Pastaruoju metu vis dažniau kyla klausimas, kodėl Lietuvos žvejai palieka Klaipėdos uostą, pasirinkdami kaimyninės Latvijos Liepojos uostą. Viena pirmųjų Klaipėdą į Liepojos uostą iškeitė bendrovė „Baltijos žuvys“, o tokį sprendimą lėmė keletas esminių pranašumų ir iššūkių Lietuvos žvejybos sektoriuje.
Lietuvos žvejų migracija į Liepoją: Priežastys ir privalumai
Patrauklumas žvejybos specialistams ir įguloms
Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl Lietuvos žvejybos įmonės renkasi Liepoją, yra susijusi su žmogiškaisiais ištekliais. „Latvijoje buvo daugiau žvejybos specialistų ir mums, laikant laivus Liepojoje, buvo lengviau suformuoti laivų įgulas iš profesionalių žvejų“, - teigia bendrovės „Baltijos žuvys“ atstovas. Lietuvoje žvejybos laivyno kadrų problema po nepriklausomybės atkūrimo realiai nebuvo sprendžiama, todėl žvejybos įmonės laivuose jaučia didžiulį jaunų specialistų stygių.
Geografinė padėtis ir efektyvumas
Liepojos uostas, palyginti su Klaipėda, turi daugybę pranašumų dėl savo geografinės padėties. Klaipėdoje žvejų uostas yra pietinėje dalyje, ir tiek išplaukiant iš jo, tiek grįžtant, reikia įveikti papildomai apie 20 kilometrų. Tuo tarpu Liepojoje žvejų uostas yra šalia uosto kapitono bokštelio, netoli uosto vartų, kas ženkliai taupo laiką ir degalus.
Paslaugų kokybė ir bendradarbiavimas
Liepojos uoste žvejai taip pat vertina geresnes paslaugas ir bendruomeniškumą. „Liepojos uoste žvejai yra draugiškesni, noriai dalijasi informacija apie žvejybos vietas“, - pastebi Lietuvos žvejai. Be to, išplaukiant į žvejybą Klaipėdoje ne visada galima gauti ledo, o jo kaina didelė. Kitas svarbus aspektas yra žuvies priėmimo modernumas: „Palyginti su Liepoja, Klaipėdoje tebėra akmens amžius - žuvys čia, kaip senais laikais, priiminėjamos dėžėse“.
Lietuvos žvejybos sektoriaus iššūkiai
Didžiulę neigiamą įtaką Lietuvos jūrinės žvejybos verslo vystymui daro ir nuolatiniai nesutarimai tarp žvejų, taip pat Lietuvos valstybės skirstomų strimelių ir šprotų kvotų koncentravimas su viena žvejybos grupe susietose rankose. Šios problemos skatina žvejus ieškoti palankesnių sąlygų užsienio uostuose, tokiuose kaip Liepoja.
Kaip pasiekti Liepojos uostą
Liepojos uostą lengva pasiekti tiek automobiliu, tiek viešuoju transportu, priklausomai nuo kelionės tikslo.
Važiavimas automobiliu
- Iš Latvijos rytinės ir pietinės dalies: Liepojos uostą lengva pasiekti važiuojant A9 keliu iš Latvijos rytinės dalies ir A11 keliu iš pietinės dalies.
- Iš Rygos: Važiuokite A9 keliu ir sekite ženklus link „Osta“. Pasiekę sankryžą, kurioje pamatysite ženklą „Brivosta“, sukite į dešinę ir laikykitės pagrindinio kelio.
- Iš Klaipėdos: Važiuokite Zirnu gatve, kol kirsite geležinkelio tiltą, tada sukite į kairę ir pervažiuokite dvi sankryžas. Dar nepasiekę trečiosios sankryžos, išvažiuokite į pirmą važiuojamosios kelio dalies juostą ir sukite į dešinę. Sukite į kairę, į Raina gatvę ir važiuokite, kol pasieksite sankryžą su ženklais, ant kurių pavaizduota „Pramis“ (kelto) piktograma.
