Transporto draudimas apima daug įvairių draudimo rūšių ir yra aktualus tiek privatiems asmenims, tiek įmonėms. Priklausomai nuo draudimo rūšies, juo siekiama apsaugoti Jūsų turtą arba užtikrinti, jog tuo atveju, kai dėl Jūsų kaltės kiti asmenys patirs žalą, jiems bus už tai atlyginta. Apsidrausti galima bet kokio tipo transporto priemonę - nuo lengvojo automobilio iki lėktuvo, laivo ar traukinio. Krovininių automobilių draudimas yra sudėtinga ir daugiasluoksnė sritis, apimanti tiek privalomąsias, tiek savanoriškąsias apsaugos formas, skirtas vežėjams ir jų kroviniams.
Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAPD)
Transporto priemonių valdytojų (vairuotojų) civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (TPVCAPD) atlygina eismo įvykio metu kaltininko padarytą žalą kitiems asmenims bei jų turtui. Šis draudimas yra privalomas visoms eksploatuojamoms transporto priemonėms, įskaitant ir krovininius automobilius.
Kokios transporto priemonės yra draudžiamos?
TPVCAPD draudimu apdraudžiamos įvairios transporto priemonės, tarp jų ir krovininiai automobiliai:
- Lengvieji automobiliai.
- Mopedai ir motociklai.
- Mikroautobusai ir autobusai.
- Komerciniai lengvieji ir krovininiai automobiliai.
- Traktoriai ir savaeigiai mechanizmai.
- Lengvųjų ir krovininių automobilių priekabos.
Draudimo galiojimas užsienyje
TPVCAPD draudimas galioja visose Europos Sąjungos valstybėse bei Šveicarijoje ir Norvegijoje. Įsigyjant žaliąją kortelę, draudimas taip pat galioja ir valstybėse, kurios dalyvauja žaliosios kortelės sistemoje.
Draudimo sumos
Draudimo suma, kuri yra maksimalus draudimo išmokos dydis, nurodoma kiekvienos valstybės teisės aktuose. Šiuo metu Lietuvoje žala, padaryta turtui, atlyginama iki 1 000 000 €, o žala, padaryta asmeniui, - iki 5 000 000 € (įskaitant iki 5 000 €, kurie gali būti skirti neturtinei žalai atlyginti). Nukentėjus eismo įvykiuose kitose Europos Sąjungos valstybėse ar Šveicarijoje, draudimo bendrovė patirtą žalą atlygina pagal tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktuose numatytas draudimo sumas.
Nuo ko priklauso draudimo įmoka?
Draudimo įmokos dydis priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių:
- Vairuotojo vairavimo stažo: augant stažui didėja vairuotojo patirtis, todėl įmokos mažėja.
- Vairuotojo drausmingumo: jei Jūsų transporto priemonė pateko į eismo įvykį, kitą kartą draudimo įmoka Jums bus didesnė, bet tik tuo atveju, jei Jūs buvote pripažintas įvykio kaltininku.
- Transporto priemonės rūšies: kuo mažesnę žalą eismo įvykio metu gali sukelti transporto priemonė, tuo mažesnė bus įmoka. Krovininiai automobiliai paprastai sukelia didesnę potencialią žalą.
- Transporto priemonės registracijos vieta: mažesniuose miestuose ar kaimuose registruotoms transporto priemonėms įmokos yra mažesnės nei didmiesčiuose, nes važinėjimas pastarųjų teritorijose yra rizikingesnis.
- Transporto priemonės galingumo: kuo mažesnis variklio darbinis tūris, tuo įmoka mažesnė.
Kas yra žalioji kortelė?
Žalioji kortelė - tai tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas, leidžiantis keliauti per daugelio valstybių teritorijas, atskirai nesidraudžiant pagal šalies, į kurią įvažiuojama, įstatymus. Ji užtikrina, kad žaliosios kortelės sistemai priklausančioje valstybėje eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui padaryta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykį sukėlęs asmuo yra toje šalyje registruotos, ar iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. Įsigijus lietuvišką žaliąją kortelę, galima važiuoti į bet kurią iš 47-rių šiai sistemai priklausančių valstybių. Lietuvoje pripažįstami kitų žaliosios kortelės sistemos valstybių tarptautiniai transporto priemonės draudimo liudijimai, išduoti vairuotojams, vykstantiems per mūsų valstybės teritoriją.
Ką daryti, jei kitas įvykio dalyvis nėra apsidraudęs?
Tokiu atveju kreipkitės į savo draudimo bendrovę, kurioje apsidraudėte privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės arba KASKO draudimu. Daugiau informacijos apie eismo įvykių deklaracijų pildymą ir kitus susijusius klausimus galite rasti svetainėje www.cab.lt.
KASKO draudimas
KASKO draudimas yra savanoriškas transporto priemonės draudimas, skirtas apsaugoti Jūsų automobilį nuo įvairių nuostolių, nepriklausomai nuo to, kas yra kaltininkas. Šis draudimas itin aktualus ir krovininių automobilių savininkams, siekiantiems platesnės apsaugos.
