Įvadas: Direktyvos 2009/18/EB tikslai ir taikymo sritis
Direktyva 2009/18/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2024/3017, nustato pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui. Jos pagrindinis tikslas - pagerinti saugumą jūroje, užkirsti kelią taršai iš laivų ir sumažinti jūrų laivų avarijų pavojų. Šie tikslai siekiami nustatant reikalavimą atlikti jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimus, siekiant nustatyti jų priežastis, užtikrinant, kad tyrimų ataskaita ir pasiūlymai, kaip pagerinti padėtį, būtų tikslūs ir pateikiami laiku, ir svarbiausia - nenustatant atsakomybės ar kaltės už bet kokius incidentus.
Ši direktyva taikoma incidentams, kurie yra susiję su laivais, plaukiojančiais su vienos iš Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vėliava, įvyksta valstybių narių teritorinėje jūroje arba vidaus vandenyse, arba yra susiję su kitais svarbiais valstybių narių interesais.
Tačiau direktyva netaikoma incidentams, kurie yra susiję tik su:
- karo laivais ir karinių pajėgų laivais bei kitais valstybei narei priklausančiais arba jos valdomais laivais, kurie naudojami tik vyriausybės nekomerciniais tikslais;
- vėjo energija varomais laivais arba pramoginiais laivais, nebent juose būtų įgula ir daugiau kaip 12 keleivių, plukdomų komerciniais tikslais;
- vidaus vandenų keliais plaukiojančiais laivais;
- pritvirtintomis jūrų gręžimo platformomis.
Saugumo tyrimų statusas ir reikalavimai tyrėjams
Valstybės narės turi užtikrinti, kad tyrėjams būtų suteiktas teisinis statusas ir reikiami ištekliai, leidžiantys jiems kuo veiksmingiau ir greičiau atlikti savo darbą. Svarbu, kad tyrėjai būtų nepriklausomi savo struktūra ir sprendimų priėmimu nuo bet kurios šalies, kurios interesai galėtų prieštarauti jiems patikėtoms užduotims. Tai užtikrina tyrimų nešališkumą ir objektyvumą.
Be to, valstybės narės turi užtikrinti, kad tyrimai būtų nepriklausomi nuo baudžiamosios veikos arba kitų lygiagrečių tyrimų ir nebūtų stabdomi ar vilkinami tokių tyrimų. Rezultatai turėtų būti pateikiami be jokio išorės įsikišimo. Numatyta, kad tyrimų institucijos gali bendradarbiauti su kitų valstybių narių tyrimų institucijomis, taip pat reikalaujama, kad atitinkamos institucijos nedelsdamos praneštų tyrimų institucijai apie bet kokią avariją ar incidentą.
Atsižvelgiama į Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) sąžiningo elgesio su jūrininkais įvykus jūrų laivo avarijai gairių nuostatas. Tyrimų institucija, remdamasi savo tyrimais, gali priimti saugumo rekomendacijas, skirtas suinteresuotosioms šalims, siekdama atsižvelgti į avarijos metu įgytą patirtį ir užkirsti kelią tokioms avarijoms pasikartoti. Taip pat nustatomos taisyklės dėl sankcijų už bet kokius direktyvos pažeidimus.
Pareiga atlikti saugumo tyrimą: kada ir kaip?
Saugumo tyrimas atliekamas po kiekvienos labai sunkios jūrų laivo avarijos, jei:
- laivas plaukioja su tos valstybės narės vėliava;
- avarija įvyksta tos valstybės narės teritorinėje jūroje ir vidaus vandenyse, nepriklausomai nuo avariją patyrusio laivo ar laivų vėliavos;
- valstybė narė yra iš esmės suinteresuota, nepriklausomai nuo avarijos vietos ir nuo avariją patyrusio laivo ar laivų vėliavos.
Taip pat tyrimas atliekamas, jei tai turi įtakos trumpesniam nei 15 metrų ilgio žvejybos laivui, kai tyrimų institucija nusprendžia pradėti tyrimą po pirminio vertinimo, kuris turi būti atliktas per du mėnesius nuo įvykio. Įvykus bet kuriai kitai jūrų laivo avarijai ar incidentui, kuris nėra nurodytas pirmiau, tyrimas atliekamas, jei taip nusprendžia saugumo tyrimų institucija.
Tyrimas atliekamas laikantis pagrindinės tyrimų institucijos nustatytos tyrimo apimties ir praktinės atlikimo tvarkos, pagal TJO tyrėjams skirtas gaires, tačiau tyrėjai gali nuo jų nukrypti, jei mano, kad tai būtina. Tyrimas pradedamas, jeigu tyrimų institucija nusprendžia, kad laivo struktūra, įranga, procedūros, įgula ir valdymas turėjo įtakos jūrų laivo avarijai ar incidentui, per kurį nukentėjo krante dirbantys darbuotojai arba uosto darbuotojai ir kuris įvyko laivui esant greta krantinės arba doke.
