Klausimas, kodėl kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje, eismas vyksta kaire kelio puse, o vairas automobiliuose yra dešinėje, yra glaudžiai susijęs su istorinėmis ir kultūrinėmis tradicijomis. Ši eismo krypties tradicija turi gilias šaknis, siekiančias netgi laikus gerokai iki automobilio išradimo. Nors Lietuvoje įprasta važiuoti dešiniąja kelio puse, pastaraisiais metais buvo priimti svarbūs pokyčiai, susiję su dešiniavairių automobilių legalizavimu.
Dešiniavairių automobilių legalizavimas Lietuvoje: kontekstas ir išlygos
Diskusijose, saugūs ar ne automobiliai, kuriuose vairas - dešinėje pusėje, buvo padėtas taškas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. tokie automobiliai tapo legalūs Lietuvoje, tačiau su keliomis išlygomis. Šiems automobiliams anksčiau buvo taikomas draudimas, tačiau Europos Sąjungos Teisingumo teismas dar 2014 m. kovą paskelbė, kad Lietuva pažeidžia ES teisę, drausdama tokių automobilių registraciją. Diskusija, leisti ar neleisti lietuviams važinėtis su automobiliais, kurie pritaikyti kitokiai eismo koncepcijai, truko kelerius metus.
Pataisos ir jų įsigaliojimas
Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) viršininko pavaduotojas Justas Rašomavičius patvirtino, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) numatytos pataisos, apibrėžiančios dešiniavairių automobilių, įprastai pritaikytų eismui kairiąja kelio puse, naudojimą Lietuvoje, buvo priimtos ir įsigaliojo nuo 2018 m. Dabar Lietuvoje jau galima registruoti automobilius su dešinėje pusėje sumontuotu vairu. Tiesa, reikės papildomos įrangos, o mūsų keliuose tokį automobilį vairuoti vis tiek nebus labai patogu.
Tinkamumo naudoti tikrinimas ir apribojimai
Viena iš pagrindinių išlygų - bus draudžiama tokius automobilius vairuoti pradedantiesiems vairuotojams. Papildomos išlygos numatytos keleivius vežantiems autobusams: jų bent vienos keleiviams laipinti skirtos durys privalo būti dešinėje pusėje. Įstatymo pataisose numatyta ir tai, kad vairuoti dešiniavairius automobilius galės ne visi. Norint legalizuoti tokį automobilį, užteks kreiptis į bet kurią techninės ekspertizės įmonę, kuri patikrins įrangos veikimą, jos tinkamumą naudoti ir patvirtins, kad esami žibintai yra skirti eismui dešiniąja kelio puse. Automobilių su vairu dešinėje pusėje tinkamumas naudoti bus tikrinamas ir sustabdžius kelių policijos pareigūnams. Tačiau, anot ekspertų, sunku pasakyti, ar pasikeitę įstatymai suvilios pirkti ir vežtis tokius automobilius.
Kodėl Japonijoje važiuojama kaire puse? Istorinės ištakos
Japonija yra viena iš tų šalių, kur eismas vyksta kairiąja kelio puse. Šio pasirinkimo ištakos nėra tokios aiškios kaip kitų šalių, tačiau manoma, kad tai yra samurajų kultūros palikimas.
Samurajų kultūros palikimas
Viena iš teorijų, kodėl Japonijoje važiuojama kaire puse, byloja, kad samurajai dažniausiai abu savo kardus nešiodavo prisisegę prie kairiojo šono, kad galėtų juos lengvai ištraukti dešine ranka. Tad šioje šalyje eismas nuo seno vyko kaire puse, ir tai prigijo, siekiant išvengti atsitiktinių susidūrimų kardais.
Didžiosios Britanijos įtaka ir modernūs pokyčiai
BBC duomenimis, britai vėliau nutiesė Japonijoje geležinkelių tinklą, pritaikytą eismui kaire puse, tad ši praktika dar labiau įsitvirtino. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo, 1945 metais, šalyje pasirodę amerikiečiai Okinavos prefektūroje pakeitė eismo kryptį į dešinę. Į kairę pusę Japonija sugrįžo po kelių dešimtmečių - tik 1978 metais. Šiandien japonai važinėja kairiąja kelio puse.
Pasaulinės eismo krypties raida: nuo Romos imperijos iki šių dienų
Eismo kryptis pasaulyje buvo apspręsta dar gerokai iki automobilio išradimo, o šių skirtingų tradicijų ištakos atsekamos iki Senovės Romos. Pasaulis pasidalijo į dvi dideles dalis - tas, kuriose judama kairiąja kelio puse, ir tas, kuriose - dešiniąja.