01. Privalomasis ir kasko automobilių draudimas.
Kokiais atvejais atlyginami nuostoliai automobiliui?
KASKO draudimas atlygina nuostolius, atsiradusius dėl:
- Eismo įvykio.
- Gaisro.
- Vagystės ar vandalizmo.
- Stichinių nelaimių.
- Kitų, staiga ir netikėtai įvykusių nelaimingų atsitikimų.
KASKO ir privalomasis draudimas: skirtumai
Svarbu žinoti, kad KASKO draudimas neatstoja privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo. KASKO draudimas neatlygins Jūsų padaryto nuostolio kitiems asmenims; jis apsaugo tik Jūsų transporto priemonę.
Nuo ko priklauso draudimo įmoka?
KASKO draudimo įmokos dydis priklauso nuo daugelio faktorių:
- Automobilio markės ir modelio.
- Automobilio pagaminimo metų.
- Vairuotojo amžiaus ir vairavimo patirties.
- Pasirinkto draudimo varianto (draudimo apimties).
Kadangi KASKO draudimas yra kur kas sudėtingesnis ir mažiau standartizuotas nei privalomasis vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas, kiekviena draudimo įmonė sukuria savo draudimo sąlygas, kurios gali turėti ženklią įtaką kainai.
Kada KASKO draudimas negalioja?
KASKO draudimas gali negalioti tam tikrais atvejais:
- Netinkamas vairuotojo elgesys ar nusikalstami veiksmai: kuomet įvykis įvyko dėl didelio vairuotojo neatsargumo ar tyčinių veiksmų, dalyvaujant nusikalstamoje veikloje; taip pat jeigu įvykis įvyko tarp šeimos narių valdomų transporto priemonių.
- Automobilis naudojamas ne pagal paskirtį, t.y. ne taip, kaip nurodyta draudimo sutartyje.
- Jeigu įvykis įvyko pažeidžiant įstatymus: vairuotojas vairavo apsvaigęs ar ne pagal kelių eismo taisykles.
- Naudojama techniškai netvarkinga transporto priemonė.
- Esant automobilio gedimams, atsiradusiems dėl natūralių senėjimo procesų, nepakankamos alyvos, aušinimo, vėdinimo skysčių cirkuliacijos.
- Žala patirta dėl krovinio: t.y. jei žala atsirado dėl gabenamo krovinio arba automobilis pats buvo gabenamas kaip krovinys.
- Įdiegtos netinkamos arba neveikiančios apsaugos sistemos, t.y. įvykio metu neveikė ar blogai veikė draudimo sutartyje nurodytos apsaugos sistemos.
- Force majeure (nenugalimos jėgos) atveju: kilus karui, riaušėms, paskelbus ypatingąją padėtį, automobiliui konfiskavus ar areštavus.
Pagalbos kelyje draudimas
Pagalbos kelyje draudimas dažnai siūlomas kartu su automobilių KASKO draudimu ir yra ypač naudingas tolimuosius reisus atliekantiems krovininiams automobiliams. Jis suteikia visapusišką pagalbą netikėtose situacijose:
- Suteikia galimybę išsikviesti techninę pagalbą.
- Organizuoja ir apmoka automobilio transportavimą iki remonto dirbtuvių ar savininko gyvenamosios vietos.
- Apmoka automobilio saugojimo išlaidas.
- Apmoka kelionės pratęsimo išlaidas.
- Organizuoja ir apmoka tolimesnę kelionę arba grįžimą atgal.
- Organizuoja ir apmoka nakvynę.
- Organizuoja ir apmoka atsarginių raktelių atsiuntimą.
- Organizuoja remonto dirbtuvių paiešką.
Vežėjų automobilių civilinės atsakomybės (CMR) draudimas
Vežėjų automobilių civilinės atsakomybės (CMR) draudimas yra itin svarbus krovininių automobilių savininkams ir vežėjams. Jis atlygina automobiliu gabenamo krovinio savininko patirtus nuostolius, atsiradusius dėl vežėjo kaltės, gabenant krovinį tarptautiniais maršrutais ar Lietuvos teritorijoje. Juo apdraudžiama vežėjo atsakomybė už krovinį, o ne pats krovinys, t.y. nuostoliai atlyginami tuo atveju, jei dėl vežėjo kaltės (įvykus avarijai ar vagystei), krovinys yra apgadinamas, sunaikinamas ar nepristatomas laiku.
Kas draudžiama šiuo draudimu?
CMR draudimu apdraudžiama:
- Vežėjo atsakomybė už krovinį.
- Krovinio gelbėjimo, perkrovimo, priverstinio sandėliavimo išlaidos.
- Finansiniai nuostoliai dėl negauto frachto už apgadintą krovinio dalį.
- Teismo, advokatų ir kitos išlaidos, susidariusios bylinėjantis su pretenzijos reiškėjais.
- Avarinių komisarų išlaidos.
