Krovinių transportavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kruopštaus planavimo, ypač kai kalbama apie optimalaus maršruto nustatymą. Nėra universalios geriausio maršruto apibrėžties, nes ji priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, nuo krovinio tipo, klientų lūkesčių ir pervežimo specifikos.

Kai kurie siuntėjai nori, kad prekės būtų pristatytos kuo greičiau, ir yra pasirengę mokėti daugiau už greitąjį pervežimą. Kiti siekia sutaupyti, todėl gali laukti, kol ekspeditorius parūpins papildomą krovinį ir galės pasiūlyti mažesnę kainą. Vežant didelės vertės krovinius, svarbiausia yra saugumas. Tokiu atveju maršrute turi būti numatytos tam tikros sustojimo vietos ir užtikrinta maksimali krovinio apsauga vežimo metu.

Teminis paveikslėlis: sunkvežimis kelyje su žemėlapio elementais

5 žingsniai optimaliam maršrutui suplanuoti

Nėra universalaus būdo, kaip nustatyti optimalų kelių transporto maršrutą, o daugeliui krovinių reikia individualaus požiūrio. Taigi, kaip veikia geriausio maršruto nustatymo procesas? Į ką reikėtų atsižvelgti?

1. Klientų lūkesčių nustatymas

Pirmiausia, svarbu suprasti kliento prioritetus: ar tai laikas, kaina ar saugumas? Kada krovinys turi būti pristatytas? Ar yra nustatytas konkretus laikas, kada galima pakrauti ir iškrauti? Ar klientas turi kokių nors papildomų reikalavimų maršrutui, pavyzdžiui, vengti mokamų kelių arba važiuoti per tam tikras šalis?

2. Pagrindinių transporto priemonės ir maršruto parametrų nustatymas

Pagrindiniai maršruto parametrai, be pradinio ir galutinio taško bei galimų pakrovimo ir (arba) iškrovimo vietų pakeliui, apima transporto priemonės profilį (transporto priemonė su priekaba ir (arba) puspriekabe), pritaikytą vežamam kroviniui. Taip pat verta atsižvelgti į transporto priemonės išmetamųjų teršalų klasę, kuri daugelyje šalių turi įtakos kelių mokesčių dydžiui.

Su LTL (angl. Less Than Truckload) transportu dažnai konsoliduojami kroviniai iš skirtingų siuntėjų, todėl maršrute reikia pridėti papildomų pakrovimo ir iškrovimo vietų. Tai turi tiesioginę įtaką maršruto ilgiui ir kainai.

Infografika: veiksniai, įtakojantys maršruto planavimą (kaina, laikas, atstumai, taisyklės)

3. Kitų svarbių aspektų įvertinimas: aplinkosaugos ir eismo apribojimai

Svarbi maršruto planavimo dalis - atsižvelgti į aplinkosaugos apribojimus. Daugelyje šalių galioja taisyklės ir įstatymai, kuriais siekiama sumažinti neigiamą kelių transporto poveikį gamtinei aplinkai. Šie apribojimai gali būti:

  • Išmetamųjų teršalų normos ir mažos taršos zonos, apibrėžiančios teritorijas, kuriose ribojamas arba draudžiamas tam tikrų išmetamųjų teršalų normų neatitinkančių transporto priemonių įvažiavimas.
  • Transporto priemonių eismo apribojimai, pvz., draudimas įvažiuoti tam tikrų parametrų sunkvežimiams (senesnių modelių, išmetantiems pernelyg daug išmetamųjų dujų).
  • Laiko apribojimai, kuriuose nurodomas dienos laikas, kai draudžiamas sunkvežimių eismas.

Šie apribojimai gali skirtis priklausomai nuo šalies ir net nuo konkrečių regionų ar maršrutų. Pavyzdžiui, Vokietijoje mokestis už išmetamųjų teršalų kiekį (LKW-Maut) taikomas visiems sunkvežimiams, kurių bendroji masė didesnė nei 7,5 tonos (nuo 2024 m. liepos mėn. jis bus taikomas ir furgonams, kurių bendroji masė didesnė nei 3,5 tonos), o kai kuriuose Prancūzijos miestuose draudžiama eksploatuoti tam tikrus sunkvežimius, kurie neatitinka Crit’Air išmetamųjų teršalų kiekio standartų. Prieš išvykdami, visada svarbu patikrinti maršruto taisykles.

