Persirikiavimas yra vienas iš dažniausiai atliekamų manevrų eisme, tačiau jis taip pat yra viena pagrindinių smulkių avarijų priežasčių. Tinkamas Kelių eismo taisyklių (KET) išmanymas ir supratimas, kas turi pirmenybės teisę, padeda vairuotojams išvengti konfliktų, baudų ir nereikalingų draudimo išmokų. Šiame straipsnyje aptariamos persirikiavimo taisyklės, pirmenybės principai ir saugaus manevravimo ypatumai.
Persirikiavimas: sąvoka ir esminiai reikalavimai
Pagal KET, persirikiavimas apibrėžiamas kaip eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Tai skiriasi nuo lenkimo, kuris yra vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
Prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi (KET 101 ir 104 punktai). Pirmenybę visada turi automobilis, jau esantis eismo juostoje. Lietuvoje atsakomybė persirikiuojant beveik visada tenka vairuotojui, kuris persirikiuoja. Jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos užimtos, keisti eismo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti (KET 110 punktas).
Persirikiavimas sankryžose
Nors lenkti sankryžose draudžiama (išskyrus tam tikrus atvejus šalutiniame ar pagrindiniame kelyje, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose), persirikiuoti sankryžose nedraudžiama, jeigu tai leidžia kelio ženklai ar ženklinimas. Tačiau persirikiuojant reikia laikytis KET 101 ir 104 punktuose nustatytos tvarkos. Paprastai persirikiuoti sankryžoje nerekomenduojama ir dažnai tai gali būti draudžiama, ypač jeigu tai sukelia pavojų ar trukdo kitų eismo dalyvių judėjimui.
Prieš persirikiuojant sankryžose, būtina atkreipti dėmesį į kelio ženklinimą (t. y., kad liniją būtų galima kirsti) bei kelio ženklus. Jeigu prieš sankryžą yra KET 507 ženklas ar kiti ženklai, nurodantys eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta, privaloma važiuoti ženkle nurodytomis kryptimis. Už šio ženklo pažeidimą LR ATPK 124¹ str. 2 d. numatyta 28-86 eurų bauda.
Sankryžoje sukant į dešinę arba į kairę, kai galima sukti tik iš vienos eismo juostos į kelią su daugiau nei viena eismo juosta, leidžiama įvažiuoti į bet kurią eismo juostą pagal vairuotojo poreikį. Tačiau reikia atsiminti reikalavimą važiuoti kuo dešiniau, jei važiuojamoji dalis yra tuščia. Jei sukama iš dviejų ar daugiau eismo juostų, sankirtoje reikia laikytis savosios eismo juostos.
Pirmenybės taisyklės keičiant eismo juostą
Supratimas, kas turi pirmenybės teisę, yra esminis siekiant išvengti eismo įvykių. Pagal KET, vairuotojas, kuris keičia eismo juostą, visada privalo duoti kelią transporto priemonėms, jau važiuojančioms ta juosta.
Specialios situacijos ir „Dešinės rankos taisyklė“
- Kai eismo juosta baigiasi: pirmenybė atitenka ištisinei eismo juostai, t. y., vairuotojui, važiuojančiam juosta, kuri tęsiasi.
- Kai du vairuotojai vienu metu bando įsiterpti į vidurinę eismo juostą: tai dažnai pasitaikanti situacija. „Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi.“ Jei dvi transporto priemonės įsiterpia į tą pačią eismo juostą iš priešingų pusių, pirmenybę turi vairuotojas, atvažiuojantis iš dešinės pusės. Kairėje esantis vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiam vairuotojui.
- Kelyje su trimis eismo juostomis viena kryptimi, kai pirma ir trečia juostos vienu metu rikiuojasi į antrąją: tokiu atveju vairuotojai turėtų vadovautis dešinės rankos taisykle. Tai reiškia, kad važiuojantis trečioje eismo juostoje turi suteikti pirmenybę jo dešinėje esančiam ir iš pirmos juostos į antrą besirikiuojančiam vairuotojui. Vairuotojai privalo duoti kelią jų dešinėje esantiems eismo dalyviams, mat susidūrimo atveju kaltė neabejotinai tektų tam, kuris nesilaikė dešinės rankos taisyklės.
- Nereguliuojamose sankryžose: jei sankryžoje nenurodyta, kuris kelias yra pagrindinis, o kuris šalutinis, eismo dalyviai turi judėti vadovaudamiesi būtent dešinės rankos taisykle.
Pavyzdžiai iš KET:
- Kai abu automobiliai važiuoja vienodu greičiu ir ruošiasi persirikiuoti, vadovaujamasi KET 104 p.: persirikiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Pavyzdžiui, jei nėra jokių ženklų, nurodančių važiavimo kryptis eismo juostose, raudonas automobilis gali važiuoti tiesiai arba pasukti į dešinę, o persirikiuojantis žalias automobilis privalo duoti kelią.
- Jei žalias automobilis yra greitėjimo juostoje ir nori persirikiuoti, o geltonas automobilis važiuoja tiesiai, žalias automobilis privalo duoti kelią (KET 104 p.).
