Lietuvos kelių sistemoje išskiriamos įvairios kategorijos, turinčios skirtingus leistino greičio apribojimus. Automagistralės yra aukščiausios kategorijos keliai šalyje, kuriuose leistinas greitis siekia 130 km/val. Tuo tarpu greitkeliuose leidžiama važiuoti 120 km/val. greičiu. Kituose užmiesčio keliuose nustatytas 90 km/val. greitis, žvyrkeliuose - 70 km/val., o miestuose - 50 km/val.
Automagistralių Samprata ir Reikalavimai
Įvairiose šalyse kelių pavadinimai, identifikaciniai ženklai ir leistinas greitis skiriasi, tačiau bendras sutarimas yra toks: aukščiausios kategorijos kelias, Lietuvoje vadinamas automagistrale, negali turėti susijungimų su kitais keliais viename lygyje. Tai reiškia, kad posūkiai čia vyksta tik dobilo tipo sankryžose. Šiuo metu Lietuvoje tokiais keliais laikomi ruožai: Vilnius-Panevėžys ir Kaunas-Klaipėda.
Daugelyje Europos valstybių galioja panašūs greičio limitai, kaip ir Lietuvoje. Keturias eismo juostas turinčiuose greitkeliuose ar automagistralėse leidžiama važiuoti 120-140 km/val. greičiu, o dvi juostas turinčiuose užmiesčio keliuose - 90-100 km/val.
Greičio Nustatymo Kriterijai ir Eismo Juostų Kiekis
Leistino greičio nustatymą kelyje įtakoja keletas pagrindinių eismo specialistų kriterijų. Pirmas eismo specialistų kriterijus - šalies automobilių parkas, jo amžius. Natūralu, kad naujesni ir saugesni automobiliai gali važiuoti didesniu greičiu.
Antras kriterijus - kelio būklė, šalia esantys objektai. Kuo būklė prastesnė, o statinių kiekis aplink didesnis, tuo mažesnė tikimybė kelio atkarpai gauti automagistralės vardą. Trečias kriterijus - vairuotojai. Pavyzdžiui, Lietuvoje kurį laiką buvo draudžiama mokyti vairuoti automagistralėse, tačiau tai kėlė klausimą, kaip žmonėms išmokti važiuoti ten, kur to daryti negalima.
Daugelis specialistų sutaria, kad kelio dangos ir aplinkos sąlygos automagistralės Kaunas-Klaipėda ruožuose leistų greitį padidinti iki 140 ar 150 km/val., tačiau tam yra kita kliūtis - eismo juostų kiekis.
Pavyzdžiui, Vokietijos vietose, kur greitis neribojamas, dažniausiai būna 6 eismo juostos - po tris į abi puses. Pirmoje juostoje išsitenka apie 90 km/val. judantys sunkvežimiai ir autobusai, antroje - apie 140 km/val. greičiu važiuojantys lengvieji automobiliai, o trečioje - skubančios ir neretai daugiau nei 200 km/val. Jeigu pirmoje juostoje Lietuvoje taip pat telpa iki 100 km/val. greičiu važiuojantys vairuotojai, antra daugelis juda apie 130 km/val.
Magistralinio Kelio A1 Vilnius-Kaunas Virsmas Automagistrale
Greitkelio statusą turintis kelias Vilnius-Kaunas artimiausiais metais tapo automagistrale. Nuo š. m. balandžio 1 d. magistralinio kelio Vilnius-Kaunas ruožui (A1 kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui nuo 18,1 km iki 95 km) oficialiai suteikta automagistralės kategorija. Tai paskelbė valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tam buvo statomi du viadukai, be kurių greičio padidinimas iki 130 km/val. neįmanomas.
Suteikiant magistralinio kelio Vilnius-Kaunas ruožui automagistralės kategoriją ir didinant greitį, svarbiausia yra eismo sauga ir eismo organizavimas. Vykdant šį projektą, buvo įdiegta visa eilė saugos priemonių. Ruožui nuo Vilniaus iki Kauno automagistralės kategorija suteikta tik po to, kai buvo įdiegta inžinerinių eismo saugos priemonių visuma, kuri padeda užtikrinti ne tik patogų, bet ir saugų susisiekimą tokiu intensyvumo keliu.