4. Alternatyvų nagrinėjimas

Maršruto optimizavimo tikslas - parinkti sprendimą, kuris geriausiai atitinka visus nustatytus kriterijus, kartu sumažinant kelionės laiką ir išlaidas. Todėl neapsiribokite vienu maršrutu, bet apsvarstykite kelias alternatyvas. Norėdami sumažinti išlaidas, taip pat galite nustatyti maršrutą, kuriuo išvengsite mokamų kelių arba neįtrauksite tam tikrų vietų.

5. Galutinės kainos apskaičiavimas

Jei vežate savo transporto priemonių parku, žinodami tikslų maršrutą, kelių mokesčius ir degalų sąnaudas, galite tiksliai apskaičiuoti pelną iš konkretaus užsakymo. Tai užtikrina, kad priimsite pelningus verslo sprendimus. Be to, ieškodami vežėjo konkrečiam užsakymui, žinote, kokių tarifų tikėtis, ir įgyjate geresnę derybinę poziciją. Gerai suplanavus maršrutą galima gauti didžiausią įmanomą pelną ir kartu išlaikyti aukštą aptarnavimo lygį.

Kelių transporto privalumai krovinių gabenimui

Krovinių vežimui naudojamos keturios pagrindinės transporto rūšys: kelių transportas, traukiniai, laivai ir lėktuvai. Kelių transportas nėra laikomas nei pigiausiu, nei ekologiškiausiu būdu gabenti krovinius, tačiau su jo privalumais jokios kitos transporto rūšys šiuo metu dar negali varžytis.

Atokiau nutolusias vietas dažnai gali pasiekti tik kelių transportas - ten nėra traukiniams ar lėktuvams reikalingos infrastruktūros, gali nebūti ir laivybai tinkamo vandens telkinio. Dėl šios priežasties kelių transportas šiandien yra vienintelis būdas pristatyti krovinį iki paskirties vietos. Kelių transportui oro sąlygos turi daug mažiau įtakos nei lėktuvams ar laivams, dėl to krovinio atvykimo laiką galima tiksliau planuoti.

Kai reikia krovinį pristatyti „iki durų“, dažniausiai naudojami mikroautobusai arba maži sunkvežimiai. Kelių transporto maršrutą galima greitai suplanuoti ir prireikus lengvai pakeisti. Nedidelės transporto priemonės, pavyzdžiui, mikroautobusai, gali važiuoti visomis miesto gatvėmis ir atvykti nurodytu adresu. Kelių transportas tinka įvairiems kroviniams pervežti, nepriklausomai nuo pristatymo vietos. Tai reiškia, kad krovinys yra pakraunamas ir iškraunamas tik vieną kartą - taip gerokai sumažinama krovinio pažeidimų rizika. Kelių transportu vežamų krovinių nereikia perkrauti, todėl jiems pakanka paprastesnio pakavimo.

Kelių transportas yra vienas greičiausių būdų pristatyti krovinius, ypač trumpais ar vidutiniais atstumais. Kelių transportui, priklausomai nuo transporto priemonės tipo, dydžio ir svorio, gali būti taikomi tam tikri greičio ribojimai. Vertinant bendras transportavimo sąnaudas reikia pripažinti, kad krovinių transportavimas keliais nėra pats pigiausias, tačiau suteikia daugybę privalumų. Antra vertus, krovinių gabenimas laivais, lėktuvais ar traukiniais dažniausiai apsimoka tik tada, kai jų yra daug arba tikslinę ir paėmimo vietas skiria didelis atstumas. Kelių transportas yra optimalus sprendimas, nereikalaujantis itin didelių investicijų, sumažinantis ekspedijavimo poreikį ir krovinių pažeidimo riziką bei pasižymintis mažesne bendra kaina.

Krovinių tvirtinimas ir saugumas

Krovinio vežimui reikia ne tik jį gerai pritvirtinti, bet ir neviršyti leidžiamojo svorio bei tinkamai pažymėti krovinį, jei jis išlindęs už transporto priemonės gabaritų daugiau, nei leidžiama. Beje, tvirtinant krovinį taip pat turime laikytis daugybės reikalavimų.

