Avarijos, susijusios su jonizuojančiąja spinduliuote, skirstomos į dvi pagrindines kategorijas: branduolines ir radiologines. Nors abiejų tipų įvykiai kelia riziką sveikatai ir aplinkai, jų kilmė, mastas bei poveikis yra skirtingi.
Pagrindiniai skirtumai: kilmė ir mastas
Branduolinės avarijos dažniausiai kyla dėl nekontroliuojamos grandininės branduolių dalijimosi reakcijos, vykstančios atominių elektrinių, mokslinių tyrimų arba atominių laivų reaktoriuose. Tokių avarijų metu į aplinką pasklinda daug įvairių radioaktyviųjų medžiagų, paveikiamos didelės (šimtai kilometrų) teritorijos, užteršiami nemaži žemės plotai. Pasekmės žmonėms ir aplinkai yra didžiulės, ką parodė Černobylio ir Fukušimos atominių elektrinių avarijos.
Radiologinės avarijos įvyksta vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais medicinoje, pramonėje, žemės ūkyje, mokslo srityse arba kai radioaktyviosios medžiagos aplinkoje paskleidžiamos terorizmo tikslais. Radiologinės avarijos paprastai yra lokalaus pobūdžio: jos gali apsiriboti patalpa, pastatu arba nedidele teritorija (iki vieno ar kelių kilometrų). Radiologinių avarijų metu, skirtingai nei branduolinių, paprastai nuo patirtos apšvitos nukenčia palyginti nedaug žmonių.
Avarijų sunkumo vertinimas: INES skalė
Norint visuomenei paaiškinti įvykių sunkumą, naudojama Tarptautinė branduolinių ir radiologinių įvykių skalė (angl. The International Nuclear and Radiological Event Scale, INES), kurią sudaro 7 lygiai:
- 1-3 lygiai: Incidentai, kai sutrinka saugos sistemos ar įvyksta anomalijos, tačiau poveikis aplinkai ir žmonėms yra minimalus arba jo nėra.
- 4-7 lygiai: Avarijos. 4 lygio avarijos yra lokalaus pobūdžio; 5 lygis lemia didesnius padarinius (pvz., Trijų Mylių salos avarija); 6-7 lygiai yra sunkios arba didelės avarijos su plačiu radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu (pvz., Černobylis ir Fukušima).
Veiksmai įvykus avarijai
Svarbiausia rekomendacija gyventojams - eiti į pastato vidų, likti viduje ir išklausyti oficialių institucijų informaciją. Išgirdus apie pavojų, būtina užsidaryti langus ir duris (tą patį daryti ir esant automobilyje).
Rekomenduojami apsaugos veiksmai:
- Turėti ir dėvėti kvėpavimo takų apsaugas.
- Atėjus iš lauko, nusirengti visus drabužius, sudėti juos į maišą ir nusiprausti.
- Nevartoti radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto vandens ir maisto produktų.
- Vartoti kalio jodido tabletes tik Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendavus, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo.
| Zonos atstumas | Pagrindiniai apsaugomieji veiksmai |
|---|---|
| 30 km | Informavimas, slėpimasis, evakavimas, skydliaukės blokavimas jodu, dezaktyvavimas. |
| 100 km | Informavimas, slėpimasis, skydliaukės blokavimas jodu, galimas laikinas perkėlimas. |
| 300 km | Informavimas, maisto ir vandens radiologinė kontrolė, vartojimo apribojimai. |
Pasiruošimas ir bendruomeniškumas
Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento atstovų teigimu, kiekviena šeima turėtų aptarti veiksmų planą įvairiems scenarijams (darbe, kelyje, namuose). Labai svarbu atkreipti dėmesį į senyvo amžiaus žmones ar asmenis su negalia, gyvenančius šalia. Nuolatinis pasirengimas ir aptarimas su artimaisiais, bendradarbiais ar kaimynais padeda išvengti chaoso ir priimti racionalius sprendimus nelaimės atveju.
tags: #kuo #skiriasi #branduolines #ir #radiologines #avarijos