Jūsų ir Jūsų vairuojamos transporto priemonės saugumas ekstremalių situacijų metu, pavyzdžiui, vairuojant slidžia kelio danga, yra itin svarbi tema ne tik pradedančiajam, bet ir profesionaliam vairuotojui, turinčiam daugybės metų transporto priemonės vairavimo stažą. Mat nors pradedantieji vairuotojai neturi daug praktinės patirties, nežino, nesupranta kai kurių su vairavimu ekstremaliomis sąlygomis susijusių niuansų, profesionalai, savo ruožtu neretai dėl savo didelės patirties, puikių vairavimo įgūdžių gali būti linkę pervertinti savo galimybes, numoti ranka į akivaizdžius pavojaus signalus ar elementarius saugumo reikalavimus. Tad reguliariai pasimokyti ar prisiminti, kaip valdyti transporto priemonę slidžiame kelyje, apsaugoti save ir kitus eismo dalyvius, pravartu kiekvienam eismo dalyviui.
Kasmet, atšalus orams, vairuotojai susiduria su iššūkiu - slidžiu keliu. Krentant dulksnai, nedideliam lietui ar sningant, spaudžiant kelių laipsnių šaltukui, vietomis kelių ir gatvių ruožai pasidengia plonu ledu bei pasidaro labai slidūs.
Nors dauguma vairuotojų tinkamai įvertina oro bei sudėtingas eismo sąlygas, ne visi būna atsargūs. Pavyzdžiui, viename iš regionų, praėjusį penktadienį, nuo 6 iki 9.30 val. įvyko keturios avarijos, o prasidėjus darbo savaitei, pirmadienio rytą (nuo 6 iki 10 val.) policininkai užregistravo net 11 eismo įvykių. Medikų pagalbos prireikė vienai moteriai. Tačiau vairuotojai išvadas padarė labai greitai - antradienio rytą avarijų sumažėjo iki minimumo, nuo kelio nulėkė tik vienas automobilis, nukentėjo jo vairuotoja.
Pagrindinės slidžių kelių priežastys ir pavojai
Plikledžio susidarymas ir pavojai
Laikotarpiu, kai oro temperatūra yra artima nuliui, pavojingiausias reiškinys keliuose yra plikledis. Plika akimi jis ne visada yra matomas, todėl būtina vairuoti atsargiai, rinktis saugų važiavimo greitį, kuris visada yra mažesnis už maksimalų leistiną.
Dėl intensyvesnės oro cirkuliacijos tiltų ir viadukų paviršių temperatūra būna gerokai žemesnė. Būtent čia susidaro iš pirmo žvilgsnio nepastebimas plonytis ledo sluoksnis, dėl kurio vairuotojai, netinkamai įvertinę oro ir eismo sąlygas, gali sukelti eismo įvykį. Be to, kelio atkarpos slidžios dažnai pasidaro ne tik dėl itin žemos temperatūros, bet ir esant stipriai pūgai. Nuo vandens paviršiaus kylanti drėgmė ir rytais pasitaikantys temperatūros skirtumai sudaro idealias sąlygas plikledžio susiformavimui. Arčiau vandens telkinių esančiose vietose temperatūra įprastai būna žemesnė, todėl yra didelė tikimybė susidaryti plikledžiui. Reikia prisiminti, kad ant tiltų dažniausiai negalima barstyti keliams naudojamų efektyvių natrio chlorido druskų, dėl jų konstrukcijų apsaugos nuo neigiamo poveikio.
Sankryžos taip pat yra slidžiausi kelio ruožai, nes dėl nuolatinio stabdymo jose susidaro ledukas. Artėjant prie sankryžų, reikėtų pradėti stabdyti bent prieš 50 metrų ar netgi anksčiau. Vairavimo mokyklos vadovas ir saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas teigia, kad vairuotojams yra pavojinga plikledžiu ir sniegu padengta kelio danga, o esant nulinei oro temperatūrai - lijundros gamtos reiškinys. „Bet dažniausiai riziką kelia prastai nuvalyti keliai, kai ant jų yra sniego, o transporto priemonę veikia šoninė jėga“, - sako A. Pakėnas.
