Atšilus orams, nutirpus sniegui, į Lietuvos gatves ir kelius išrieda nauji eismo dalyviai - dviratininkai ir paspirtukininkai. Šis aktyvus sezonas, deja, tradiciškai lydi ir išaugęs avaringumas, verčiantis visus eismo dalyvius būti itin budriems.
Avaringumo statistika ir tendencijos
Draudimo bendrovės ERGO duomenys rodo, kad pavasarį eismo įvykių skaičius šokteli, o patiriamos žalos tampa vis skausmingesnės. Draudimo bendrovės taip pat patvirtina, kad dviračių ir paspirtukų aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo oro temperatūros. ERGO Transporto priemonių žalų skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebi, kad pavasarį į gatves išrieda ne tik patyrę vairuotojai, bet ir tie, kurie tai daro retai. Būtent sezono pradžioje dažniausiai dviračių ir paspirtukų eismo įvykiai įvyksta dėl netinkamai įvertinto greičio ar saugaus atstumo nesilaikymo.
Kelių policijos tarnyba vien per pirmąjį šių metų mėnesį fiksavo 10 automobilių ir dviračių susidūrimo atvejų, o per visus praėjusius metus tokių eismo įvykių fiksuota 257. Šiuos rodiklius gausiai papildytų ir daugybė smulkesnių eismo įvykių, kai dviratininkai kliudo ir neženkliai apgadina automobilius, tačiau policija tokiais atvejais dažnai nekviečiama, tad ir statistikoje šie atvejai neatsispindi.
Raimondas Bieliauskas patvirtina, kad atvejų, kai dviračių vairuotojai apgadina kitas transporto priemones, daugėja, o dar labai dažnai tokiose situacijose nežino, kaip elgtis nei kaltininkas, nei nukentėjusioji pusė. "Dviratis, kaip transporto ir aktyvaus laisvalaikio priemonė, Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai populiarėja. Be to, kintant klimatui, dviračių sezonas ilgėja. Taigi ir fiksuojamų incidentų daugėja. Daugeliu atvejų susidūrimų su dviračiais kaltininkai būna automobilių vairuotojai, tačiau vis daugiau ir tokių įvykių, kai dviratininkai apibraižo, įlenkia ar kitaip apgadina važiuojančias ir stovinčias transporto priemones", - pažymi R. Bieliauskas.
Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, 2024 metais už 145 įvykius išmokėta daugiau nei 248 tūkst. eurų, o 2025 metais suma viršijo 222 tūkst. eurų. Šių metų pradžios tendencijos taip pat rodo didelę riziką. Nors sezonas tik prasidėjo, per pirmus tris 2026 m. mėnesius užfiksuotos 56 žalos, kurių suma viršijo 38 tūkst. eurų. Ekspertai pabrėžia būtinybę visiems eismo dalyviams „persikalibruoti“, kad būtų išvengta skaudžių pasekmių.
Dažniausios dviratininkų avarijų priežastys ir pavojingos situacijos
Vairuotojų klaidos
- Dažnai pasitaikanti situacija yra tada, kai vairuotojas bando sukti ir nepasiduoda pirmumo teisę turinčiam dviratininkui. Taip gali nutikti, kai vairuotojas neteisingai įvertina dviratininko greitį arba tiesiog jo nemato - sukeldamas tiesioginį smūgį.
- Ekspertai pabrėžia būtinybę visiems eismo dalyviams „persikalibruoti“. Automobilių vairuotojai raginami dažniau tikrinti akląsias zonas ir atsargiau sukti į dešinę.
- Labai dažnai išsiblaškęs, sutrikęs ar agresyvus vairavimas gali sukelti pražūtingą susidūrimą su dviračiu.
Dviratininkų klaidos ir nesaugi praktika
Higienos institutas yra išskyręs pavojingiausias situacijas dviratininkams, kurioms būdingos jų pačių klaidos:
- Smūgis į pravertas automobilio dureles: Dažnai nutinka eismo įvykių, kai dviratininkai nepastebi sustojusio automobilio ir atsitrenkia į staiga atidarytas dureles. Budrūs turi būti visi eismo dalyviai - tiek dviratininkai, tiek ir automobilio vairuotojai ar keleiviai, kurie prieš atidarydami automobilio dureles turi įvertinti situaciją.
- Važiavimas dviračiu prieš eismą: Važiuodami automobilių keliu dviratininkai privalo judėti ta pačia kryptimi kaip ir automobiliai. Judančius prieš eismą dviratininkus sudėtingiau pastebėti, todėl jie kelia pavojų ne tik sau, bet ir automobilių vairuotojams. Be to, susidūrimo atveju greitis yra daug didesnis, todėl ir pasekmės žymiai skaudesnės.