Senovės Romos praktika ir ginklai
Senovės romėnai keliaudami laikėsi kairės pusės. Tai lėmė patogumas ir saugumas, susijęs su ginkluotės nešiojimu. Vadeliotojai vadeles laikydavo kaire ranka, kad dešiniąja galėtų laikyti ginklą. Natūraliai tai lėmė, kad buvo važinėjama kairiąja kelio puse, kad kitus žmones būtų galima sutikti iš dešinės - iš kardą laikančios rankos pusės. Archeologiniai radiniai, pavyzdžiui, 1998 m. surastas senovės Romos kelias, patvirtina šį teiginį. Tačiau neigiamas kairės pusės eismo aspektas buvo ir tai, kad ginkluotas dešiniarankis praeivis galėjo lengviau užpulti vežimus ir kitus keliautojus, einančius priešinga kryptimi, nes dešinės pusės buvo nukreiptos į vidų. Šiais laikais romėnų palikuonys italai laikosi dešinės kelio pusės.
Viduramžių riterių patogumas ir krovinių vežimai
Tokia logika tiko ne tik Antikos laikams, bet ir viduramžiams. Egzistuoja įsitikinimas, kad kairiosios rankos taisyklę taikė viduramžių riteriai, kurie dažniausiai valdė dešinę ranką, o kalavijas buvo pritvirtintas prie kairės pusės. Sėdint ant žirgo buvo patogiau, kad kardas netrukdytų, todėl buvo saugiau judėti kaire puse, kad išvengtų susidūrimų ginklais. Tačiau šis teiginys neatlaiko kritikos - jodinėjimo tiek kairiąja, tiek dešiniąja puse patogumą lemdavo jodinėjimo stilius, o ir karių, lyginant su likusia liaudimi, nebuvo labai daug. Einant pėsčiomis ir be ginklo, vedant arklį ar vadeliojant, patogiau laikytis dešinės kelio pusės, nes dešine ranka patogiau laikyti žirgo kamanas ar vadeles. Riteriai turnyruose taip pat jodinėjo dešiniąja puse - kaire ranka jie laikė skydą, o ietį pasiguldydavo ant arklio nugaros.
Judėjimo pusę lėmė ir krovininių vežimų vilkstinės. Priklausomai nuo to, kaip pakinkyti arkliai ir kur sėdi vadeliotojas, buvo pasirenkama viena ar kita eismo pusė. Jeigu vadeliotojas sėdėjo ant kairėje įkinkyto arklio (kas buvo įprasta dešiniarankiams), jam buvo patogiau dešine, dominuojančia, ranka kontroliuoti kitus arklius. Tokiu atveju vežimas važiuodavo dešine kelio puse. Daugelyje pirmųjų transporto priemonių vairas buvo sumontuotas dešinėje pusėje, nepriklausomai nuo to, kuria kelio puse automobiliai judėjo. Tai buvo daroma tam, kad vairuotojas geriau matytų lenkiamą automobilį ir galėtų išlipti tiesiai ant šaligatvio.
Napoleono įtaka dešiniapusiui eismui
Po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos (1789 m.) Napoleonas Bonapartas, kuris buvo kairiarankis, nurodė kariškiams judėti dešiniąja kelio puse. Pasak istorikų, taip buvo ne tik todėl, kad imperatoriui buvo lengviau išdėstyti karius, bet ir todėl, kad tokia taktika klaidino priešą, nes didžioji dalis kitų šalių kareivių judėjo kairiąja kelio puse. Judėdami dešiniąja kelio puse, prancūzų kariai atrodė bauginančiai, ir juos pasitikti buvo sunkiau. Napoleonas savo užkariavimais išplėtė judėjimą į dešinę pusę į Rusiją, Šveicariją ir Vokietiją. Šiuolaikiniai prancūzai važinėja dešine kelio puse. Prancūzija ir Didžioji Britanija savo eismo kryptis išpopuliarino savo kolonijose - taip šios tradicijos paplito visame pasaulyje.
Amerikos kelias į dešiniapusį eismą
Jungtinėse Valstijose vienu metu buvo važinėjama kaire kelio puse. Ankstyvuoju kolonizavimo laikotarpiu iš Anglijos atvykę naujakuriai naujoje šalyje pritaikė keliavimo metodus, kurie galiojo gimtojoje Anglijoje. Tačiau viskas pasikeitė aštuoniolikto amžiaus pabaigoje, kai vadeliotojo pasostė vežimuose buvo perkelta į kairę pusę, o eismo kryptis - į dešinę. JAV dar 18 amžiuje pradėjo važinėti dešiniąja kelio puse. Tai lėmė krovininių vežimų vilkstinės, kuriose vadeliotojas sėdėjo ant kairėje įkinkyto arklio, kad dešine, dominuojančia, ranka lengviau kontroliuotų kitus arklius. Dešinės pusės eismą JAV galutinai įtvirtino Henry Fordas, kuris pradėjo masiškai gaminti automobilius su vairu, įtaisytu kairėje pusėje. Vairuotojas sėdėjo kairėje pusėje, o keleivis dešinėje, tad automobiliai buvo pritaikyti važinėti dešine kelio puse. Kilus karui su Anglija ir atsisakius kolonijinio palikimo, buvo pakeista ir taisyklė dėl judėjimo kaire kelio puse.