Viešasis transportas iki „Stena Line“ keltų terminalo
Norėdami nuvykti į „Stena Line“ keltų uostą, sėskite į 10 arba 11 numeriu pažymėtą autobusą ir išlipkite Silku gatvės autobusų stotelėje. Nuo autobusų stotelės iki keltų terminalo pėsčiomis nueisite maždaug per 25-30 min. Jums reikės pereiti pagrindinę sankryžą ir eiti iki Silku gatvės pabaigos. Pasiekę Brīvostas gatvę, pereikite geležinkelio bėgius ir pasukite į kairę, kad pasiektumėte „Stena Line“ keltų terminalą.
Laivų stovėjimo vietų svarba ir iššūkiai: „Sūduvio“ pavyzdys Klaipėdoje
Diskusijos apie laivų stovėjimo vietas ir jų pritaikomumą nėra aktualios tik žvejybos laivynui. Ilgaamžių, istorinę vertę turinčių laivų išsaugojimas ir tinkamos vietos parinkimas jiems yra sudėtingas procesas, apimantis techninius, ekonominius ir kultūrinius aspektus. Kaip pavyzdys gali pasitarnauti diskusijos dėl Lietuvos karo laivo „Sūduvis“ (M52) stovėjimo vietos Klaipėdos Dangės upėje.
Laivo „Sūduvis“ istorinė vertė ir konstrukcija
Laivas „Sūduvis“ (M52) buvo pastatytas 1958 m. Vokietijos kariniam laivynui. Šis laivas yra ypatingas tuo, kad, siekiant išvengti minų su magnetiniais sensoriais aktyvavimo, jis pastatytas iš braziliško ąžuolo medienos, o visi laivo įrengimai pagaminti iš nemagnetinio metalo. Romualdas Adomavičius, Lietuvos jūrų muziejaus direktorės pavaduotojas ir vyriausiasis fondų saugotojas, pabrėžia, kad laivas yra vertas išsaugojimo jau vien dėl to, kad yra 1958 m. gamybos. „Sūduvis“ ir „Kuršis“ yra pirmieji laivai su Lietuvos vėliava, pradėję ieškoti ir neutralizuoti pasaulinių karų minas prie mūsų krantų. Laivas yra ginkluotas pabūklu „Bofors“, kulkosvaidžiais MG3, radioelektroninės kovos priemonėmis, minų sunaikinimo užtaisais. Jame instaliuoti minų paieškos ir klasifikavimo sonaras PLESSEY, du povandeniniai PAP tipo robotai ir tralo įranga. Kol laivas tarnavo Vokietijoje, jam buvo duotas vieno šios šalies miesto - Koblenz - vardas.
Potencialios stovėjimo vietos Klaipėdos Dangės upėje
Lietuvos jūrų muziejus rimtai svarsto perimti ir įveiklinti „Sūduvį“ muziejaus veiklai, tačiau kyla klausimas dėl tinkamos jo stovėjimo vietos Klaipėdos Dangės upėje, galbūt už „Meridiano“. Muziejaus atstovai apžiūrėjo laivą ir įvertino jo būklę kaip „tikrai neblogą“. Nors laivo aptarnavimas būtų didžiulis iššūkis, išlaikymas patrauklioje vietoje ir minimalus mokestis galėtų padėti išlaikyti laivą iš savų resursų.
Dėl laivo stovėjimo vietų svarstomos alternatyvos. Karinių jūrų pajėgų, Jūrų muziejaus atstovų ir Jūrų kapitonų asociacijos Jūrų kapitonų klubo pirmininko Juozo Liepuoniaus nuomone, vieta prie „Meridiano“ būtų labai tinkama „Sūduviui“. R. Kažerskas taip pat pritarė, kad „Čia jam nekiltų problemų ir dėl gylio, nes pilnai pakrauta ir su visa įgula grimzlė siekia 3,6 m.“. „Meridiano“ kapitonas nuolat matuoja gylį, mažiausia grimzlė ten buvo 3,6 metro. Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis teigė, kad krantinę už Biržos tilto miestas suteiktų neatlygintinai.