CMR draudimo ir krovinių draudimo skirtumai
Svarbu skirti CMR draudimą nuo krovinių draudimo. Vežėjų automobilių civilinės atsakomybės draudimas atlygina tik tuos nuostolius už žalą kroviniui, kurie atsirado dėl vežėjo kaltės, tuo tarpu krovinių draudimas atlygina žalą kroviniui nepriklausomai nuo to, kas yra atsakingas už tos žalos padarymą. Kitaip tariant, pirmojo tipo draudimas geriau apsaugo vežėjo interesus, antrojo - krovinio savininko.
Nuo ko priklauso draudimo įmokos dydis?
CMR draudimo įmokos dydį lemia keli veiksniai:
- Kokie krovinius gabena vežėjas (jų rizikingumas).
- Kokie yra gabenimo maršrutai.
- Didelę reikšmę turi vežėjo žalų istorija.
Krovinių draudimas
Krovinių draudimas atlygina įmonės nuostolius, atsiradusius dėl bet kokia transporto priemone gabenamo krovinio sugadinimo ar praradimo. Kroviniai gali būti apdraudžiami nuo visų įvykių, kurie įvyksta staigiai ir netikėtai krovinio pervežimo metu (išskyrus kai kurias išimtis). Šis draudimas ypač reikalingas tais atvejais, kai kroviniui padaroma žala ne dėl vežėjo kaltės, papildant CMR draudimo apimtį.
Kokie kroviniai draudžiami?
Krovinių draudimu gali būti apdrausti praktiškai visi kroviniai:
- Gabenami nuosavu ar samdomu transportu.
- Eksportuojami, importuojami ar pervežami Lietuvos teritorijoje.
- Gabenami viena ar keliomis transporto priemonėmis.
Dažniausiai nėra apdraudžiami labai pavojingi, rizikingi ar neteisėtai gabenami kroviniai.
Nuo ko priklauso draudimo įmokos dydis?
Krovinių draudimo įmoka sudaro nuo kelių dešimtųjų iki kelių procentų krovinio vertės ir priklauso nuo:
- Krovinio rizikingumo (rūšies, įpakavimo formos ir pan.).
- Krovinio maršruto ir perkrovimų skaičiaus.
- Krovinio draudimo apimties.
- Transporto priemonės, kuria gabenamas krovinys.
Norėdami sutaupyti dalį draudimo įmokos, galite apriboti draudimo galiojimą keliais labiausiai aktualiais įvykiais, pavyzdžiui, transporto priemonės avarijos ir krovinio vagystės.
Kito transporto draudimas
Nors pagrindinis dėmesys skiriamas krovininiams automobiliams, transporto draudimo spektras yra žymiai platesnis ir apima įvairias transporto priemones. Žemiau pateikiama informacija apie kitų transporto priemonių draudimo ypatumus, kurie gali būti aktualūs platesniam įmonių ir asmenų ratui.
Skraidymo aparatų draudimas
Šiuo draudimu apdraudžiami įvairūs skraidymo aparatai (lėktuvai, tarp jų ir ultralengvieji, sportiniai bei eksperimentiniai lėktuvai, sraigtasparniai, sklandytuvai, oro balionai) nuo sugadinimų ir sunaikinimo, kurie atsitinka stovėjimo, riedėjimo ir skrydžio metu. Taip pat draudimas gali atlyginti gelbėjimo, paieškos išlaidas ir t.t., jeigu dėl to buvo susitarta draudimo sutartyje.
Skraidymo aparatų savininkų civilinės atsakomybės draudimas skirtas atlyginti skraidymo aparato padarytą žalą tretiesiems asmenims bei jų turtui. Juo apdraudžiama atsakomybė prieš keleivius bei trečiuosius asmenis, taip pat už keleivių bagažą bei krovinius. Draudimo įmokos dydis priklauso nuo draudimo sumų, skraidymo aparato naudojimo pobūdžio bei teritorijos, įgulos patirties bei daugelio kitų faktorių.
Laivų draudimas
Egzistuoja dviejų tipų laivų draudimas - tai paties laivo ir jo įrangos draudimas bei laivo savininko arba valdytojo civilinės atsakomybės draudimas. Draudžiami yra įvairių tipų laivai: pramoginiai, krovininiai, keleiviniai ar žvejybiniai. Draudimo apsauga galioja tiek jo eksploatavimo, tiek saugojimo ir transportavimo metu. Draudimas apima įvairias rizikas: avarijas, stichines nelaimes, vagystę, vandalizmą, žalos tretiesiems asmenims (civilinės atsakomybės draudimo atveju) ir kt.
Geležinkelio riedmenų draudimas
Ši draudimo rūšis aktuali įmonėms, vystančioms pervežimų geležinkeliu veiklą. Juo draudžiami lokomotyvai, dyzeliniai ir elektriniai traukiniai, prekinių ir keleivinių vagonai, papildomi įrenginiai bei atsarginės dalys nuo žalos, įvykusios dėl gamtos jėgų ar kitų įvykių (pvz., avarijos).
tags: #lietuvos #draudimas #krovininiu #automobiliu #draudimas