Tyrimas pradedamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per du mėnesius po avarijos ar incidento. Jei įtariama, kad buvo padarytas pažeidimas, nedelsiant informuojamos nacionalinės jūrų saugumo institucijos.
Saugumo tyrimo taisyklės ir svarbiausios sąvokos
Saugumo tyrimo taisyklėse numatyta, kad kiekviena jūrų laivo avarija ar incidentas tiriamas vienu tyrimu, o lygiagretūs tyrimai atliekami tik išimtiniais atvejais. Incidentus, susijusius su ro-ro keleiviniu laivu ar greitaeigiu keleiviniu laivu, įvykusius valstybės narės vandenyse, tiria atitinkama valstybė narė, o jeigu incidentas įvyko kitur - paskutinė valstybė narė, kurioje lankėsi tas ro-ro keleivinis laivas arba greitaeigis keleivinis laivas.
Tyrimo duomenys ir įrašai yra konfidencialūs, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos mano, kad jų atskleidimas yra svarbesnis nei viešasis interesas. Avarijos ar incidento dalyviai privalo išsaugoti visus susijusius įrodymus, tokius kaip jūrlapiai, žurnalai, įrašai ir vaizdo juostos, ir jų nekeisti.
Svarbiausios sąvokos:
- Labai sunki jūrų laivo avarija: Jūrų laivo avarija, dėl kurios visiškai prarandamas laivas, žūsta žmonės arba padaroma didelė žala aplinkai.
- Ro-ro keleivinis laivas: Laivas, skirtas kelių transporto priemonėms arba geležinkelio transporto priemonėms įvažiuoti į laivą ir išvažiuoti iš jo, plukdantis daugiau kaip 12 keleivių.
Kaip atlikti: incidentų tyrimus ir pranešti apie juos
Saugumo tyrimų institucijos ir bendradarbiavimo sistema
Saugumo tyrimų institucijos turi būti nešališkos, nepriklausomos ir nuolatinės, turinčios reikiamus įgaliojimus, priemones, finansavimą ir tinkamai kvalifikuotą personalą savo pareigoms vykdyti. Jos gali rinkti ir analizuoti jūrų saugumo duomenis, visų pirma prevencijos tikslais, taip pat turi teisę naudotis bet kokia informacija ir technologinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų apklausų ir tyrimų įrašais. Gavusios pranešimą apie avariją, jos nedelsdamos reaguoja ir gali pateikti išankstinį perspėjimą tyrimo metu, jei mano, kad reikia imtis skubių ES veiksmų.
Įsteigta nuolatinė valstybių narių tyrimų institucijų bendradarbiavimo sistema, leidžianti saugumo tyrimų institucijoms:
- bendradarbiauti tarpusavyje;
- dalytis įrenginiais, infrastruktūra ir įranga;
- parengti bendrus saugumo rekomendacijų įgyvendinimo ir tyrimo metodų pritaikymo principus.
Ši sistema taip pat leidžia organizuoti mokymo veiklą ir skatina bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis institucijomis ir tarptautinėmis jūrų organizacijomis.
Avarijų tyrimų ataskaitos ir saugumo rekomendacijos
Avarijų tyrimų ataskaitos skelbiamos po kiekvieno tyrimo I priede nustatyta forma. Jos gali būti apribotos iki glaustos ataskaitos, jeigu tyrimas nesusijęs su labai sunkia jūrų laivo avarija ir išvados negali padėti užkirsti kelio būsimoms jūrų laivų avarijoms ar incidentams. Su išvadomis ir rekomendacijomis turėtų būti parengtos per 12 mėnesių nuo įvykio (jei tai neįmanoma, per tą patį laikotarpį turėtų būti pateiktos tarpinės ataskaitos apie labai sunkias jūrų laivų avarijas).
Saugumo rekomendacijų adresatai turi tinkamai atsižvelgti į jas, kad užkirstų kelią avarijoms ateityje, ir imtis atitinkamų tolesnių veiksmų. Saugumo rekomendacijas gali teikti saugumo institucija arba Komisija, remdamasi abstrakčiais duomenimis ir ankstesniais tyrimais.
Europos informacinė bazė apie jūrų laivų avarijas ir įgyvendinimo ataskaita
Europos informacinėje bazėje apie jūrų laivų avarijas saugomi ir analizuojami visi duomenys apie avarijas ir incidentus jūroje. Į bazę patenka:
- valstybių narių teikiama informacija apie visus jūrų laivų avarijas ir incidentus (žvejybos laivų, kurių ilgis trumpesnis kaip 15 metrų, atveju reikalavimas taikomas tik įvykus labai sunkioms jūrų laivų avarijoms), laikantis II priede nustatytos formos;
- pranešimai, kuriuos teikia visų labai sunkių jūrų laivų avarijų saugumo tyrimų institucijos.
Bendradarbiaujant su Komisija ir valstybėmis narėmis plėtojamas žinių dalijimasis ir mokymas apie naujus teisinius ir technologinius pokyčius.
