Dažnai pasitaikanti situacija, kai automobilis sunkiai kuriasi, gali būti susijusi su įvairiais gedimais, pradedant nuo kuro sistemos ir baigiant starterio problemomis. Suprantant šio gedimo priežastis galima veiksmingai diagnozuoti ir išspręsti bet kokią su tuo susijusią bėdą. Šiame straipsnyje aptarsime galimas priežastis, kodėl starteris negaudo arba variklis sunkiai užsiveda, ir pateiksime patarimų, kaip rasti bei išspręsti šią problemą. Aptarsime dažniausius gedimus ir galimus jų sprendimo būdus.
Kas yra starteris ir kaip jis veikia?
Starteris - tai elektros variklis, kurio pagalba užvedamas vidinis automobilio degimo variklis. Ši automobilio sudedamoji dalis yra itin svarbi, nes be jos neįmanoma užkurti variklio - tai ypač didelės svarbos turi šaltuoju metų periodu. Dėl žemos temperatūros tampa sunku užkurti variklius, todėl automobilio starteris apkraunamas didesne jėga.
Šiuolaikiniuose automobiliuose naudojami elektriniai starteriai, varomi nuolatinės srovės, gaunamos iš akumuliatoriaus, varikliais. Variklio paleidimo metu starteris privalo įsukti variklio alkūninį veleną iki tam tikro greičio tam, kad vidaus degimo variklis pradėtų veikti savarankiškai.
Verta prisiminti, kad starteris ima iš akumuliatoriaus dideles elektros energijos dozes (200-600 A) per trumpą laikotarpį. Dėl to tinkamam starterio veikimui yra būtinas geros būklės akumuliatorius, tačiau netinkamas starterio veikimas gali dalinai iškrauti akumuliatorių arba net jį pažeisti.
Didžiausia klaida užkuriant variklį kyla iš vairuotojų nežinojimo, jog starteris - tai trumpo veikimo elektros įrenginys, todėl pats variklio paleidimo procesas turi trukti ne ilgiau 20 sekundžių.
Starterių tipai
Automobilio starteris gali būti skiriamas į reduktorinį ir nereduktorinį. Reduktoriniai starteriai būdingesni naujesniems automobiliams. Nereduktoriniai starteriai buvo montuojami automobiliuose maždaug iki 1990 metų. Pavyzdžiui, starteris „Audi 80“ modeliuose, gamintuose po 1990-ųjų, ko gero, bus jau reduktorinis, o iki tol - nereduktorinis.
Starterio sandara ir veikimo principas
Dažniausiai starteris būna sudarytas iš šių komponentų:
- Elektrinis variklis;
- Įjungiantis elektromagnetas (elektromagnetinis jungiklis);
- Galvutė su guoliu ir jungiančiuoju mechanizmu.
Elektrinis starteris dažniausiai susideda iš vamzdžio formos korpuso, kuriame yra patalpinti polių elementai, žadinimo apvijos bei nuolatiniai magnetai. Korpuse yra elektrinis rotorius su apvijomis. Įjungiantis elektromagnetas, vadinamas elektromagnetiniu jungikliu, kurį sudaro relė bei elektromagnetas, yra viršuje pritvirtintas prie starterio galvutės. Starterio galvutėje yra sumontuoti: krumpliaratis, vienos krypties sankaba ir svirtis bei spyruoklė.
Veikimo principas
Įjungiant variklį raktelio pagalba, įsijungia elektromagnetinis jungiklis. Srovė, tekanti apvijose, sukuria magnetinį lauką, kuris pritraukia ir prilaiko kontaktus. Sujungus kontaktus, svirtis stumia jungiantįjį mechanizmą su krumpliaračiu ir vienos krypties sankaba prie variklio smagračio krumplinio žiedo. Krumpliaračiui pilnai susijungus su smagračio krumpliniu žiedu, elektromagnetiniame jungiklyje esantis kontaktas uždaro pagrindinę starterio srovės grandinę. Starteris įsijungia ir pradeda sukti smagratį.
Pagrindiniai starterio gedimai ir jų priežastys
Standartinius paleidimo sistemos gedimus galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: elektrinius ir mechaninius. Deja, ne visus gedimus pavyks laiku diagnozuoti ir užkirsti jiems kelią. Tiesa, yra tokių gedimų, kurių simptomai yra jaučiami ir girdimi, tačiau kai kurie atsiranda netikėtai ir be jokio išankstinio įspėjimo. Paprastai 80% problemų su neveikiančiu starteriu susiję su automobilio elektros grandinės gedimais. Aptarsime dažniausius gedimus ir galimus jų sprendimo būdus.