- Kliūties lenkimas: Atsiradusią kliūtį aplenkti iš kairės galima tik gerai apsižvalgius ir įsitikinus, kad pavojaus nėra. Automobilių vairuotojai taip pat turėtų atsargiai apvažiuoti dviratininkus, palikdami iki jų saugų ne mažesnį nei 1,5 metro atstumą; atsargiai sukti į dešinę, jei netoliese važiuoja dviratininkas.
- Važiavimas per perėją: Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją! Reikia nulipti nuo dviračio ir persivesti jį per perėją. Nepaisant šios taisyklės, daugybė incidentų įvyksta, kai dviratininkai kerta perėją nenulipę nuo dviračio, o vairuotojai jų nepamato.
- Sustojimas nematomoje zonoje: Sankryžoje šalia automobilių sustoję dviratininkai gali būti sunkiai matomi automobilių (ypač sunkiųjų) vairuotojų, dėl to tampa labai pažeidžiami. Saugotis tokių situacijų turi tiek dviratininkai, tiek automobilių vairuotojai.
- Nenormalus važiavimas: Paspirtukų eismo statistika rodo, kad jie atsiduria pavojingose situacijose dėl didelio judėjimo greičio. Taip pat nerimą kelia neblaivių dviratininkų elgesys - policijos pareigūnai fiksuoja atvejus, kai neblaivūs dviratininkai nukrenta patys arba tampa eismo įvykių dalyviais. Pavyzdžiui, Vilniuje, Jeruzalės g., nepilnametis dviratininkas, staiga persirikiavęs iš pirmos į antrą eismo juostą, buvo partrenktas, o ant dviračio nebuvo naktį privalomų raudono žibinto gale ir baltos šviesos žibinto priekyje.
Dviratininkų avarijų pasekmės
Klaidos kaina pavasario gatvėse matuojama ne tik tūkstančiais eurų, bet ir žmonių sveikata. Nors kiekvienas nelaimingas atsitikimas yra unikalus, pasekmės dažnai būna skaudžios.
- Sužalojimai ir žūtys: Dažni sužalojimai apima galvos traumas, lūžius ir sumušimus. Deja, eismo įvykiai su dviratininkais neretai baigiasi ir tragiškai. Kelmės rajone susidūrus automobiliui „Toyota Land Cruiser“ ir dviratininkui, pastarasis žuvo, sudamas iš šalutinio kelio į pagrindinį. Pakruojo rajone automobilis „Opel Astra“ partrenkė ir mirtinai sužalojo dviratininką. Šiaulių rajone automobilis „BMW 320D“ pražudė keliu važiavusį dviratininką. Klaipėdoje dviratininkas, kirsdamas važiuojamąją kelio dalį per reguliuojamą pėsčiųjų perėją, griuvo ant šaligatvio ir žuvo. Taip pat užfiksuotas tragiškas atvejis Vilniuje, Pašilaičių rajone, kai dviratį vairavęs 22 metų jaunuolis partrenkė ir mirtinai sužalojo staiga į važiuojamąją kelio dalį ne pėsčiųjų perėjoje išėjusią 64 metų moterį. Net ir užsienyje Lietuvos piliečiai patiria skaudžias avarijas: Nyderlanduose žuvo dviračiu važiavęs 28-erių sunkvežimio vairuotojas iš Lietuvos.
- Medikų pagalbos poreikis: Po daugelio incidentų prireikia medikų pagalbos. Kaune dviratininkui kliudžius nepilnametę, nukentėjusioji buvo pristatyta į Kauno klinikas. Vilniuje, prie Baltojo tilto, dviratininkas, bandydamas išvengti susidūrimo su į taką įžengusiu vaiku, vertėsi ir patyrė sunkių sužalojimų - jam lūžo ranka, išniro petys. Daugybė kitų atvejų Vilniuje (Geležinio Vilko g., Ąžuolyno g., Apkasų g., Drujos ir Manufaktūrų g., P. Lukšio g., prie Žaliojo tilto) ir Alytuje (Santaikos g.) rodo, kad medicininės pagalbos prireikia ir po susidūrimų su automobiliais, troleibusais ar kitais eismo dalyviais.
- Materialinė žala: Nuostoliai, kuriuos dviratininkai padaro automobilių savininkams, paprastai siekia kelis šimtus ar tūkstančius eurų. Tipiniai apgadinimai - automobilio kėbulo apibraižymas ar įlenkimas, veidrodėlių nulaužimas, sudaužymas, kitų kėbulo detalių apgadinimas, stiklų įskėlimas. Bene didžiausi nuostoliai padaromi, kai išdaužomi naujų automobilių žibintai.
Teisiniai ir draudimo aspektai
Dviratininkų ir automobilių susidūrimai kelia klausimus dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo. Anot draudikų ekspertų, kiekvienas toks susidūrimas traktuojamas kaip eismo įvykis, dėl to kaltininkui tenka tokios pat pareigos, kaip ir susidūrus automobiliams.
