Šiame straipsnyje išsamiau, būtent materialiosios baudžiamosios teisės srityje, atskleidžiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) dalyvavimo teisėkūroje būdai ir problemos. Aptariamas LAT vaidmuo šioje srityje, pabrėžiant jo įtaką formuojant ir aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, kas yra itin svarbu teisingam ir vieningam teisės taikymui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dalyvavimas baudžiamojoje teisėkūroje
Netiesioginis dalyvavimas
Oficialus baudžiamojo įstatymo nuostatų aiškinimas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netiesiogiai dalyvauja teisėkūroje, visų pirma, oficialiai aiškindamas baudžiamojo įstatymo nuostatų turinį, atskleisdamas ir šalindamas neaiškumus. Tai sudaro prielaidas įstatymų leidėjui apsispręsti dėl baudžiamojo įstatymo keitimo būtinybės. Šio teismo pateiktais baudžiamojo įstatymo nuostatų išaiškinimais remiasi visų rūšių subjektai, dalyvaujantys baudžiamųjų įstatymų leidyboje, taip netiesiogiai dalyvaudami šiame procese.
Aukščiausiasis Teismas atsižvelgia į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pagal kurią teismų praktika turi būti formuojama tik teismams nagrinėjant bylas. Po šios konstitucinės doktrinos paskelbimo nesinaudojama Teismų įstatyme numatytomis kitomis oficialaus teisminio teisės aiškinimo formomis (senato nutarimais, konsultacijomis), tačiau padidėjo teismo precedentų reikšmė. Todėl siekiant tinkamai suvokti baudžiamojo įstatymo nuostatų turinį, reikalingas didesnis teisėkūros subjektų dėmesys šio teismo praktikai.
Kreipimasis į Konstitucinį Teismą
Kitas Aukščiausiojo Teismo jurisdikcinis būdas daryti įtaką baudžiamojo įstatymo pakeitimams yra teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šio įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai įgyvendinimas. Tačiau tokia galimybe naudojamasi retai.
Neoficialus nuostatų aiškinimas
Aukščiausiojo Teismo teisėjai ir neoficialiai aiškina baudžiamojo įstatymo nuostatas, pavyzdžiui, užsiimdami pedagogine veikla ar publikuodami mokslinius straipsnius. Tokiu būdu šis teismas taip pat netiesiogiai dalyvauja baudžiamojoje teisėkūroje.
Tiesioginis dalyvavimas
Aukščiausiasis Teismas gana intensyviai ir tiesiogiai oficialiai dalyvauja baudžiamųjų įstatymų leidyboje, veikdamas kaip institucija arba per atstovus. Jis inicijuoja, rengia Baudžiamojo kodekso (BK), baudžiamojo įstatymo pakeitimų ir papildymų projektus, teikdamas dėl jų pastabas ir pasiūlymus.
Teisiniai principai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nuolat nagrinėja baudžiamąsias bylas, formuodamas teisinę praktiką ir aiškindamas įstatymų nuostatas. Šiame skyriuje aptariami svarbiausi LAT nutartyse iškelti teisiniai principai ir tendencijos baudžiamosios teisės bei baudžiamojo proceso srityse.
Materialiosios baudžiamosios teisės principai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja įvairius materialiosios baudžiamosios teisės aspektus, siekdamas užtikrinti teisingą ir nuoseklų įstatymų taikymą. Tarp svarbiausių aptariamų klausimų yra:
- Senaties terminų skaičiavimas: LAT aiškina apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino skaičiavimo principus, ypač tais atvejais, kai atsiranda procesinio pobūdžio terminus stabdančios aplinkybės, pavyzdžiui, bylos nagrinėjimo teisme pertraukos ar bylos nagrinėjimo atidėjimas dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo (BK 95 str. 6 d. 1 p.).
- Nusikalstamų veikų sudėčių turinys: Teismas detalizuoja skirtingų nusikalstamų veikų sudėčių požymius. Pavyzdžiui, atskleidžiamas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto požymio („nesunkus šeimos nario sveikatos sutrikdymas“) turinys.
- Tėvų, globėjų ar rūpintojų pareigų pažeidimai: Išsamiai aiškinama nusikalstamos veikos, nurodytos BK 163 straipsnyje („piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis“), sudėtis, pabrėžiant šios veikos subjekto sampratą ir jos santykį su kitais Baudžiamojo kodekso straipsniais, reglamentuojančiais nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai.
- Turto prievartavimo ir savavaldžiavimo atribojimas: LAT skiria turto prievartavimą (BK 181 str.) nuo savavaldžiavimo (BK 294 str.), nustatydamas aiškius kriterijus šioms nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti.