Šalys, keičiančios eismo kryptį: Samoa pavyzdys
Nors prisitaikyti prie naujos eismo krypties visais laikais buvo sudėtinga, ypač, važinėjant tam nepritaikytais automobiliais, kai kurios mažesnės šalys vis dar ryžtasi tokiems pokyčiams.
2009 m. rugsėjo 7 d. 6 val. ryto Samoa, nepaisant didelio gyventojų pasipriešinimo, atšaukė iki tol galiojusią dešiniakryptę eismo sistemą ir įvedė kairiakryptę. Vyriausybės argumentas buvo paprastas: dėl naujovės į šalį galima importuoti ne brangius amerikietiškus automobilius, bet pigesnius naudotus iš Japonijos, Australijos ar Naujosios Zelandijos. Šalyje buvo paskelbti du laisvadieniai, kad gyventojai galėtų prisitaikyti prie šio pokyčio. Asmenims, pripratusiems prie dešiniakrypčio eismo, nėra lengva važiuoti kaire gatvių puse: kai kurie svarbūs senieji įgūdžiai tampa beprasmiai, ypač sukant sankryžoje, nes labai lengva patekti į priešpriešinio eismo juostą.
Šiuolaikinis pasaulio eismo žemėlapis
Šiuo metu apie 75 proc. visų pasaulio gyventojų važinėja dešine kelio puse. Apie 65 proc. pasaulio gyventojų naudojasi dešiniapusių eismu ir nukeliauja maždaug 90 proc. visų kelionių. Šiuo metu pasaulyje yra 76 šalys ir teritorijos, kuriose važinėjama kairiąja kelio puse. Tarp žinomiausių kairiapusio eismo šalių yra Jungtinė Karalystė, Indija ir Japonija. Indija yra daugiausiai gyventojų turinti šalis, kurioje eismas vyksta kairiąja kelio puse.
Pasaulio gyventojų pasiskirstymas ir pokyčiai
Didžioji pasaulio dalis važinėja dešiniąja kelio puse, kaip ir mes, Lietuvoje. Lietuvos keliuose, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, yra įprasta važiuoti dešiniąja kelio puse. Jungtinėje Karalystėje eismas vyksta priešingai - kairiąja kelio puse. Benjaminas D. Eshamas sudarė pasaulio žemėlapį, kuriame suskirstytos visos valstybės pagal palaikomo eismo kryptį. Kaip galima matyti, didžioji dauguma šalių eismą vykdo mums įprasta dešine kelio puse.
Iššūkiai ir prisitaikymas
Eismą priešinga kelio puse, nei esame įpratę, sunku net stebėti, ką jau sakyti apie prisitaikymą prie tokio pokyčio. Vis dar liko šalių, kur dėl transporto judėjimo pusės kyla nesutarimų. Pavyzdžiui, Bahamų salose, nors judėjimas kairiapusis, žmonės mielai perka automobilius su vairais kairėje pusėje, nes juos patogu atsivežti iš JAV. Rusijos Tolimuosiuose Rytuose situacija priešinga - nors judėjimas dešiniapusis, vairuotojai perka automobilius iš Japonijos.
Praktiniai aspektai ir saugumas
Su eismu kairiąja puse dažniausiai susiduriama atostogaujant užsienyje arba vykstant į darbą Jungtinėje Karalystėje. Britų teigimu, važiuodamas kairiąja puse vairuotojas geriau mato, kas vyksta kelyje, ir todėl buvo pradėti gaminti automobiliai su vairu dešinėje pusėje, pritaikyti eismui kaire puse.
Dešiniavairiai automobiliai dešiniapusiame eisme
Lietuvoje dabar jau legalūs dešiniavairiai automobiliai, tačiau jų vairavimas gali kelti nepatogumų ir reikalauja papildomų saugumo priemonių. Vairuotojas sėdi dešinėje pusėje, o keleivis - kairėje. Prisilienkiant su kitais automobiliais, apribotas matomumas gali būti iššūkis.
Skirtumai kairiapusiame eisme
Šalyse, kuriose eismas vyksta kairiąja kelio puse (pvz., Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje), vairuotojai laikosi kairiojo kelio krašto ir visada lenkia iš dešinės pusės. Čia negalioja gerai žinoma dešinės pusės taisyklė - vienpusio eismo keliuose pirmenybė taip pat teikiama kairėje esantiems vairuotojams. Be to, lygiareikšmėse sankryžose pirmenybės niekas neturi, o įvažiuodami į žiedinę sankryžą judama pagal laikrodžio rodyklę.
tags: #kurioje #puseje #vairas #japoniskuose #automobiliuose