus taikomos ir baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 metų ir (arba) automobilio konfiskavimas.
Galimybės išvengti baudžiamosios atsakomybės (laidavimas)
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nurodo, jog asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
Norint atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmuo turi būti:
- Pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką.
- Visiškai pripažinęs savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką.
- Bent iš dalies atlyginęs ar pašalinęs padarytą žalą arba įsipareigojęs ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.
- Esantis pagrindu manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Laiduotojas taip pat turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas sprendžia dėl užstato grąžinimo ir asmens baudžiamosios atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Pagal jau turimą praktiką, prokuratūra vengia derėtis ikiteisminiame tyrime ir ragina prisipažinti prasižengusius asmenis, bei laikosi pozicijos, kad automobilis būtų konfiskuotas ir nesutinka su laidavimo institutu.
tags: #masina #vairavo #ne #savininkas #kas #moka