Starteris nesuka pasukus raktelį
Reakcijos po raktelio pasukimo uždegimo spynelėje arba starterio mygtuko nuspaudimo nebuvimas - tipinis gedimas. Šiuo atveju, ypač jei pasukus raktelį įsijungia ir užgęsta kontrolinės lemputės, reikia ieškoti starterio reakcijos trūkumo priežasties akumuliatoriuje. Būtina patikrinti, ar jis nėra pernelyg išsikrovęs.
Jei akumuliatoriaus įkrovimo lygis yra tinkamas, tuomet po padidinamuoju stiklu turi patekti pagrindinis laidas į starterį - ar jis nėra nutrauktas ir ar yra pilnai izoliuotas. Reikia įsitikinti, ar minusinis laidas nėra nupuves ir ar pagrindinis pliusinis laidas, kuris nueina į starterį, nėra nutrauktas ir ar turi gerą kontaktą. Verta patikrinti ir visus sujungimus paleidimo sistemoje. Kartais atsitinka, kad sugenda uždegimo spynelė, nėra kontakto, arba nukritęs laidas nuo starterio paleidimo ritės. Tačiau jei ir šie elementai nėra pažeisti, tikriausiai susidūrėme su elektromagnetinio jungiklio apvijų gedimu (netinkama sąveika su jo šerdimi) arba gedimas slypi pačiame starteryje.
Galimos priežastys:
- Išsikrovęs akumuliatorius: Visiškai nusėdęs arba smarkiai išsekęs akumuliatorius negali suteikti reikiamo energijos kiekio starteriui.
- Surūdiję akumuliatoriaus gnybtai: Korozija ant akumuliatoriaus gnybtų gali trukdyti elektros srautui. Šią problemą galima nustatyti tiesiog apžiūrėjus akumuliatorių, ar aplink gnybtus nėra baltų arba mėlynai žalių nuosėdų. Jeigu nuosėdas ir koroziją pastebite, nuvalykite gnybtus tinkama priemone arba sodos ir vandens mišiniu.
- Atsilaisvinę arba pažeisti akumuliatoriaus kabeliai: Atsipalaidavę arba sugadinti akumuliatoriaus kabeliai gali trukdyti energijos tiekimą į starterį.
- Užvedimo spynelės gedimas: Užvedimo spyna gali sugesti, dėl ko nebus galima siųsti signalo starteriui, arba jos laidas.
- Starterio relės gedimas: Starterio relė yra tarpinė grandis tarp uždegimo jungiklio (spynelės) ir starterio. Sugedusią relę galima diagnozuoti klausantis, ar pasukus raktelį nesigirdi spragtelėjimo. Jei garso nesigirdi, relę turbūt teks pakeisti.
Starteris sukasi ir girdimas metalinis garsas, bet automobilis neužsiveda
Dažnai nutinka taip, kad starteris nesisuka, bet girdimas pavienis metalinis garsas arba tokių garsų serija. Čia teoriškai kaltininku gali būti dalinai išsikrovęs akumuliatorius, bet labiau tikėtina, kad netinkamai veikia elektromagnetas. Jis gali įtraukti šerdį, tuo pat metu išstumdamas sujungiantį mechanizmą. Krumpliaratis atsitrenkia į smagračio vainiką sukeldamas būdingą garsą. Šiuo atveju gedimo priežastimi gali būti pažeisti elektromagnetinio jungiklio kontaktai, kurie neuždaro elektros grandinės.
Šio gedimo patvirtinimui galima atlikti trumpą eksperimentą: reikia padaryti trumpą jungimą, pvz., sujungus du elektromagneto pliusinius varžtus. Jei tai paleis starterį, vadinasi, pagrindine gedimo priežastimi tikriausiai yra susidėvėję šepečiai, kurie nepasiekia komutatoriaus, arba pats elektromagnetas. Jei paaiškės, kad šepečiai ir komutatorius yra tvarkingi, tuomet gedimas gali slypėti statoriaus arba rotoriaus apvijose.
Galimos priežastys:
- Sugedęs elektromagnetas (solenoidas): Solenoidas yra atsakingas už starterio variklio sujungimą su variklio smagračiu.
- Susidėvėję šepetėliai: Starterio šepetėliai gali nusidėvėti ir nebegali pasiekti komutatoriaus.
- Pažeisti elektromagneto kontaktai: Jie gali neuždaryti elektros grandinės.