Judant transporto priemonei, joje esančius daiktus veikia kinetinė jėga. Todėl nepritvirtintas gėrimo butelis, skėtis ar net mobilusis telefonas gali tapti didele griaunamąja jėga. Kinetinę jėgą galime įvertinti fizikos dėsniais. Pavyzdžiui, 200 gramų telefonas, padėtas ant galinės automobilio palangės, važiuojant 50 km/val. greičiu atsitrenkus į nejudamą kliūtį, į priekį judės net 19 kilogramų jėga. Jei greitį padidinsime iki 100 km/val., ši jėga išaugs net keturgubai - iki 77 kilogramų. Šis principas taikomas ir dideliems kroviniams, todėl jų tvirtinimas yra gyvybiškai svarbus saugumui.

Maršruto planavimo sprendimai ir platformos

Šiuolaikinės technologijos siūlo sudėtingus sprendimus, leidžiančius efektyviai planuoti krovinių eismą. Maršruto planavimas yra skirtas efektyviai valdyti maršruto planavimo procesus, įskaitant maršruto, jo eiliškumo ir adresų valdymą, maršruto priskyrimą transporto priemonei/vairuotojui ir maršruto eigos sekimą. Duomenys gali būti keičiami su darbuotojams skirta programėle, leidžiančia stebėti maršrutą ir pradėti navigaciją per navigacijos programėlę. Taip pat palaikomas pranešimų, failų ir medijos keitimasis.

Pavyzdžiui, Mapon platforma integruota su trečiųjų šalių navigacijos ir žemėlapių teikėjų sprendimais ir palaiko realaus laiko eismo atnaujinimus, numatomą atvykimo laiką ir kitą informaciją, susijusią su logistikos planavimu ir operacijomis. Individualūs navigacijos nustatymai leidžia valdyti maršruto planavimo nuostatas, pvz., sunkiasvorių transporto priemonių apribojimus, vengimą mokamų ar negrįstų kelių, greitkelių ir kt. Šis sprendimas yra licencijuojamas kaip priedas ir yra prieinamas pagal atskirą licenciją. Kainodaros politika gali skirtis priklausomai nuo pasirinkto sekimo įrenginio tipo, taip pat nuo transporto priemonių ar vairuotojų skaičiaus ir yra apibrėžiama sutartinėmis prievolėmis. Platformoje maršruto planavimas yra vaizduojamas piktograma.

Sprendimo privalumai

Sukurta siekiant sumažinti logistikos išlaidas, optimizuoti autoparką ir pagerinti jūsų įmonės paslaugų kokybę, maršrutų planavimas padės efektyviau valdyti logistikos procesą. Tai leidžia tiksliai parinkti transporto priemonę, nustatyti maršrutą ir apskaičiuoti krovinio vežimo laiką, kas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidumo ir kruopštumo.

Atvejo analizė: Sviesto gabenimas iš Vilniaus į Milaną

Šiame straipsnyje nagrinėsime konkretų atvejį: sviesto gabenimą iš Vilniaus (Lietuva) į Milaną (Italija), kurio masė siekia 21 toną. Aptarsime transporto priemonės parinkimą, pakrovimą, maršruto sudarymą, vairuotojo darbo laiko apskaitą ir galutinę kelionės trukmę.

Transporto priemonės parinkimas

Vilniaus-Milano maršrutui, kurio atstumas yra 2172 kilometrai, tinkamiausia transporto priemonė yra sunkusis krovininis automobilis (N3 klasė). Tokios transporto priemonės techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 12 t. Krovinio gabenimui parenkamas vilkikas DAF XF 480 SC MIN su Schmitz šaldytuvine puspriekabe. Toks pasirinkimas yra pagrįstas, nes šaldytuvinė puspriekabė užtikrina tinkamas sąlygas gabenamam maisto produktui - sviestui, kuriam svarbu palaikyti pastovią žemą temperatūrą. Vilkiko DAF XF 480 SC MIN galia ir techninės charakteristikos atitinka didelių krovinių pervežimo reikalavimus.

Transporto priemonės parinkimui svarbu atsižvelgti į daugybę kriterijų, kurie apima ne tik krovinio specifiką, bet ir maršruto ypatumus bei galiojančius teisės aktus. Parenkant transporto priemonę reikia įvertinti:

  • Krovinio tipą, svorį ir matmenis.
  • Reikalingą transportavimo temperatūrą (šaldymo ar šildymo).
  • Maršruto ilgį ir sudėtingumą (kalnuotos vietovės, siauri keliai).
  • Kuro sąnaudas ir transporto priemonės techninį patikimumą.
  • Vairuotojo darbo ir poilsio laiko režimą.
  • Aplinkosauginius reikalavimus ir kelių mokesčius.