Įgyvendinant magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda projektą, ruože nuo Vilniaus iki Kauno pakeisti metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje kelio juostoje, dalyje kelio ruožų įrengtos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų. Be to, tame pačiame ruože įrengtos 49 naujos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, kurias sudaro elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai (KIŽ), orų sąlygų jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus, bei transporto srautų analizavimo įrenginiai, apskaičiuojantys eismo srautus konkrečiose kelio vietose. Nesaugiose vietose taip pat padidintos greitėjimo ir lėtėjimo juostos ir kita.
Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas nuo Vilniaus iki Kauno siekia beveik 30 tūkst. transporto priemonių. Visų įgyvendintų projektų, kurių reikėjo, kad būtų užtikrinti automagistralėms keliami reikalavimai, vertė siekia apie 47,6 mln. eurų.
Po š. m. balandžio 1 d. bendras automagistralių ruožų, esančių keliuose A1, A2, A5, ilgis Lietuvoje sudaro daugiau nei 400 km.
Greičio Apribojimų Sezoniškumas ir Ženklinimas
Lietuvoje daugelis vairuotojų, net ir patyrę, vis dar painioja greičio apribojimus greitkeliuose ir automagistralėse. Sezoninės taisyklės ir transporto priemonių tipų apribojimai dar labiau apsunkina situaciją. Kyla klausimų, ar sezoniniai greičio apribojimai Lietuvoje yra pakankamai aiškūs vairuotojams.
| Kelio tipas | Ženklinimas | Vasaros sezonas (Balandžio 1 d. - spalio 31 d.) | Žiemos sezonas (Lapkričio 1 d. - kovo 31 d.) | Leistinas greitis (vasaros sezonas) |
|---|---|---|---|---|
| Automagistralė | Žalias ženklas | Taip | Taip | 130 km/val. |
| Greitkelis | Mėlynas ženklas su baltu automobiliu | Taip | Taip | 120 km/val. |
Istorinė Reikšmė ir Unikalūs Aspektai
Automagistralės Lietuvoje turi ne tik ekonominę, bet ir istorinę bei kultūrinę vertę. Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas paminėjo, kad Pirmosios Lietuvos magistralės - Žemaičio plento ir dabartinės automagistralės Kaunas-Klaipėda - istorinė, kultūrinė ir ekonominė vertė svarbi visai Lietuvai, Žemaitijos regionui ir Šilalės rajonui. Šilalės krašto žemaičių draugijos pirmininkė Jurgita Viršilienė pridūrė, kad Šilalės rajone esanti aukščiausia automagistralės vieta pasipuošė valstybės, regiono ir krašto simboliais.
Idėja iškelti vėliavas kilo Šilalės krašto žemaičių kultūros draugijai ir Šilalės rajono savivaldybei. Žemaičių plento atidarymo iškilmės lygiai prieš 80 metų surengtos Šilalės rajone, Laukuvos seniūnijoje, ant Šiauduvos piliakalnio. Renginyje dalyvavo ir tuometinis prezidentas Antanas Smetona. Gražus sutapimas, kad svarbiausias šalies kelias virš jūros lygio aukščiausiai yra iškilęs būtent Šilalės krašte, Kaltinėnų apylinkėse, kurios užaugino prezidentą Aleksandrą Stulginskį.
Renginio metu, skambant Tautiškai giesmei, Lietuvos trispalvę iškėlė Šilalės garbės pilietė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo pirmininkė Teresė Ūksienė. Iškelti Žemaitijos vėliavą patikėta dviem Žemaitijos rajonų vadovams: Šilalės rajono savivaldybės merui J. Gudauskui ir Tauragės rajono savivaldybės merui Sigitui Mičiuliui. Šilalės rajono vėliavą iškėlė Šilalės kraštiečių draugijos pirmininkas Vilniuje, Etninės kultūros globos tarybos narys Virginijus Jocys ir Kaltinėnų seniūnijos seniūnas Antanas Bartašius.
tags: #lietuvoje #auksciausios #kategorijos #automagistraliu