Pastaraisiais metais Lietuvos transporto priemonių rinka демонстрирует značius pokyčius, fiksuojant tiek naujų, tiek naudotų automobilių skaičiaus augimą. Nors tarp jų pastebimi ir nauji Lietuvos vairuotojų įpročiai, didžioji dauguma vis dar įsigyja tradiciškai mėgstamus senus dyzelinius modelius iš Vokietijos. Ši tendencija atspindi sudėtingą pasirinkimų dinamiką, kurioje susilieja finansinės galimybės, įvaizdžio siekis ir praktinis funkcionalumas.
Naujų automobilių pardavimų augimas ir Lietuvos lyderystė
Naujų lengvųjų automobilių pardavimas Lietuvoje auga didėjančiu tempu. 2017 m. Lietuvoje registruoti 29 069 nauji M1 ir N1 kategorijos automobiliai, arba ketvirtadaliu (26 proc.) daugiau negu 2016 m., kaip pranešė Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA). Šie skaičiai rodo, kad Lietuva pernai tapo sparčiausiai augančia naujų automobilių rinka visoje Europos Sąjungoje, net ir atmetus reeksportą.
2017 metai buvo pirmieji, kai absoliučiu naujų automobilių skaičiumi Lietuva aplenkė Estiją. Tačiau, skaičiuojant pagal automobilį 1000 gyventojų, jų tenka vos apie 9,1. Taip Lietuva aplenkia tik Latviją, Graikiją, Rumuniją ir Bulgariją.
Detalūs naujų automobilių registracijos duomenys
2017 m. Lietuvoje iš viso registruoti 29 069 nauji lengvieji automobiliai, iš jų - 25 867 asmeninės paskirties (M1) bei 3 202 komercinės paskirties (N1). Intensyviausias registracijos augimas stebėtas rugsėjį (+42,4 proc.) bei lapkritį (+50,3 proc.). „Regitros“ duomenimis, įtraukus visiškai visas naujas transporto priemones, kaip motociklus, krovininius automobilius ir kita, jų skaičius siekia net 48 345. Tiesa, 25,24 proc. šių transporto priemonių buvo netrukus išregistruota ir reeksportuota.
Lietuvių vairuotojų elgesys ir stereotipai
Lietuvos autoverslininkų asociacijos vadovas Rokas Knyva atkreipė dėmesį, kad šią situaciją galima pagrįsti ne vien gyventojų uždirbama alga. „Pasižiūrėjus į Čekiją, Slovakiją, Lenkiją, atlyginimų skirtumai nėra tokie dideli, apie šimtą eurų, bet automobilių skaičius skiriasi kartais“, - tvirtino jis. Specialistas pastebėjo, kad lietuviai vis dar sunkiai vaduojasi iš senų stereotipų ir net turėdami pakankamai pinigų naujam automobiliui renkasi prabangios klasės naudotą modelį.
Vėliau paprastai dar daugiau pinigų kainuoja tokio automobilio išlaikymas bei remontas, bet daugumai tai vis dar ne taip svarbu, kaip įvaizdis. Tačiau augantis naujų automobilių skaičius rodo, kad visuomenėje po truputį išsiskiria vairuotojų dalis, automobilio funkcionalumą vertinanti labiau nei įvaizdį ir perkanti naujus ar apynaujus paprastesnės klasės automobilius.
Bet net ir rekordiškai aukšti naujų automobilių pardavimai neįveikia Lietuvos automobilių parko „senatvės“ - 2017 metais vienam naujam teko 6 naudoti asmeninės paskirties lengvieji automobiliai.
Naudotų automobilių rinka ir importo tendencijos
Naudotų automobilių importas taip pat stipriai ūgtelėjo - nuo 142 tūkst. iki 167 tūkst. vienetų. Vienvaldė lyderė - Vokietija, iš jos į Lietuvą atvyko per 66 tūkst. automobilių. Tačiau stebima ir įdomi tendencija iš JAV atkeliaujančių automobilių. Jų buvo įvežta net 7,5 tūkst., o importas iš šios šalies pernai išaugo net 37 proc. „Regitros“ duomenimis, Lietuvos eisme iš viso yra 1 mln. 213 tūkst. 861 transporto priemonė, o dar 150 tūkst. yra su sustabdytais leidimais (neapsidraudę arba be techninės apžiūros).