Kitos slidumo priežastys
Daugiau dėmesio būtina atkreipti į kelio ruožus, padengtus sniego koše, nes būtent juose dažniausiai automobilį sumėto. Šlapio sniego dažniausiai prisikaupia šalikelėse bei kelio viduryje, tarp eismo juostų. Todėl persirikiuoti į kitą eismo juostą reikia labai tolygiai. Nerekomenduojama staigiai kirsti sniego košės ruožo. Eksperto teigimu, slystantį automobilį veikia dvi jėgos - šoninė ir stabdymo arba greitėjimo, kuri veikia pirmyn arba atgal. Jei jėgų balansą pažeidžiame, automobilis pradeda slysti.
Vairuotojų įgūdžių stoka ir pervertinimas
Statistika ir psichologija
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Mindaugas Džermeika patikino, kad pagrindinė visų eismo įvykių slidžiame kelyje priežastis - vairavimo įgūdžių stoka. Statistika rodo, kad net apie 70 procentų vairuotojų mano, kad jų vairavimo sugebėjimai yra geresni nei vidutinių vairuotojų. Šie per daug optimistiški įsitikinimai yra klaidingi, nes realiai šie įgūdžiai gali net ir vidutiniškų nesiekti.
Dėl to kelyje ir daromos pagrindinės klaidos: nepasirenkamas tinkamas greitis, neįvertinamos eismo ir oro sąlygos, važiuojamoji danga. Turint mažiau įgūdžių nesuvokiama, kad ir su žieminėmis padangomis transporto priemonės gali slysti. To paties kelio viena atkarpa yra sausa, o kita jau slidi. Reikia lėtinti greitį, o vairuotojas toliau važiuoja leistinu maksimaliu greičiu ir galvoja, jog sugebės išvairuoti. Tačiau kelio sąlygos parodo visai ką kita - posūkyje ir net tiesiame ruože nuslystama nuo kelio.
Lietuvos vairuotojų įgūdžiai
M. Džermeika neabejoja, kad lietuviai vairuoti moka. „Aišku, yra jaunų ir mažiau patyrusių vairuotojų bei tokių, kurie kasdien važinėja tik tuo pačiu maršrutu. Atsiradus kelyje netikėtai ar ekstremaliai situacijai jie pasimeta ir nesuvaldo automobilių,“ - sako jis. Bet, anot jo, lietuviai yra neblogi vairuotojai ir žino, ką reikia daryti slidžiame kelyje, nes mes juk turime žiemą. Tenka bendrauti su kolegomis kad ir iš Airijos ar Didžiosios Britanijos, kur sniego praktiškai nebūna ir visi atšalus važinėja ne su žieminėmis, o su universaliomis padangomis. Iškritus sniegui tokiose valstybėse kas antras vairuotojas nuo kelio nuvažiuoja, nes neturi įgūdžių. „Lietuviai yra daug kartų geresni vairuotojai“, - gyrė Lietuvos vairuotojus M. Džermeika.
Vairavimo mokyklos „Eiza“ atstovas Dovydas Eiza patikino, kad per plikledį klaipėdiečiams važiuoti sekasi visai neblogai. Vis dėlto, vairavimo mokyklos vadovas ir saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas prastais vadina Lietuvos vairuotojų gebėjimus važiuoti slidžia kelio danga. „Didelė dalis prie vairo sėdančių žmonių yra įsitikinę, jei vaizdo medžiagoje matyta ar su kitu vairuojančiu asmeniu aptarta automobilio slydimo situacija nutiktų, jiems pavyks tinkamai suvaldyti transporto priemonę. Deja, realybė yra kitokia, nes vairavimo įgūdžius, taip pat ir gebėjimą vairuoti slidžiame kelyje, būtina ugdyti periodiškai praktikuojantis,“ - pabrėžia A. Pakėnas.
Pasiruošimas žiemai ir kelionei
Automobilio techninė parengtis
Prieš prasidedant žiemos sezonui, kuomet tenka vairuoti apsnigtais ar vos matomu ledo sluoksniu padengtais keliais, automobilis turi būti atsakingai paruoštas. Pats svarbiausias namų darbas ruošiantis šaltajam metui - vasarines padangas pakeisti kokybiškomis žieminėmis. Langų plovimo skysčio bakeliai užpildomi net ir labai žemoje temperatūroje neužšąlančiu skysčiu.