- Statoriaus arba rotoriaus apvijų gedimai: Trumpi jungimai arba pertraukos apvijose.
Veikiantis starteris nesuka alkūninio veleno
Pasitaiko situacijų, kai girdimas veikiantis starteris, tačiau jis nesuka alkūninio veleno ir neužveda variklio. Dažniausiu kaltininku šioje situacijoje yra pažeistas sujungimo mechanizmas (vadinamas bendeksu, kuris prabuksuoja), kuris sujungia smagratį su starteriu. Taip pat gali būti pažeista šakutė, kurios užduotis - sujungti krumpliaratį su smagračio vainiku. Rečiau priežastimi gali būti išlaužti krumpliai arba vienos krypties sankabos (bendekso) gedimas, arba nusidėvėję smagračio vainiko krumpliai.
Per mažas starterio greitis
Kitas gedimas - tai per mažas starterio sukimosi greitis. Čia taip pat gali būti kaltas akumuliatorius, laidai arba jų sujungimai. Bet kuris gedimas minėtuose elementuose sukelia problemą srovės patekimui į starterį, dėl to sumažėja jo sukimosi greitis. Taip pat verta nuvalyti akumuliatoriaus gnybtus, nes dėl jų prastas kontaktas taip pat gali sumažinti srovę.
Jei visi šie elementai yra tvarkingi, priežastimi gali būti pertraukos lygiagrečiose statoriaus arba rotoriaus elektros grandinėse (tarpapvijinis arba trumpas jungimas). Taip pat pasitaiko situacijų, kai susidėvi rotoriaus įvorės, rotorius liečia statorių, o starteris veikia labai garsiai, arba gali būti susidėvėję šepetėliai ar pažeistos rotoriaus lamelės.
Žiemos metu, esant žemoms temperatūroms, gali atsirasti problemų dėl nepakankamo srovės kiekio. Tačiau didesne grėsme gali būti didesnio klampumo variklinės alyvos naudojimas. Pavyzdžiui, 10W vietoj 5W alyvos turi daug įtakos vidiniam pasipriešinimui pačiame variklyje, sunkiau sukasi alkūninis velenas.
Garsiai veikiantis starteris
Taip pat gali nutikti, kad įjungus starterį jis susijungia su smagračio krumpliniu vainiku, bet jo nesuka (girdimas būdingas traškesys). Tokiu atveju susiduriame su pažeistais arba pernelyg susidėvėjusiais krumpliais sujungiančiame mechanizme (bendekse) arba ant smagračio krumplinio vainiko. Tais atvejais, kai starteris suka smagratį netolygiai (būdingas trūkčiojimas) - tikriausiai sugedo sujungiantis mechanizmas (bendeksas).
Starteris neišsijungia
Pasitaiko, kad po variklio paleidimo, pasukus raktelį uždegimo spynelėje iš III pozicijos į II, starteris tebedirba. Tai nebūtinai uždegimo spynelės kaltė. Priežastimi gali būti sujungiančio mechanizmo krumpliaračio įstrigimas smagračio krumpliniame vainike. Pasitaiko situacijų, kai įvorė sujungiančiame mechanizme yra pažeidžiama ir blokuoja viso mechanizmo sugrįžimą į pirminę padėtį. Dažnai pastebimi apdegę elektromagneto kontaktai, kurie bandant išjungti starterį lieka sujungti. Jei pastebite pirmuosius probleminio variklio paleidimo simptomus, reikia kuo greičiau suremontuoti starterį.
Kitos galimos variklio užvedimo problemos
Be starterio gedimų, yra ir kitų priežasčių, kodėl variklis gali sunkiai kurtis. Labai nemalonu, kai automobilis neužsiveda - sukate raktelį ir... nieko nevyksta. Beveik kiekvienas automobilio savininkas yra tai patyręs.
Kuro sistemos problemos
Kuro sistemos gedimai taip pat gali būti sunkios automobilio kurimosi priežastis. Nors diagnostika gali parodyti, kad kuro siurblys veikia tinkamai, tai nereiškia, kad į kuro padavimo sistemą nepatenka oro. Norint, kad automobilio variklis užsivestų ir veiktų sklandžiai, svarbu užtikrinti tinkamą degalų slėgį. Kai įjungsite automobilio degimą, klausykite, ar išgirsite degalų siurblio švilpimą. Atkreipkite dėmesį, kad kai kurie kuro siurbliai veikia tik tada, kai automobilis pradeda važiuoti, todėl vos jį užvedus kartais negirdima jokio garso.
