Kelių eisme specialūs žymėjimai ant automobilių skirti informuoti kitus dalyvius apie vairuotojo patirtį ar statusą. Nuo patvirtinto „klevo lapo“ pradedantiesiems vairuotojams iki diskusijų apie „senjoro lipduką“, ši tema kelia daugybę klausimų apie eismo saugumą, vairuotojų kultūrą ir administracinę naštą.
„Klevo lapas“: reikalavimas nepatyrusiems vairuotojams
Pagal galiojančias Kelių eismo taisykles (KET), specialiu ženklu („klevo lapu“) žymimi tik pradedančiųjų vairuotojų, neturinčių dvejų metų vairavimo stažo, automobiliai. Šis žymėjimas yra saugos priemonė, skirta atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį į tai, kad už vairo sėdi mažiau patyręs asmuo.
Siūlomi vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarkos pakeitimai
Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruotas Vidaus reikalų ministerijos siūlymas lengvinti administracinę naštą nepatyrusiems vairuotojams. Jei Seimas pritars, vairuotojams pirmas pažymėjimas bus išduodamas trejiems metams, o ne dvejiems, kaip yra dabar. Jei pakeitimai įsigaliotų, nepatyrę vairuotojai, neturintys nusižengimų, turėtų metus laiko, per kuriuos galėtų pasikeisti laikinąjį pažymėjimą į galiojantį 10 metų.
„Toks palengvinimas sumažintų eiles „Regitroje“, o jauni vairuotojai galėtų civilizuotai pasikeisti pažymėjimą, nebėgdami strimgalviais paskutinę dieną“, - aiškina vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Seimui pritarus, šis pakeitimas galėtų įsigalioti jau 2018 m. birželį.
Diskusijos apie „Senjoro lipduką“
Visuomeninė iniciatyva „Senjoro lipdukas“ pasiūlė vyresnio amžiaus vairuotojams ant automobilio galo savanoriškai klijuoti oranžinį ąžuolo lapą. Idėjos autoriai tikėjosi, kad tai padėtų kitiems eismo dalyviams žinoti, jog priekyje vairuoja senjoras, ir elgtis atitinkamai. Iniciatyvos autorė Dovilė Ivanauskienė BNS sakė, kad toks pasiūlymas gimė išgirdus, jog jos tėtis nebenori vairuoti, nes dalyvaujant eisme jį lenkia dalis kitų vairuotojų, naudoja garso signalą. Anot D. Ivanauskienės, žmonės kreipiasi ir prašo šių lipdukų, yra pasiruošę juos užsiklijuoti. Lipdukai jau parduodami, vienas kainuoja 1,72 euro, trijų rinkinys - 5 eurus.
Susisiekimo ministerijos pozicija
Susisiekimo ministras Juras Taminskas šią idėją atmetė. Ministerijos perduotame komentare BNS J. Taminskas nurodė, kad ministerija neplanuoja tokio ženklo įteisinti, pateikdamas kelis argumentus:
- Pirma, Kelių eismo taisyklėse specialiu ženklu žymimi tik pradedantieji vairuotojai, neturintys dvejų metų stažo, ir tai yra saugos priemonė, o ne amžiaus indikatorius.
- Antra, tarptautiniai eismo saugos teisės aktai tokio ženklo nenumato, o Europos Sąjunga (ES) siekia suderinti kelio ženklus visose šalyse. J. Taminskas pabrėžė, kad „mūsų žiniomis, ES valstybėse tokia praktika taip pat nėra taikoma.“
- Trečia, papildomas vyresnio amžiaus vairuotojų automobilių žymėjimas būtų netikslingas ir taptų tik papildoma administracine našta patiems senjorams, kadangi „vyresnio amžiaus vairuotojai dažniausiai yra patyrę eismo dalyviai“. Be to, abejojama, ar tokia priemonė realiai prisidėtų prie eismo saugumo gerinimo.
Ministras J. Taminskas taip pat priminė, kad Kelių eismo taisyklių 4 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad visų eismo dalyvių elgesys privalo būti grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. „Ši taisyklė galioja visiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar vairavimo stažo“, - nurodė jis.
Vairuotojų amžius ir eismo saugumas: statistika ir tyrimai
Nors diskusijos apie senjorų lipduką dažnai kyla dėl saugumo, „Lietuvos draudimo“ duomenys atskleidžia netikėtą faktą: daugiausia eismo įvykių Lietuvoje sukelia ne senjorai ir ne jaunimas, o 36-45 metų amžiaus vairuotojai. Su jais susiję 28% visų registruotų transporto žalų.
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai nustatė papildomą dėsningumą: vyresni vairuotojai linkę save riboti - laiko didesnį atstumą, vengia piko valandų, renkasi mažiau intensyvias trasas. Tai rodo, kad patyrę vairuotojai dažnai sąmoningai adaptuoja savo vairavimo įpročius prie kintančių gebėjimų.
Tarptautinė patirtis: Japonijos „Koreisha“ ženklas
Japonijoje egzistuoja analogiška sistema - „Koreisha“ ženklas. Tačiau esminis skirtumas yra tas, kad Japonijoje jis yra privalomas visiems vairuotojams nuo 75 metų. Tai nėra savanoriška iniciatyva, o teisinis reikalavimas, paremtas medicinine logika ir statistika apie specifines vyresnio amžiaus vairavimo rizikas.
Vyresnio amžiaus vairuotojų sveikatos kontrolė Lietuvoje
Lietuvoje vyresnio amžiaus vairuotojų kontrolė vykdoma per sveikatos tikrinimų sistemą. Apžiūrų dažnumas priklauso nuo vairuotojo amžiaus:
- Iki 65 metų - kartą per 10 metų.
- Nuo 66 iki 79 metų - kartą per 5 metus.
- Nuo 80 metų - kartą per 2 metus, o sveikatos pažyma galioja tik 1 metus.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo papildoma norma: negaliojanti medicininė pažyma automatiškai sustabdo vairuotojo pažymėjimo galiojimą. Tai pabrėžia sisteminės kontrolės svarbą eismo saugumui, atsižvelgiant į vairuotojų amžių ir sveikatos būklę.
Nors iniciatyvų autorių problema dėl patiriamo spaudimo kelyje yra reali, net jei siūlomas sprendimas yra diskutuotinas, tai visų pirma yra kultūrinis eismo elgesio klausimas. Jei vyresnis vairuotojas kelyje patiria spaudimą, garso signalus ir nekantrumą, tai nėra jo problema - tai bendruomenės eismo kultūros trūkumas.
tags: #lipdukas #nepatyres #vairuotojas