Vairuoti tvarkingą transporto priemonę - itin paprastas, tačiau neretai ignoruojamas patarimas. Jei Jūsų vairuojama transporto priemonė bus techniškai, fiziškai tvarkinga - kokybiškai veiks vairo, stabdžių sistemos, lempos teiks pakankamai gerą kelio apšvietimą, padangos bus pritaikytos pagal metų laiką, keičiamos reguliariai - ne tik daug saugiau jausitės vairavimo metu, bet ir ekstremalių situacijų, pavyzdžiui, slidaus, itin šlapio kelio atveju, galėsite lengviau, greičiau sustabdyti transporto priemonę, paprasčiau manevruoti kelyje. Net ir sekundės dalele greitesnis automobilio reagavimas į atliekamus manevrus ar pora sekundžių greičiau suveikiantys automobilio stabdžiai gali išgelbėti Jus ir kitus eismo dalyvius nuo įvairių nelaimingų atsitikimų. Jei nutinka taip, kad reikia priverstinai apsilankyti autoservise, tai tampa puikia proga patikrinti bendrą transporto priemonės būklę.
Prieš kelionę
ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus pagrindinis patarimas prieš sėdant už vairo - atsakingai pasiruošti kelionei. Vairuotojui patartina ne tik turėti tvarkingą, puikiai veikiančią transporto priemonę, bet važiavimo metu nepamiršti ir savo dėmesingumo bei sprendimų, priimamų vairavimo metu, svarbos ir įtakos situacijai kelyje. Patariame vairavimo metu (ypač sudėtingomis, slidaus kelio sąlygomis) vengti dėmesį blaškančių veiksnių - itin garsiai automobilyje paleistos muzikos, dėmesio nukreipimo nuo kelio, naršymo telefone, kitų pašalinių, su vairavimu nesusijusių veiksmų. Svarbu išlaikyti maksimalų budrumą, už vairo sėsti tik tada, kai jaučiate, jog pajėgsite išlikti budrus visą vairavimo laiką.
Žinant, numanant oro sąlygų kintamumą, nepastovumą ar suplanavus ilgesnę kelionę, patariama peržiūrėti orų prognozes - daug lengviau būti pasiruošus netikėtoms oro sąlygoms, kai žinai, jog jų tikimybė - sąlyginai didelė. Ekspertas pabrėžia, kad reikia nuolat stebėti tiek oro temperatūrą, tiek ir kelio dangos būklę. Pastebėjus, kad kelio paviršius yra bent šiek tiek drėgnas, o oro temperatūra - vos keliais laipsniais aukščiau nulio, galima įtarti besiformuojantį plikledį. Prieš sėdant į automobilį reikia įvertinti kelio dangą: jei slysta ir vos galima paeiti, tai ir važiuojant bus slidu.
Norint įsitikinti, ar tikrai slidu, reikia švelniai spustelėti stabdžio pedalą. Jei ratai pradeda slysti, vadinasi, kelio danga padengta sniego ar ledo sluoksniu. Prieš pradedant kelionę žiemos sąlygomis, būtina atkreipti dėmesį į kelio dangos būklę, patikrinti ir patiems įsivertinti, koks yra padangų sukibimas su kelio danga.
Saugumo priemonės ir vairavimo technika slidžiame kelyje
Greitis ir atstumas
Lietuvos automobilių kelių direkcija primena, kad žiemą reikėtų važiuoti ne tik lėčiau, bet ir rinktis didesnį atstumą iki priešais važiuojančių automobilių, kad, esant pavojingai situacijai ar slidžiai kelio dangai, užtektų laiko sustabdyti automobilį. Pagrindinis patarimas - važiuoti ramiai. Geriau lėčiau, bet pasiekti tikslą.
Žiemą saugus atstumas yra tas, kuris nuvažiuojamas per 3 sekundes nuo priekyje esančios transporto priemonės. Jei vairuotojas važiuoja 50 km/val. greičiu, saugus atstumas žiemą turėtų būti apie 40 metrų. Artūras Pakėnas atkreipia dėmesį, kad, esant slidžioms miesto gatvėms, taip pat ypatingai svarbu iki automobilio priekyje pasilikti didesnį nei įprasta atstumą.