- Sukčiavimo ir susijusių nusikalstamų veikų kvalifikavimas: Teismas išsamiai apibrėžia nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnyje („sukčiavimas“), BK 222 straipsnyje („apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“) ir BK 300 straipsnyje („dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“), sudėtis. Paaiškinami esminiai šių veikų požymiai ir jų tarpusavio santykis.
- Bausmės skyrimas ir proceso trukmė: LAT primena, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė yra svarbus veiksnys, parenkant bausmės rūšį ir dydį (BK 54 str. 3 d.).
Baudžiamojo proceso principai
Baudžiamojo proceso srityje LAT taip pat formuoja svarbius principus, užtikrinančius teisingą ir nešališką procesą:
- Šeimos narių samprata baudžiamajame procese: Teismas išaiškino, kad neįvaikintas sutuoktinio (sugyventinės) vaikas, kuriam dar nesuėjo aštuoniolika metų, gali būti laikomas kaltininko „šeimos nariu“ (BPK 38 str.).
- Teismo nešališkumo principas: Aptariama bendroji teismo nešališkumo samprata, paryškinant kriterijus, leidžiančius pastebėti teismo nešališkumą iš baigiamojo akto turinio. Taip pat nagrinėjami argumentai, neleidžiantys abejoti BPK 59 straipsnio 3 dalies nuostatos galimu prieštaravimu Konstitucijai.
- Nepilnamečių parodymų įrodomoji reikšmė: Įvertinama, kokią įrodomąją reikšmę turi nepilnamečio vaiko parodymai, duoti neišaiškinus jam teisės atsisakyti duoti parodymus prieš savo tėvus (BPK 82 str. 2 d.).
- Specialių žinių panaudojimo principai: Primename pagrindinius specialių žinių panaudojimo baudžiamajame procese principus, atkreipiant dėmesį į eksperto parodymų santykį su jo surašytu ekspertizės aktu, aptariant specialisto kvietimą ir sąlyginės ekspertizės ar specialisto išvados vertinimo taisykles. Taip pat aptariami specialisto nekompetencijos aspektai.
- Kaltinamojo teisė užduoti klausimus: Primename kaltinamojo teisės užduoti klausimus kaltinimo liudytojams (Konvencijos 6 str. 3 d. d) p., BPK 44 str. 7 d.) turinį.
- Kaltinimo pakeitimas teisme: Pažymimi esminiai kaltinimo pakeitimo teisme (BPK 255, 256 str.) nuostatai, taip pat baigiamojo teismo akto formulavimas, kai bylos proceso metu buvo pareikšti keli kaltinimai (BPK 305 str. 1 d. 3 p., 331 str. 2 d.).
- Apeliacinės instancijos teismo pareigos: Išaiškinta apeliacinės instancijos teismo pareiga atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 str.). Tai kartais veda prie baudžiamojo proceso formalizacijos mažėjimo.
Apeliacinės instancijos teismo pareiga ir principas in dubio pro reo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse atskirai aptariami reikšmingi procesiniai aspektai, tokie kaip principas in dubio pro reo (kilus abejonių - kaltinamojo naudai) ir apeliacinės instancijos teismo pareiga aktyviai tirti, tikrinti ir vertinti baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei išsamiai motyvuoti daromas išvadas, ypač kai apeliacinės instancijos teismas ketina priimti "priešingą" teismo baigiamąjį aktą.
Konstituciniai principai ir įrodymų tyrimas
Teismų praktikoje pažymima, kad konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Reikalavimas išsamiai nustatyti bylos aplinkybes pažeidžiamas, kai teismo išvados daromos nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų duomenų; klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryšio.
Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku: 1) kad yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, ir 2) kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. darytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi būti nurodyta, kodėl teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir reikšmingais nustatant tiesą byloje nelaiko kitų įrodymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138-628/2021).
Principas in dubio pro reo
Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Šių taisyklių turi būti laikomasi nustatant kiekvieną asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes.
Sausio 13-osios bylos reikšmė
Ypatingą reikšmę turėjo vadinamoji „Sausio 13-osios byla“, kurioje LAT mišri kolegija nagrinėjo itin svarbius Lietuvos valstybingumo ir tarptautinės baudžiamosios teisės klausimus. Ši byla atskleidė tarptautinės ir nacionalinės baudžiamosios teisės sąlyčio taškus.
Sausio 13 - Žudynės prie TV bokšto liudininkų akimis
Nukentėjusiajam palankios jurisprudencijos tendencijos
Pastebima tendencija, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, priteisia turtinės ir (arba) neturtinės žalos atlyginimą bei procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Svarbu įvertinti tikslų teismo atliktų veiksmų turinį ir jų kontekstą, siekiant užtikrinti teisingą žalos atlyginimą nukentėjusiesiems.
tags: #lietuvos #auksciausiajo #teismo #baudzamosios #bylos #su