- Kelio žymėjimas (rodyklės su lenktu kotu) rodo, kad baltas automobilis turi tučtuojau persirikiuoti į pirmąją eismo juostą. Šioje juostoje važiuoja mėlynas automobilis, kuriam baltasis privalo duoti kelią persirikiuodamas (KET 104 p., KET 112 p. ir KET 3 pr.).
Saugus persirikiavimo manevras
Vienas svarbiausių veiksnių vairuojant kelyje yra mokėjimas teisingai keisti juostą, t. y. teisingai persirikiuoti. Vairuojant kelyje labai svarbu paskirstyti dėmesį ir apgalvoti planuojamų veiksmų seką nuo manevro pradžios iki jo pabaigos.
Veiksmų seka ir patarimai:
- Signalizavimas: Prieš persirikiavimo manevrą būtina parodyti posūkio signalą. Svarbu laiku ir neklaidinant kitų vairuotojų iš anksto rodyti posūkio signalus.
- Apsidairymas ir įvertinimas: Būtina apsidairyti ir įvertinti, ar gretima juosta nevažiuoja automobilis, ar kelio ženklai ir kelio ženklinimas leidžia atlikti persirikiavimą. Persirikiuoti negalima kelio vingyje ar, jei draudžia kelio ženklai, ženklinimas.
- Greičio priderinimas: Persirikiavimo metu greitis turi atitikti gretimos juostos eismo srautą. Persirikiuoti į kitą juostą galima tik tada, kai važiavimo greitis priderinamas prie kitų ta juosta važiuojančių transporto priemonių greičio ir kai įsitikinama, kad automobilis dėl atliekamo manevro niekam netrukdys. Pavyzdžiui, jei pirmąja eismo juosta važiuojate gerokai lėčiau nei eismas vyksta antrąja juosta, dar prieš rikiuojantis pradėkite didinti greitį.
- Žvilgsnis per petį: Kai persirikiuojama arba judama lygiagrečiai su kitomis transporto priemonėmis, reikia atidžiai dairytis per atitinkamą petį. „Dirstelėjimas“ jokiu būdu nereiškia ilgo ir per dažno žiūrėjimo persisukus į kitą pusę, nes taip galima pamesti važiavimo trajektoriją.
- Saugus atstumas: Persirikiuojant reikėtų laikytis bent jau pusės spidometro parodymų atstumo, tai reiškia, kad jei važiuojate 50 km/val. greičiu, atstumas nuo kitos transporto priemonės turėtų būti 25 metrai.
Persirikiuoti (tiek privalomai, tiek neprivalomai) reikia laiku. Ypač svarbu įvertinti persirikiavimo manevro tikslingumą ir ar tai nesutrikdys sklandaus eismo bei nesukels papildomų rūpesčių kitiems eismo dalyviams. Tai itin aktualu transporto grūsčių metu, kuomet dažnas vairuotojas persirikiuoja tik dėl to, jog jam atrodo, kad gretima juosta važiuojantys automobiliai juda greičiau. Toks manevravimas yra labai ydingas ir tik didina transporto grūstį, nes dėl kiekvieno tokio persirikiavimo šalia važiuojantis vairuotojas bus priverstas stabdyti.
Persirikiavimas žiedinėse sankryžose
Įprastoje žiedinėje sankryžoje (su daugiau nei viena juosta) eismas organizuojamas taip, kad vairuotojai, ketinantys išvažiuoti iš sankryžos, turėtų pasitraukti į dešiniausią juostą (tai atitinka KET reikalavimus dėl judėjimo krypties, KET 106 p.). Jei kelio ženklai ar horizontalusis ženklinimas nenurodo kitaip, išvažiuoti iš žiedinės sankryžos iš kairiųjų juostų (vidurinių ar kraštinių kairiųjų) būtų pažeidimas, nes tai galėtų sukelti pavojingas situacijas kitiems eismo dalyviams (KET 104 p.).
Nors persirikiauti sankryžose nedraudžiama, įvertinus intensyvų eismą ir kitus pavojus, tykančius sankryžose, reikėtų pirmenybę teikti saugumui ir vengti persirikiavimo jose. Rekomenduojama planuoti savo kelionės maršrutą, eismo juostas rinktis ne spontaniškai, bet iš anksto.
Lenkimo ir apvažiavimo skirtumai bei taisyklės
Svarbu skirti persirikiavimą nuo lenkimo ir apvažiavimo, nes kiekvienas manevras turi specifinius reikalavimus.
Lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. KET 140 punktas numato, kada lenkti draudžiama:
- Sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.
- Geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų.
- Kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias.
- Pėsčiųjų perėjose.
- Vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.
Taip pat pavojinga ir nerekomenduojama lenkti tose vietose, kur yra įvažiavimas ar išvažiavimas iš šalia kelio esančių teritorijų, nes priekyje važiuojanti transporto priemonė gali sukti į kairę su užterštais arba neveikiančiais posūkio signalais.
Apvažiavimas taikomas konkrečiai situacijai, kai priekyje važiuojanti transporto priemonė suka į kairę. Tokias transporto priemones reikia apvažiuoti vadovaujantis KET 137 punktu: jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.
tags: #kurio #automobilio #vairuotojas #privalo #duoti #kelia