„Svarbu nepamesti savitvardos, neskubėti ir išlikti tolerantiškiems kelyje, ypač kai vairavimo sąlygos tampa sudėtingesnės dėl slidžios kelio dangos ar prasto matomumo sningant,“ - teigia R. Pocius. Važiuojant lėtai tiesiu keliu transporto priemonės nesumėtys, jei nedarysite staigių vairo pasukimų ar kitų manevrų. „Pagrindiniai patarimai yra paprasti: sumažinti greitį, nedaryti staigių judesių, staigiai nestabdyti, laikytis saugaus atstumo,“ - teigia vienas ekspertų.
Stabdymas ir manevravimas
Vairuojant labai svarbu matyti ne tik tai, kas vyksta prieš akis, bet ir toliau. Paskutinę akimirką jau gali nieko nespėti padaryti. Vengti staigaus, netolygaus pagreitėjimo ar stabdymo. Stabdymas turėtų būti ne staigus, o lėtesnis ir tolygus. Prastesnis kelio dangos sukibimas su Jūsų automobilio padangomis slidaus kelio atveju reiškia tai, jog automobilį bus daug sunkiau suvaldyti, vairuojama transporto priemonė gali daug lengviau prarasti pusiausvyrą, tinkamai nevaldoma nukrypti, nuvažiuoti nuo kelio dangos.
Anot lenktynininko, „Audi Sport Driving Academy by Autojuta” vairavimo instruktoriaus Audriaus Gelžinio, didelės klaidos prie vairo daromos tuomet, kai važiuojamoji dalis vietomis yra švari, o vietomis - padengta ledu ar šlapiu sniegu. Tokiais atvejais vairuotojai nespėja pajusti skirtumo tarp nevienodos kelio dangos. Svarbu itin budriai stebėti aplinką ir atidžiai vertinti, kaip pavyksta valdyti vairuojamą automobilį. Patartina ne tik transporto priemonę lengvai pastabdyti, bet ir pasukinėti jos vairą, kad būtų galima objektyviai įvertinti vairavimo sąlygas.
Mintyse vairuotojas turi gebėti sukalkuliuoti, per kiek laiko transporto priemonė sustos stabdoma ir per kiek laiko pavyks apvažiuoti kliūtį, jei ji pasitaikys kelyje, esant slidžiai jo dangai. Jei kelias slidus, reikėtų stengtis atsisakyti nereikalingų manevrų ir vengti staigių judesių, patartina važiuoti stabiliu, pagal eismo sąlygas, saugiu greičiu ir nerizikuoti staigiai sukant, įsibėgėjant ar stabdant. Būtent staigus ir manevringas automobilio būsenos keitimas yra tiesioginis kelias į transporto priemonės slydimą.
Valdymo praradimas ir atgavimas
Jei automobilį sumėtė (pavyzdžiui, važiuojant sniego koše), reikėtų neatleisti greičio pedalo. Būtina išlaikyti tą patį greitį arba netgi truputį jį padidinti. Jei jaučiate, kad slydimo sustabdyti nepavyks, reikėtų kuo švelniau pasukti vairą į važiavimo trajektorijos pusę, stengiantis išlaikyti transporto priemonės padangų sukibimą su kelio danga. Jei ratus staigiai suksite arba stabdysite, slysite gerokai stipriau, todėl svarbu atsisakyti tokių manevrų.
Kai automobilis kelyje ima suktis arba važiuoti skersai, pasak A. Gelžinio, tai - vairuotojo neteisingi veiksmai, nes savaime automobilio sumėtyti negali. „Pavyzdžiui, jei apvažiuojant duobelę ar kitą objektą veiksmai prie vairo atliekami ne itin tiksliai, tuomet reagavimas į pirmąjį žingsnį būna dar netikslesnis. Netiksliai arba pavėluotai atliekami vairuotojo veiksmai išprovokuoja vadinamąjį transporto priemonės sumėtymą kelyje,“ - pasakoja A. Gelžinis.