Jei vis dėlto girdite degalų siurblio keliamus garsus, galite pabandyti uždėti plokščią atsuktuvą ant kiekvieno purkštuko, kol automobilis užvestas. Purkštukų gedimai taip pat gali turėti įtakos sunkiam kurimuisi. Nors kompiuterinė diagnostika gali rodyti, kad purkštukai dirba normos ribose, tikrasis jų stovis gali būti patikrintas tik išėmus juos ir patikrinus ant stendo.
Kai kuriuose automobiliuose yra saugos funkcija, vadinama inerciniu jungikliu, kuris po smūgio automatiškai išjungia degalų srautą. Taip pat prieš šalčius dyzeliniuose automobiliuose reikėtų pasikeisti kuro, oro filtrus ir pasitikrinti pakaitinimo žvakes. Pagal galimybes naudokite kokybišką dyzeliną su priedais, kainos skirtumas pilnai atsipirks, jei per šalčius išvengsite kuro užšalimo.
Uždegimo sistemos problemos
Netinkamai kibirkštis gali pasirodyti, jei kyla problemų dėl laiko sistemos nustatymo. Norėdami nustatyti, ar nekyla kibirkšties problemų, vizualiai patikrinkite skirstytuvo dangtelį (jei toks yra jūsų automobilyje) ir žvakių laidus, nes jų būklė senstant gali itin prastėti. Benzinu varomi automobiliai rodo kur kas mažiau kaprizų, tačiau reikėtų pasitikrinti užvedimo žvakes ir laidus.
Kompresijos problemos
Kiekvienam cilindrui reikia suspaudimo, kad variklis veiktų teisingai. Suspaudimo laipsnis maksimalų cilindro tūrį palygina su minimaliausiu cilindro tūriu kiekvieno stūmoklio eigos metu. Suspaudimo problemas gali sukelti nulūžęs ar atsilaisvinęs paskirstymo diržas ar grandinė. Pabandykite naudoti suspaudimo matuoklį arba testerį, kad sužinotumėte, ar kyla problemų dėl suspaudimo. Jei taip, nuotėkio patikrinimas yra antras žingsnis, siekiant išsiaiškinti, ar nėra cilindro nuotėkio.
Elektros sistemos problemos
Silpnas akumuliatorius arba generatoriaus gedimai taip pat gali sukelti sunkumų kuriant variklį. Jei akumuliatorius per silpnas, jis gali nepajėgti išsukti variklio normaliai. Silpni ar surūdiję akumuliatoriaus laidai arba silpna baterija taip pat gali prisidėti prie šios problemos. Patikrinkite, ar neišdegę saugikliai, vizualiai nuimdami ir patikrinę kiekvieno saugiklio laidus, kai automobilis yra neužvestas. Jei atrodo, kad jie yra geros būklės, įdėkite juos atgal, tada pabandykite dar kartą užvesti automobilį ir naudokite specialią lemputę, kad patikrintumėte kiekvieną saugiklį, ar nėra elektros srovės.
Kitos elektros sistemos problemos:
- Imobilizatoriaus (imobilaizerio) problemos: Jei imobilizatorius sugenda arba neatpažįsta rakto, starteris gali nesisukti arba variklis gali užgesti iškart po užvedimo.
- Neutralios padėties jungiklio gedimas: Automatinės transmisijos suprojektuotos taip, kad variklis užsivestų tik tada, kai pavarų dėžė įjungta į „P" arba „N" padėtis. Sugedęs neutralios padėties jungiklis gali neleisti įjungti starterio. Ypač jei automatinės pavarų svirties jungiklis sugenda arba išsiderina, transporto priemonės transmisija gali neatpažinti, kad yra saugioje padėtyje, jog būtų galima užvesti variklį.
- Vidinės elektros sistemos problemos: Vidiniai elektronikos gedimai užvedimo sistemoje gali sutrikdyti elektros energijos perdavimo srautą.
Diagnostika ir problemų šalinimas
Kaip diagnozuoti automobilio akumuliatoriaus ir starterio problemas
Starterio ir visos užvedimo sistemos techninės būklės patikra gali būti atliekama tiesiogiai automobilyje, bandant užvesti variklį, o taip pat jį išmontavus. Pirmasis metodas dažniausiai yra naudojamas pirminei diagnostikai, kurios metu įvertinamas galimo gedimo pobūdis. Paprastai paeiliui tikrinami visi elementai, kol randamas gedimo šaltinis. Patikra apima išorinę apžiūrą, starterio veikimo patikrinimą, laidų ir jų sujungimų patikrinimą, maitinančios įtampos matavimą ir įtampos kritimo matavimą.
Antrasis metodas, atliekamas laboratorinėmis sąlygomis su atitinkama įranga, apima kruopščią visų starterio elementų patikrą. Kiti diagnostikos metodai jau priklauso nuo starterio netinkamo darbo priežasčių. Gali būti reikalinga šepečių, starterio komutatoriaus bei apvijų patikra ar visų laidų, prijungtų prie starterio ir akumuliatoriaus, izoliacijos kokybės patikra. Atliekant tikslią diagnostiką, išmontavus starterį, yra matuojama jungiklio apvijų varža, tikrinama elektromagneto šerdies grįžtamosios spyruoklės būklė, o taip pat šerdies laisvo judėjimo ričių korpuse galimybė.
Jei nusprendėte užvesti automobilį laidų pagalba nuo kito automobilio, turite žinoti, kad ir vienintelis toks bandymas gali pasibaigti abiejų automobilių elektros sistemos gedimais. Stiprus elektros šuolis užsivedus „nelaimėliui“, taip pat, kai automobilis ima vestis, jo generatorius jau pradeda tiekti elektros srovę priešinga kryptimi. Tai neigiamai veikia diodinio tiltelio diodus, kurie gali perdegti.
Ypač skausmingai variklis „perneša“ užvedimus lanksčia vilktimi. Tai ne tik pavojingas užsiėmimas, tačiau ir kenksmingas daugeliui jūsų variklio darbą užtikrinančių sistemų, pavyzdžiui, paskirstymo veleno dirželiui. Jei dirželis jau įpusėjo savo tarnavimo laiką, taip užvedinėti automobilius pavojinga - gali nutrūkti ir tada varikliui teks daryti „kapitalinį“ remontą.
Jei starteris sukasi, bet variklis neužsiveda, išjunkite automobilio degimą ir nuimkite oro įleidimo vamzdį, pritvirtintą prie droselio korpuso. Po to, švelniai atidarydami droselį, įpilkite nedidelį kiekį skysčio. Jei variklis užsiveda, bet gęsta po kelių sekundžių, tai reiškia, kad jis neturi degalų, tačiau kibirkštis ir suspaudimas veikia gerai. Venkite pakartotinai užvedinėti automobilio variklio, nes tai gali pakenkti starteriui arba iškrauti akumuliatorių.
Labai svarbu patikrinti, ar nėra jutiklių ir pavarų defektų, nes šiuolaikiniai automobiliai turi įvairių elektroninių komponentų, galinčių sukelti gedimą variklio užvedimo proceso metu. Geriausias būdas tai padaryti yra patikrinti, ar automobilio elektroninėje sistemoje (kompiuteryje) nėra kodų (elektros sistemos gedimų) - tai padaryti galima nuskaitymo įrankiu, kurį galite rasti daugumoje automobilių prekių parduotuvių.
Net smulkiausias gedimas variklio užvedimo sistemoje negali būti ignoruojamas. Be to, verta atkreipti dėmesį į tai, kad smulkios problemos su starteriu pavasario-vasaros sezone gali padidėti atėjus šalčiams.
Jei nepavyko nustatyti gedimo patys, galite kreiptis į meistrą ir atlikti diagnostiką. Gamintojai nenurodo, kiek kilometrų galima nuvažiuoti su originaliu starteriu. Pastebėjus pirmuosius gedimo požymius reikėtų kreiptis į specialistus. Jei vis tik išsiaiškinote, jog jūsų starteris sugedo, įsigykite naują - ateityje jau žinosite, kaip teisingai naudotis šiuo automobilio elementu.
Patarimai, kaip išvengti užvedimo problemų žiemą
Prieš šalčius pasitikrinkite dyzelinių automobilių pakaitinimo žvakes, pasikeiskite kuro, oro filtrus, nuvykite atlikti akumuliatoriaus apkrovos atlaikymo testą. Jei variklis vedasi sunkiai, derėtų automobilyje turėti priedų, padedančių užvesti variklį, taip vadinamą aerozolinę anodiją, kitaip „quick start“ balionėlį.
Apibendrinant, galima pasakyti, kad gedęs starteris veda į kitas problemas - pavyzdžiui, akumuliatoriaus gedimus. Kad starteris tarnautų ilgai ir patikimai, būtina jį naudoti atsakingai ir tinkamai. Reguliariai atlikite savo automobilio techninę priežiūrą, kad išvengtumėte panašių problemų ateityje.
tags: #kuriant #nesuka #motoro