Pagal direktyvos nuostatas, Komisija ne vėliau kaip 2032 m. birželio 27 d. turi pateikti Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai ataskaitą su galimais rekomendacinio pobūdžio pasiūlymais dėl direktyvos įgyvendinimo.
Istoriniai ir aktualūs avarijų atvejai Lietuvoje
Lietuvoje 2021 m. buvo užfiksuotas išskirtinis avarijų skaičius: iš viso įvyko 144 incidentai ir avarijos. Vandens transporte užfiksuotos 41 avarijos ir incidentai, kas yra aukščiausias lygis nuo 2012 m. Šie duomenys rodo didėjantį poreikį griežtai laikytis saugumo taisyklių.
Pateikiamas neseniai baigtas tyrimas dėl gaisro mašinų skyriuje Maltoje registruotame dujų ir chemijos produktų gabenimo laive "Samus Swan". Gaisras, kilęs 2021 m. rugsėjo 11 d. mazuto separavimo skyriuje, išplito po mašinų skyriaus patalpas. Per gaisrą nukentėjo du jūrininkai: vienam pavyko išbėgti, nors jis ir sunkiai apdegė, kitas (Lietuvos pilietis) žuvo. Incidentas įvyko įgulos nariams remontuojant slėgio reguliatoriaus vožtuvą. Tyrėjai dar nepateikė galutinės išvados dėl priežasties, dėl kurios, išsiliejus karštam laivo kurui, akimirksniu įsiplieskė ugnis.
Taip pat šiemet buvo pateikta tyrimo informacija apie 2021 m. įvykusią laivo "CL Tomo" avariją Klaipėdos uoste. Po susidūrimo korpuso pažeidimai buvo padaryti visiems trims laivams, tačiau incidento metu žmonės nenukentėjo ir nepateko į aplinką benzinas. Incidento tyrėjai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai rekomendavo daugiau dėmesio skirti locmanų mokymui ir kvalifikacijos palaikymui. Taip pat rekomenduota, kad Susisiekimo ministerija ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įvertintų Klaipėdos uosto laivų prasilenkimo vietas esant įvairioms oro sąlygoms, nes manoma, kad kai laive yra locmanas, jis iš uosto turėtų išplaukti saugiai, bet ne visada taip būna.
Paskutinis įvykis Klaipėdos uoste užfiksuotas 2022 m. rugsėjo 19-ąją. Laivas "Wilson Drammen", kuriame buvo locmanas, manevruodamas prie krantinės kliudė laivą "Day Blue".
Bendrosios laivo avarijos samprata ir tvarka
Bendrąją laivo avariją ir jos sąlygas apibrėžia 1890 m. York-Antwerpo taisyklės bei vėlesni jų papildymai. Susidūrus laivams nedelsiant skelbiama bendroji laivo avarija, o tai reiškia, kad krovinių savininkai, kurių turtas gabenamas laivu, turi atlyginti ir laivo bei krovinių gelbėjimo darbų išlaidas.
Įvykus laivo avarijai visi jame esantys keleiviai evakuojami kaip įmanoma greičiau, o laivo kapitonas visomis įmanomomis priemonėmis privalo siekti, jog laivui bei jame esantiems kroviniams būtų padaryta minimali žala. Deja, vien kapitono pastangų nepakanka ir laivo gelbėjimui pasitelkiama pagalba iš šalies. Po laivo avarijos nuostoliai yra dalijami proporcingai visiems gabentų krovinių ir laivo savininkams. Kuo didesnė gabento krovinio vertė, tuo didesnę gelbėjimo darbų išlaidų dalį teks padengti.
Įvykus laivo avarijai kapitonas taip pat turi teisę priimti sprendimą dalį ar net visą krovinį išmesti per bortą tam, kad būtų galima išsaugoti laivą. Tokiu atveju už prarastą krovinį laivybos kompanija atsakomybės neprisiima. Laive esančių krovinių savininkai privalo apmokėti jiems pateiktą laivo gelbėjimo sąskaitą arba pateikti galiojantį krovinio draudimo įrodymą (sertifikatą). Jeigu krovinio savininkas iki nurodytos datos neapmoka pateiktos sąskaitos, jo krovinys paliekamas saugojimui savininko sąskaita artimiausiame uoste maksimaliai galimam saugojimo laikui. Vėliau prekės naikinamos savininko sąskaita.
Paprastai bendrosios avarijos atveju būtinas draudimo bendrovių operatyvumas, jūrų teisės išmanymas, dideli finansiniai rezervai, nepriklausomi ekspertai, kurie reikalingi, kad bylos svarstyme būtų geriausiai atstovaujama krovinio savininko interesams. Visus šiuos darbus ir išlaidas iš apsidraudusio krovinio savininko perima draudikas. Jei krovinio savininkas nėra sudaręs vežamo krovinio draudimo sutarties, didelių sumų užstatus tenka sumokėti pačiam savininkui.
tags: #laivyba #sunki #avarija #ir #labai #sunki