Kartais net ir įvertinus visus veiksnius automobilis kelyje tampa nevaldomas ir pradeda slysti. Tokiose situacijose ypač padeda kelios svarbios taisyklės: pirmiausia, būtina nepanikuoti ir vengti staigių judesių, kadangi staigus stabdymas didina tikimybę apsisukti kelyje arba nuo jo nuvažiuoti. ERGO atstovas tikina, kad užblokuoti ratai sumažina stabdymo efektyvumą, todėl transporto priemonė tampa sunkiau valdoma. Jei automobilis pradėjo slysti, efektyviausias būdas jį sustabdyti - įjungti žemesnę pavarą, nes tai padės jį sulėtinti.
Jei taip atsitiko, yra tam tikros taisyklės, kurių būtų pravartu laikytis kiekvienam vairuotojui: sukite į priešingą pusę negu slystate, stabdykite itin švelniai ir dozuotai. Lenktynininko teigimu, rizikingiausias scenarijus slidžiame kelyje - išvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą. „Esant tokioms aplinkybėms, transporto priemonės greitis dvigubinasi, o smūgio stiprumas didėja dešimteriopai. Visais atvejais vairuotojai turėtų stengtis išlikti dešinėje kelio pusėje ir netgi rinktis slydimą nuo kelio savoje eismo pusėje, nes pasekmės bus mažiau skaudžios nei išvažiavimas į priešpriešinį eismą,“ - pataria A. Gelžinis.
Specialios automobilio sistemos ir jų ribos
Daugelis šiuolaikinių automobilių turi specialias sistemas, kurios slidžiame kelyje automobiliui padeda išlikti stabiliam. Visgi, jomis visiškai pasikliauti negalima, nes už savo saugumą labiausiai atsakingi yra vairuotojai. „Norint mokėti jomis pasinaudoti taip pat reikia treniruočių, bandymų. Žinoma, pačios sistemos vairuotojams padeda tyliai, sistemos veikia, tačiau viskam yra ribos,“ - teigia A. Pakėnas.
Panašūs mitai, pasak A. Pakėno, sklando ir apie keturių varančiųjų ratų sistemą turinčius automobilius, kurių populiarėjant miesto visureigiams šalies keliuose smarkiai padaugėjo. „Nusipirkę patį geriausią nešiojamąjį kompiuterį pasaulyje jūs automatiškai netapsite geru IT specialistu. Tas pats ir su automobiliais, turinčiais keturis varančiuosius ratus - jie nieko patys savaime kelyje nedaro. Vairuoti tokį automobilį sudėtingomis sąlygomis taip pat reikia mokytis. Išmokus - tai puikus įrankis,“ - sako A. Pakėnas. Vairavimo mokyklos vadovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vairuotojai slidžiame kelyje per daug pasitiki ne tik savo vairavimo įgūdžiais, bet ir automobilio techninėmis charakteristikomis, ypač - elektroniniais pagalbininkais, pavyzdžiui, ABS, praslydimo sistema. Šios sistemos yra tik pagalbinės ir galės padėti tiktai tada, kai vairuotojas mokės tinkamai važiuoti slidžia kelio danga.
Praktinių įgūdžių tobulinimas
Vairavimo mokymo aikštelės
Prieš kiekvieną žiemą pareigūnai vairuotojams pataria ne tik prisiminti, kad vasara jau baigėsi, bet ir atnaujinti vairavimo sudėtingomis eismo sąlygomis įgūdžius. Yra nemažai įrengtų vairavimo mokymo aikštelių su specialiomis slidžiomis trasomis. Nepatyrę vairuotojai, kurie jaučia, jog jiems gali būti sudėtinga, prieš žiemos sezoną galėtų pasipraktikuoti. „Mes tikrai rekomenduojame visiems į save pažvelgti kritiškai ir realiai įvertinti savo vairavimo sugebėjimus,“ - teigė M. Džermeika.