Krovinio pakavimas, pakrovimas ir tvirtinimas

Sviestas bus gabenamas supakuotas į specialias taras, kurios užtikrins jo saugumą ir higieną transportavimo metu. Pakrovimas vyks naudojant šakinį krautuvą, kuris yra efektyvi ir saugi priemonė sunkiems kroviniams krauti. Krovinys puspriekabėje bus tinkamai pritvirtintas, siekiant išvengti jo judėjimo ir pažeidimų transportavimo metu. Dėžės, kurių matmenys sutampa su palečių, sudarys bendrą vienos paletės svorį, kuris bus 6×40 kg + 20 kg = 260 kg. Į puspriekabę telpa 34 paletės su 204 dėžėmis (260 kg ×34=8840 kg). Kadangi krovinys sveria 8,84 t, vilkikas DAF XF95.480 - 7,2 t, puspriekabė Kogel CARGO-MAXX PLUS - 6,476 t, taigi pakrauto sunkvežimio masė neviršija leistinos normos (8.84 t + 7,4 t + 6,476 t = 22,716 t).

Maršruto sudarymas ir laiko apskaita

Maršrutas Vilnius - Milanas apima 2172 kilometrus. Nustatant optimalų maršrutą, svarbu atsižvelgti į kelionės trukmę, degalų sąnaudas, kelių mokesčius ir vairuotojo poilsio laiką. Vidutinis sunkvežimio greitis numatytas 80 km/h. Per 5 valandas sunkvežimis nuvažiuos iki 350 km. Maksimalus sunkvežimio greitis - 90 km/h.

Maršruto Vilnius - Milanas (2172 km) trukmė apskaičiuojama taip: Vairavimo laikas: 2172 km / 80 km/h (vidutinis greitis) = 27,15 valandos. Kadangi vairuotojas negali vairuoti daugiau nei 9 valandas per dieną, kelionė bus suskirstyta į kelias dienas, numatant privalomus poilsio laikus.

Vairuotojo darbo laiko apskaita

Vairuotojo darbo laiko apskaita yra labai svarbi, siekiant užtikrinti saugumą keliuose ir laikytis teisės aktų reikalavimų. Vairuotojo darbo laikas neturi viršyti 9 valandų per dieną, o kasdienis nepertraukiamas poilsis turi trukti ne mažiau kaip 11 valandų. Tai reiškia, kad per dieną vairuotojas gali būti kelyje ne daugiau kaip 9 valandas, o likęs laikas skiriamas pertraukoms ir poilsiui.

Maršruto planavimas apima numatomus sustojimus poilsiui ir nakvynei:

  • Pirmas sustojimas: Važiavimo laiko pabaiga / Vairuotojo poilsis 11 val. (pvz., viešbutis „Fox“, Studzianki, Lenkija).
  • Antras sustojimas: Važiavimo laiko pabaiga / Vairuotojo poilsis 11 val. (pvz., Grimenšteinas, Austrija).
  • Trečias sustojimas (prieš iškrovimą): Važiavimo laiko pabaiga / Vairuotojo poilsis 11 val. (pvz., Bergamas, Italija).
Teminis paveikslėlis: sunkvežimio vairuotojas ilsisi kabinoje arba už vairo su tachografu

Maršruto Vilnius - Milanas santrauka

Maršrutas Vilnius - Milanas yra ilgas ir reikalauja kruopštaus planavimo. Naudojant DAF XF 480 SC MIN vilkiką su Schmitz šaldytuvine puspriekabe, 21 tonos sviesto gabenimas truks maždaug 2 dienas ir 14 valandų 45 minutes. Šis laikas apima vairavimo laiką (apie 29 val. 30 min.) ir privalomus vairuotojo poilsio laikus. Transporto priemonės parinkimas, tinkamas krovinio pakavimas ir tvirtinimas, bei atidus maršruto planavimas užtikrina efektyvų ir saugų krovinio pristatymą į paskirties vietą.

Informacijos šaltiniai

Kelių eismo taisyklės (KET) ir kiti Lietuvos Respublikos bei tarptautiniai teisės aktai nustato eismo keliuose tvarką ir reikalavimus transporto priemonėms bei krovinių gabenimui. Svarbu nuolat sekti galiojančius reglamentus, kad būtų užtikrintas saugus ir teisėtas krovinių pervežimas.

tags: #marsrutas #krovininems #transporto #priemonems

Populiarūs įrašai: