Lietuvos keliuose pastebimos vairavimo kultūros tendencijos rodo, kad didelė dalis vairuotojų jos lygį vertina kritiškai. Penktadalis Lietuvos vairuotojų kultūrą šalies keliuose vertina blogai, o 60 proc. teigia, kad ji galėtų būti daug geresnė. Vairuotojams labiausiai nuotaiką gadina kitų eismo dalyvių agresyvus elgesys kelyje, eismo taisyklių nesilaikymas ir greitis. Kelių policijos atstovės J. Liutkienės teigimu, eismo kultūrą turime pradėti kelti nuo savęs - būti drausmingi ir atsakingi bei netoleruoti įžūlių, piktybiškų pažeidėjų.
Tarpusavio pagarba - kultūringo eismo pagrindas
Daugumos problemų šaknis slypi egoistiniame požiūryje, kuris įsivyrauja kelyje. „Pas mus labai dabar įsivyravo egoistinis požiūris: man nepatinka, man nereikia, aš nenoriu. Pamirštame, kad eismas yra socialinis, bendruomeniškas reiškinys ir mes jo lygį galime vertinti tik pagal savo vaidmenį būtent toje socialinėje terpėje, ne savo asmenybėje. Vis tik reikia suprasti, kad mes kelyje ne vieni ir eismas Lietuvoje, remiantis Kelių eismo taisyklių 4 punktu, yra paremtas tarpusavio pagarba. Tos tarpusavio pagarbos ir trūksta“, - teigia A. Pasak jos, etiketo esmė yra ne kurti kuo daugiau formalių taisyklių, o palengvinti tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą.
Etiketo specialistė E. pabrėžia, kad nereikia skubėti vertinti ir klijuoti etikečių, nes kelyje visko nutinka: vieni skubame, kiti manevruojame, dar kiti tik mokomės vairuoti. „Jei kas nors kelyje suklydo ar vairuoja netobulai, nereikėtų reaguoti agresyviai, o kaip tik reikėtų reaguoti rodant pagarbą. Juk mes nežinome, kas iš tikrųjų sėdi prie vairo - garbaus amžiaus žmogus, galbūt mama su mažamečiais vaikais, galbūt žmogus, išgyvenantis tam tikrą sudėtingą gyvenimo laikotarpį. Tikslo mes nepasieksime, o kaip tik sukelsime priešingą reakciją. Ramus vairuotojas visada laimi daugiau“, - aiškina specialistė.
Visų viešajame eisme dalyvaujančių asmenų elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu - tai aiškiai nurodoma Kelių eismo taisyklėse. „Jeigu visi eismo dalyviai laikytųsi šių pagrindinių nuostatų, pavyktų išvengti daugelio skaudžių nelaimių kelyje, o ir įvairių netikėtumų būtų gerokai mažiau“, - sako J. Liutkienė. Pareigūnė pabrėžia, kad transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti savo pareigas pėstiesiems bei imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba neįgaliųjų.
Vairavimo kultūros „perlai“ ir kiti iššūkiai
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vairuotojai išrinko vairavimo kultūros „perlų“ trejetą, atkreipdami dėmesį į esmines problemas keliuose. Anot vairavimo instruktoriaus A., kai kelyje trūksta sąmoningumo ir dominuoja egoizmas bei agresija, taisyklių išmanymas yra būtinybė.
A. taip pat atkreipia dėmesį, kad neretai girdime iš kai kurių eismo dalyvių grupių - iš pėsčiųjų, iš dviratininkų, kad kelių eismo taisyklės ne jiems, o automobilių vairuotojams. „Jie visiškai savęs netapatina su eismo dalyviais - jie galvoja, kad juos turi praleisti ir pamatyti. Jie leidžia sau nežinodami Kelių eismo taisyklių dalyvauti eisme. Reikia tarpusavio pagarbos daugiau, ką ir sako Kelių eismo taisyklės. Tiesiog reikia bent jau žinoti, kas yra dabar taisyklėse parašyta, jomis vadovautis ir viskas bus gerai“, - pažymi instruktorius.
Kita vertus, neretai tikimės, kad eisme dalyvaujantys žmonės ir be taisyklių patys supranta, ką reikia daryti, nors iš tikrųjų yra priešingai. Vairavimo instruktoriaus teigimu, tai kartais vadinama „idioto testu“. „Jeigu žmogus leidžia sau kelis kartus pažeidinėti Kelių eismo taisykles, ten jie sprendžia, kad, jeigu tu nesilaikai visuomenėje priimtų taisyklių, galbūt tu jų nesuvoki - gal reikia patikrinti, ar tu adekvatus išvis dalyvauti eisme, nes tu nesupranti, kaip sukonstruotas eismas“, - aiškina A.
Savo ruožtu etiketo specialistė E. pažymi, kad, remiantis etiketo taisyklėmis, reikėtų daugiau mandagumo kelyje - dėkoti, kai mus praleidžia, praleisti patiems, dėkoti, kai dėl mūsų tenka palaukti arba pristabdyti. Taip pat nerimą kelia vairavimo mokyklų praktika: iš 40 valandų kultūringo vairavimo mokymui skiriama vos viena valanda. Kyla klausimas, ar tai normalu, jei apie kultūringą vairavimą mokyklose net nekalbama.
„Dalyvaudami viešajame eisme visi turime pareigas kitiems eismo dalyviams, ar būtume pėstieji, ar transporto priemonių vairuotojai, ar keleiviai. Dėl to ir Kelių eismo taisyklėse jos apibrėžtos bei numatytos kiekvienai eismo dalyvių kategorijai atskirai“, - sako J. Liutkienė.
Tyčiniai ir netyčiniai pažeidėjai
Kaip 15min sakė per 30 metų vairuotojo patirtį turintis vilnietis Kostas, labiausiai kelyje jį erzina ir trikdo grubūs, sąmoningi eismo pažeidėjai, kurių veiksmai dažniausiai ir sukelia avarines situacijas. Tokius kelių avantiūristus ir chuliganus eismo kultūros pastabomis ir pagraudenimais neišmokysi, mano Kostas, tad jų elgesį siūlo vertinti ne tiek pagal Kelių eismo taisyklių, kiek pagal Baudžiamojo ir Administracinio teisės pažeidimų kodeksų straipsnius.
„Pažeidei tyčia eismo taisykles, sukėlei pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar turtui - atsakyk. Toks turėtų galioti gal ir nemalonus, bet teisingas principas. Atlaidžiau vertinčiau netyčinius pažeidėjus, nes klysti pasitaiko visiems žmonėms“, - sako vairuotojas.
Nežinojimas, neišmanymas ar ignoravimas?
Be grubių pažeidėjų Kostas dar išskirtų nemokančius eismo taisyklių. Suprantama, kad jų neišmano mažamečiai vaikai, už jų elgesį atsako tėvai, tad pastebėjus vienus vaikus greta kelio ar gatvės, apdairu iš anksto pristabdyti, atidžiau vairuoti. Taip pat protinga padidinti dėmesį šalia važiuojamosios dalies matant senyvo amžiaus žmonių. „Ateina laikas gyvenime, kai jiems reikia mūsų pagalbos ir dėmesio - tai galioja ir kelyje ar gatvėje“, - lygino 15min pašnekovas.
Visiškai nemokančių Kelių eismo taisyklių tarp vairuotojų - negali būti, retai jų pasitaiko ir tarp pėsčiųjų ar dviratininkų, tačiau, anot Kosto, abejonių kelia elektrinių paspirtukų vairuotojų eismo taisyklių išmanymas. Apie šią eismo dalyvių grupę, įsiterpusią tarp lėtų pėsčiųjų ir greitų automobilių, pastaruoju metu daug kalbama ir, matyt, ne be pagrindo.
Geresnės vairavimo kultūros link
„Esminis principas, kuriuo dera vadovautis ir nuo kurio prasideda eismo kultūra - matyti kitus eismo dalyvius. Kitaip tariant, tai paprasčiausias atidumas kitiems žmonėms su jo ribotumais ir privalumais, matant save tarp jų ir prisiimant atsakomybę už savo veiksmus. Ši taisyklė, galioja ne tik gatvėje, bet ir apskritai gyvenime, tik gatvėse vairuojantys skirtingų rūšių, greičių, gabaritų transportą potencialiai kelia daugiau pavojų aplinkiniams, todėl ir daugiau atsakomybių jiems tenka“, - teigia pašnekovas.
Kosto žodžiais, būna smagu, kai įsukant iš kiemo į intensyvaus eismo gatvę, esi praleidžiamas. Kitoje situacijoje atsilygini tuo pačiu kitam vairuotojui. Įvyksta pasidalinimas teigiamomis emocijomis - ir nuotaiką pakelia, ir eismo netrikdo. Sutartinių mandagumo, pagalbos ženklų tarp eismo dalyvių, ypač vairuotojų, yra gana daug. Tačiau dera atsiminti dar vieną principą - atsakomybę prisiimi pats, tad elkis kelyje, manevruok tik visiškai įsitikinęs, kad tai saugu.
Kaip pastebi vairuotojai, eismo kultūra Lietuvoje labai pasikeitusi, mandagumo daug daugiau nei prieš 20-30 metų. Net, kai į eismo srautą patenka naujas dalyvis, tik išlaikęs teises ar atvykęs iš kitokios eismo kultūros šalies, jis netrunka prisitaikyti, nes kitų vairuotojų ir pėsčiųjų elgsena užduoda gerą toną. „Mokymasis iš gerų pavyzdžių leidžia manyti, kad kaip visuomenė einame teisinga linkme. Eismas tampa saugesniu. Tačiau mokymasis iš kitų gali turėti ir neigiamų pusių, kai mokomasi iš blogų pavyzdžių, - atkreipia dėmesį Kostas. Jam retai tenka pamatyti dviratininką, o dar rečiau - paspirtukininką, kuris nevažiuotų, bet varytųsi per pėsčiųjų perėją savo transporto priemonę. „Toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas tampa beveik norma. Tačiau jei taisyklės pažeidžiamos čia, gal galima pažeisti ir kitas? Ką daryti tokiu atveju?" - svarsto vairuotojas.
Bendrosiose Kelių eismo taisyklėse numatyti reikalavimai - nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, praleisti specialųjį transportą, paklusti policijos reikalavimams, žinoti kelio ženklų reikšmes ir kt. - pirminiai, nuo kurių prasideda dalyvavimas eisme. Tačiau nėra „antrinių“ dalykų, nes kiekvienas pažeidimas - ar tai būtų greičio viršijimas, ar vairuotojo įkyrus kalbinimas - jei esi keleivis, ar ėjimas dviračių taku, kažkurioje situacijoje gali sukelti mirtinas pasekmes tau pačiam ar aplinkiniams.
„Kelių eismo kultūros esmė - paprasta: jei mokėsi Kelių eismo taisykles ir jų laikysiesi, - būsi kultūringas eismo dalyvis. O jei dar nestokosi dėmesio kitam eismo dalyviui ir būsi atidus, tikėtina, nei pats į eismo nelaimes nepakliūsi, nei kitiems jų sukelsi“, - apibendrina vairuotojas.
tags: #lietuvos #kulturos #vairavimo #perlo #3 #15