ERGO atstovo R. Pociaus teigimu, norima paskatinti vairuotojus žiemai pasiruošti atsakingai. „Savo vairuotojams nuolat organizuojame mokymus, kuriuose jie atnaujina žinias apie vairavimą įvairiomis oro ir kelio sąlygomis. Periodiškai atnaujinami įgūdžiai padeda vairuotojams geriau pasiruošti žiemos iššūkiams ir leidžia kelyje nesutrikti, taip prisidedant prie bendro eismo saugumo,” - priduria R. Pocius. Vairavimo mokyklos vadovas ir saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas pabrėžia, kad vairavimo įgūdžius, taip pat ir gebėjimą vairuoti slidžiame kelyje, būtina ugdyti periodiškai praktikuojantis. „Praverstų ir praktiniai įgūdžiai ar jų patobulinimas, jei vairuotojas skirtingose situacijose jaučiasi neužtikrintai. Tai bus naudinga kasdieninėje vairavimo rutinoje,“ - teigia A. Pakėnas.
Pavojus viešosiose vietose
Labiausiai policininkai nepataria pasnigus ar pašalus įgūdžius tobulinti viešose vietose esančiose aikštelėse. „Mes į tai žiūrime principingai ir nuolat kartojame, kad tam yra specialios aikštelės. Viešosiose erdvėse automobilių tiesūs ir šoniniais slydimai, „paišomos saulutės“ kelia didžiulį pavojų, mašinos tampa nevaldomos. Tai daroma tyčia, todėl ir suponuoja, jog atliekami chuliganiški veiksmai. Juk tose vietose lankosi kiti asmenys, atvykstantys ir su nepilnamečiais vaikais. Ir visi jie gali nukentėti,“ - įspėjo M. Džermeika.
Treniruojantis patiems „paišant saulutes“, galima ir metus poilsio be vairuotojo pažymėjimo „prisitreniruoti“, - priminė D. Eiza.
Nelaimingų atsitikimų slidžiame kelyje pasekmės
Dažniausios avarijų situacijos
Automobilio slydimas kelyje yra pavojinga situacija, apie kurią dauguma yra girdėję, o kai kurie vairuotojai ir patyrę, tačiau šių vairavimo aplinkybių pavojus žiemą vis dar nėra tinkamai įvertinamas. „Keičiantis eismo sąlygoms kelyje vairuotojams atsiranda slydimo ir sumėtymo rizika. Kai lyja, vyrauja drėgmė ir pradeda šalti, ima formuotis slidi kelio danga. Dieną temperatūra teigiama, o vakarop, pradėjus kristi oro temperatūrai, gatvės virsta čiuožykla,“ - teigia ekspertai.
Pasak draudimo bendrovės atstovo Agniaus Gučiaus, dažniausiai vairuotojai patiria eismo nelaimes išslydę iš posūkio. Mažiau pavojingas atvejis, kai transporto priemonė nuslysta į kelkraštį, o sudėtingesnes pasekmes atnešantis scenarijus - kai automobilis išslysta į priešpriešinę eismo juostą. Greitkeliuose „pagavus“ slidų kelio ruožą, automobilis apsukamas ir išskrieja į priešpriešinę eismo juostą. Miesto gatvėse dažniausi susidūrimai nesilaikant saugaus atstumo nuo kitos transporto priemonės ir nespėjant laiku sustoti.
Patiriami nuostoliai
Jeigu nuslystama nuo kelio neatsitrenkus į kitą objektą, pasak draudimo bendrovės atstovės V. Katilienės, paprastai apgadinamos priekinės automobilio dalys: bamperiai, radiatoriai, slenksčiai, retesniais atvejais - transporto priemonės dugno apsaugos, variklio ar greičių dėžės detalės. „Gjensidige“ duomenimis, jei automobilis slysdamas atsitrenkia į kitą transporto priemonę ar objektą, automobiliui padaryta žala gali siekti net ir pusę transporto priemonės vertės. „Gjensidige“ 2023 metais dėl slidžios kelio dangos kilusių įvykių metu nukentėjus vairuotojams, keleiviams ir automobiliams išmokėjo 120 tūkst. eurų.
„Gjensidige“ duomenimis, didžiausius nuostolius patiria vairuotojai, kurių transporto priemonė slidžiame kelyje apvirsta ant šono ar net ant stogo. Tokių eismo nelaimių metu nukenčia ne tik automobiliai, bet ir juose buvę žmonės.
tags: #kurios #is #isvardintu #priemoniu #efektyviausia #vairuojant