Elektromobilių padėtis ir valstybės politikos trūkumas
Kaip tvirtino VĮ „Regitra“ Veiklos departamento direktorius Darius Jurgutis, rinkoje vis dar dominuoja dyzeliniai automobiliai, nors kasmet maždaug po 3 proc. padaugėja benzininių modelių. Vien elektra varomų modelių pernai Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 247 naudotų bei 36 nauji, o hibridinių - daugiau nei 2,5 tūkst. Tai - dvigubas augimas, palyginus su 2016 metais.
Bet naujų elektromobilių rinka Lietuvoje nedžiugina. Ji ES yra antra nuo pabaigos pagal naujų elektromobilių įsigijimą, lenkianti tik Bulgariją. „Apie elektromobilių plėtrą neverta kalbėti, kol nebus įgyvendintos ekonominės skatinimo priemonės“, - neslėpė R. Knyva. D. Jurgutis ir R. Knyva pastebėjo, kad elektromobilių proveržio negalima laukti, kol nebus suformuota valstybės politika. „Mes tos politikos elektromobilių atžvilgiu nematome. Taip, yra infrastruktūros plėtros projektų, kurie labiau susiję su tarptautiniais projektais ir skatinimu iš Briuselio, bet nacionalinės politikos tuo klausimu nėra ir sunku pasakyti, kada bus“, - skeptiškai vertino R. Knyva.
Valdžia skatinama apsispręsti dėl elektromobilių plėtros perspektyvų Lietuvoje
Reeksporto įtaka ir rinkos tendencijos
Nemažą įtaką registracijos pokyčiams turi laikinai į šalį patenkantys nauji automobiliai. 2017 metais net 5 306 naujų lengvųjų transporto priemonių registracija Lietuvoje truko mažiau nei 60 dienų. Kaip aiškino R. Knyva, reeksportas mūsų šalyje klesti todėl, kad Lietuvoje nėra jokių mokesčių registruojant automobilį, o tai veikia ir galutinę kainą vartotojui. Jo teigimu, reali nauda iš tokių perpardavimų nėra didelė, ir jei Lietuvoje atsirastų bent 100-150 eurų siekiantis registravimo mokestis, tai galėtų iš esmės pakeisti reeksporto padėtį. Vis dėlto reeksportas yra visiškai legalus ir realiai nekenkia Lietuvos automobilių parkui, išskyrus statistikos iškraipymą. Tačiau, net eliminavus ženklią reeksporto įtaką bendriems rezultatams, vidaus vartojimas augo daugiau nei 21 proc.
Rokas Knyva prognozavo, kad šiais metais išliks panašus rinkos augimas ir 2018 metais Lietuvoje turėtų būti įregistruota kiek daugiau nei 34 tūkst. naujų automobilių.
Vairuotojų pasirinkimai: populiariausi modeliai ir gamintojai
Atėmus reeksportuotus automobilius, pats populiariausias naujas modelis Lietuvoje - „Škoda Octavia“, antras - „Volkswagen Passat“, trečias - „Nissan Qashqai“, kurio vietos vos neatėmė „Toyota RAV4“.
Šalies vidaus rinkoje gamintojų lyderių trejetukas išlaiko tas pačias pozicijas:
- Volkswagen: 3599 vienetai (+23,6 proc.), rinkos dalis 15,5 proc.
- Toyota: 3562 vnt. (+32,5 proc.), nedaug atsilieka nuo lyderio.
- Škoda: 2555 vnt. (+32,8 proc.).
Rokiruotės įvyko iškart už minėto trejetuko: į ketvirtą vietą pakilo „Renault“ su 1693 vnt., taip pat rekordiniu iššovimu į viršų nustebino FIAT, vietinei rinkai pristačiusi 1546 vnt. (+98 proc.) ir tokiu būdu žemyn į šeštąją poziciją nustūmęs „Nissan“ (1349 vnt.). Prie tūkstantinių pardavimų eilės 2017 metais prisijungė ir KIA (1058 vnt.) su „Ford“ (1000 vnt.). Šio lyderių aštuoneto pardavimai kartu sudarė beveik 70 proc. naujų automobilių rinkos Lietuvoje.