Iššūkiai ir bendruomenės pozicija dėl „Sūduvio“ įveiklinimo
Vis dėlto ne visi pritaria vietai prie „Meridiano“. VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys tikino, kad tarp tiltų turi būti gyvybinga vieta, skirta aktyviam veiksmui, ir laivas „Užgožtų čia nemažai. Tradiciškai prie „Meridiano“ yra varžybų finišas. Manau, kad tai netinkama vieta.“ Be to, Lietuvos marinistikos žurnalistų klubo „Marinus“ prezidentas Vidmantas Matutis kėlė klausimą, ar nesvarstyta „Sūduvio“ eksponuoti krante, kaip, pavyzdžiui, Taline, tačiau O. „Krante stovintys greitai nyksta.“.
Algirdas Valentinas, Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai“ prezidentas, dėstė, kad geriausia vieta „Sūduviui“ būtų dešinė Dangės krantinė tarp Pilies ir Biržos tilto. Taip pat pabrėžiama, kad laivo išlaikymas - „visos Lietuvos reikalas“, nes Klaipėda yra vienintelis uostas šalyje, ir jam „pridera šį laivą išsaugoti“. Toks objektas būtų svarbus patriotiniam auklėjimui ir krašto apsaugos suvokimui.
Dangės upės, kaip uosto, istorija
Istorikas Dainius Elertas pažymi, kad iki pat XVIII a. vidurio Dangės upėje su atšakomis žiotyse veikė pagrindinis uostas. XIX a. trečiajame dešimtmetyje sukurta infrastruktūra atvėrė kelią į miesto centrą didiesiems laivams. Jiems aptarnauti buvo pritaikytos krantinės, įrengti knechtai, sankrovos aikštės, pastatyti sandėliai, įkurdintos specifinės institucijos. Didžiųjų laivų lankymasis ir miesto pramonės augimas paskatino Dangės uosto plėtrą. Pradžioje už miesto pylimų ir Joniškės pakrantėse krautos čia pat gaminamos plytos, pelenai, potašas, mediena ir medžio ruošiniai.
1872 m. prie upės įsikūrusios trąšų ir superfosfato gamyklos „Union“ krantinėse į laivus pakrautas krovinys gabentas ne tik į Europos šalis, bet ir Argentiną, JAV, Kanadą. Laivybai užtikrinti buvo įrengta 400 m ilgio įmonės krantinė ir išgilinta visa uosto akvatorija. Didžiausi jūriniai keleiviniai ir kariniai laivai pasiekdavo Karlo tiltą. Čia telkėsi dalis keleivių susisiekimą užtikrinančių garlaivių bei motorlaivių, veikė statybos, remonto įmonės ir pagrindinė jūrų muitinė. Dalis didžiųjų jūrinių krovininių ir vizituojančių karinių laivų sustodavo tarp Karlo ir Biržos tiltų, šalia kurių būta sandėlių, sankrovos aikščių, prekių svarstyklių ir rūšiavimo įstaigos, laivybos kompanijų atstovybių ir reprezentacinė miesto erdvė. Už Biržos tilto plaukdavo apsunkę nuo anglies, chemikalų garlaiviai ir baržos, o grįždami išgabendavo medieną, fanerą, trąšas, plytas. Čia kartais švartuodavosi net Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ ir labai retai Vokietijos karo laivyno submarinos.
Dangės uostas buvo gyvybingas ir naudojamas iki 1948 m. Iš pradžių upės žiotis ir upės atkarpą iki tiltų paliko karo ir žvejybos laivai, o po 1956 m. - ir retsykiais krovinius gabenusios vidaus vandenų baržos. Uosto laivatakį nustota valyti nuo sąnašų, o pokario gyventojai ir įmonės, esančios ryčiau Biržos tilto, upėje atsikratydavo statybinių šiukšlių.
Iš to galima daryti išvadas: Didieji laivai Dangėje buvo įprastas dalykas; naudinga prisiminti, kad Dangės upė laivybai dabar menkai išnaudojama, nors čia buvo rimtas uostas su infrastruktūra; didžiųjų laivų buvimas pačiame miesto centre padeda formuoti jūrinį identitetą.
tags: #laivai #uoste #pagal #stovejimo #vietas #liepaja