- Civilinė atsakomybė: Automobilių vairuotojai privalo draustis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, tad dėl nuostolių nukentėjusiajam atlyginimo jie gali būti ramūs. Šiuo atveju dviratininkams draustis nėra privalu. Kai avarijos kaltininkas yra automobilio vairuotojas, jo draudimo bendrovė atlygina dviratininkui padarytą žalą, kuri gali siekti nuo kelių šimtų iki dešimčių ar net šimtų tūkstančių, jei eismo įvykyje rimtai nukenčia žmonės. Kai nuostolių pridaro dviratininkas, pareiga juos atlyginti dažnai tenka jam pačiam.
- KASKO draudimas: Nuo dviratininko nukentėjusio automobilio savininkui rūpesčių gali kilti mažiau, jei jis savo transporto priemonę yra apdraudęs KASKO draudimu. Tokiu atveju nuostolius jam atlygina draudikai, kurie regreso tvarka žalą vėliau išieško iš eismo įvykio kaltininko. To gali ir neprireikti, nes dviratininkas gali geranoriškai sutikti žalą nukentėjusiajam atlyginti pats.
- Dviratininko draudimas: Dviratininkai vis dažniau siekia išvengti rizikų dėl galimų nuostolių ir draudžiasi dviratininko draudimu. Šis draudimas apima ne tik dviratininko civilinę atsakomybę (atlygina trečiosioms šalims važinėjant dviračiu padarytus nuostolius), bet ir kompensuoja žalą dviračio vagystės atveju, o taip pat atlygina gydymo išlaidas, kai važinėjant dviračiu patiriamos traumos.
- Elgesys po eismo įvykio: Įvykus eismo įvykiui, kuriame dalyvauja dviratininkas, kaip ir kitais atvejais, reikėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją kuo tiksliau nurodant įvykio aplinkybes. Visuomet patartina užfiksuoti ir vaizdinius įrodymus - nufotografuoti ar nufilmuoti apgadinimus, transporto priemonių pozicijas. Jei dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, reikėtų kviesti policiją. Eismo įvykio dalyviams taip pat, kaip įmanoma greičiau, reikėtų kreiptis į savo draudimo bendroves, kurios rūpinsis žalos administravimo procesu.
- Pasišalinimas iš įvykio vietos: Jokiu atveju nederėtų iš eismo įvykio vietos paprasčiausiai pasišalinti, net, jei padaryti transporto priemonės apgadinimai atrodo nežymūs. Dėl to gali kilti rimtų nemalonumų. Pavyzdžiui, Vilniuje po avarijos, kurioje automobilis nutrenkė nepilnametį dviratininką, automobilį vairavo nenustatytas asmuo.
Prevencija ir saugumo patarimai
Atsakingas elgesys kelyje gali padėti išvengti skaudžių pasekmių. Svarbu laikytis tiek Kelių eismo taisyklių, tiek bendrųjų saugumo rekomendacijų.
Saugumo priemonės
- Dviratininkų šalmai: Šalmai žymiai sumažina galvos traumų ir smegenų pažeidimo tikimybę bei veido traumų riziką, net ir susidūrus. Dviratininko šalmas turi būti tinkamo dydžio, augant vaikui nuolat keičiamas nauju. Šalmas turi būti tvirtai užsegtas.
- Rankų ir kojų apsaugos: Mažesniems vaikams, taip pat vaikams, neturintiems gerų važiavimo dviračiu įgūdžių, patartina dėvėti rankų ir kojų apsaugas.
- Ryškūs drabužiai: Važiuojant dviračiu patartina dėvėti ryškesnių spalvų drabužius, kurie pagerina matomumą kelyje.
- Tinkamas daiktų vežimas: Daiktus reikėtų vežti ant dviračio bagažinės, pritvirtintame krepšyje ar kuprinėje, kad jie netrukdytų vairuoti.
- Apšvietimas tamsiuoju paros metu: Visuomet privaloma naudoti priekinį baltos šviesos žibintą ir galinį raudonos šviesos žibintą, važiuojant tamsiuoju paros metu.
Bendrai atidumas kelyje
- Kelyje reikia būti itin atidiems, saugotis pavojų, galinčių tapti avarijos priežastimi, - kelio nelygumų, po žiemos likusio smėlio sankaupų, šlapios kelio dangos, nukritusių lapų, į kelią išbėgusių gyvūnų ir kt.
- Eismo saugumo specialistai nuolat primena, kad dviračių takuose elektrinių paspirtukų vairuotojai turi įvertinti greitį, matomumą ir kitų eismo dalyvių judėjimą.
- Vien policijos kontrolės nepakanka, jei vairuotojai ir kiti eismo dalyviai patys nevertina rizikos. Svarbu, kad visi eismo dalyviai prisiimtų atsakomybę už savo ir kitų saugumą.
- Savo ruožtu motociklininkai ir paspirtukininkai privalo pasirūpinti savo matomumu ir nepervertinti savo galimybių.
Plentinio dviračių sporto patarimai – niekas apie tai nekalba.
tags: #laida #apie #dviratininku #avarija