Pirkėjų tipai ir prognozės
„Apgailestaudamas turiu pastebėti, kad vis dar nėra proveržio naujų lengvųjų automobilių rinkoje, vertinant ją pagal savininko tipą. Absoliučiai didžiąją dalį pirkėjų ir toliau sudaro juridiniai asmenys, kurie nuperka maždaug 3 iš 4 naujų automobilių“, - teigia R. Knyva. Jis mano, kad tokiai tendencijai įtaką daro nemažos gyventojų grupės nenoras atskleisti savo tikrąsias pajamas, taip pat siekis išvengti dalies mokesčių, susijusių su įsigyjamu automobiliu, todėl nemaža jų dalis tenkinasi įvairaus amžiaus bei vertės naudotais automobiliais.
Atsižvelgdama į šalies vidaus bei išorės ekonomikos vystymosi faktorius, kitų šalių patirtį, LAA naujų automobilių rinkoje prognozuoja tolimesnį aktyvų augimą. Asociacijos ekspertai prognozuoja, kad 2018 m. naujų lengvųjų asmeninės paskirties automobilių pardavimų augimas turėtų siekti 18 proc., o lengvųjų krovininių - 13 proc. Visa rinka turėtų augti apie 17,5 proc.
Baltijos šalių ir ES kontekstas
Kaimyninių Latvijos ir Estijos rinkos 2017 metais vėl stebino savo pardavimų pokyčiais. Po aktyvių 2016 metų Latvijos naujų lengvųjų automobilių rinka sustojo: 2017 metais Latvijoje registruoti 18 934 nauji M1 bei N1 kategorijos automobiliai (+1,9 proc.). Tuo metu Estijos rinka išlaikė santūriai optimistinį augimo tempą: 2017 metais registruota 28 966 vnt. naujų lengvųjų automobilių (+11 proc.). Estijai toks rodiklis yra natūralus, nes ten gatvėse ir taip daug naujų automobilių, bet Latvijos rinkos sulėtėjimui rimtų priežasčių nebuvo.
Kartu R. Knyva atkreipė dėmesį į labai svarbų ekonominį palyginamąjį rodiklį - tūkstančiui gyventojų tenkantį naujų automobilių skaičių, pagal kurį Estija jau eilę metų pirmauja tarp Baltijos šalių. 2017 m. Estijoje tūkstančiui gyventojų registruota 22,2 naujų lengvųjų automobilių, Lietuvoje - tik 10,3, o Latvijoje dėl sustojusio augimo - tik 9,7. LAA duomenimis, bendrame ES kontekste Lietuva pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį naujų lengvųjų automobilių skaičiaus rodiklį vis dar tebėra mažiausią rodiklį turinčių šalių penketuke.
Europos Sąjungos rinkos tendencijos
Naujų automobilių rinka augo visoje ES jau ketvirtus metus iš eilės. 2017 metais viršyta 15 milijonų riba, registruoti 15 137 732 nauji asmeninės paskirties automobiliai. Tiesa, augimo tempas sulėtėjo iki 3,4 proc. prieaugio, lyginant su 2016 m. „ES rinka stabiliai auga ketvirtus metus iš eilės. Pasiekti pardavimai - didžiausi nuo 2007 metų, pagaliau priartėta prie ikikrizinio lygio“, - pažymėjo R. Knyva. Jis taip pat pabrėžė, kad įtakos tolimesnei bendros ES rinkos raidai turės padėtis Jungtinėje Karalystėje bei Brexit‘o pasekmės. Taip pat įžvelgiama tam tikrų neapibrėžtumų, susijusių su Europos Komisijos inicijuojamomis techninių reglamentų peržiūromis. „Didėjantis politikų spaudimas dėl intensyvesnių taršos ribojimo priemonių taikymo neabejotinai atsilieps būsimų automobilių modelių kainoms, kai kuriomis aplinkybėmis tai gali tapti lemiančiu veiksniu rinkų perspektyvai“, - atkreipė dėmesį R. Knyva.
Valdžia skatinama apsispręsti dėl elektromobilių plėtros perspektyvų Lietuvoje
tags: #lrytas #stulbinantis #vairuotojas