Vežėjas įsipareigoja priimti krovinį iš Užsakovo (siuntėjo) sandėlio ir nugabenti jį į paskirties vietą bei išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui). Tuo tarpu Užsakovas (siuntėjas) įsipareigoja sumokėti Vežėjui nustatytą užmokestį už šias paslaugas.
Krovinio apimtis, sudėtis ir gabenimo pobūdis detaliai nurodomi transporto važtaraščiuose, kurie parengiami kiekvienai krovinio siuntai atskirai.
Vežėjo pareigos ir teisės
Vežėjas turi keletą pagrindinių įsipareigojimų:
- Pateikti Užsakovui transporto priemones (nurodant transporto rūšis ir talpą) krovinio paraiškoje nustatytu terminu. Svarbu pažymėti, kad paraiškoje nurodytas terminas negali būti ankstesnis nei viena darbo diena nuo paraiškos pateikimo dienos, arba pagal krovinio grafiką nurodytu terminu.
- Pristatyti krovinį (atskirą siuntą) į paskyrimo vietą (punktą) ir perduoti jį krovinio gavėjui per nustatytą terminą nuo krovinio perdavimo Vežėjui ar nuo krovinio išsiuntimo iš Užsakovo nurodytos vietos.
Krovinio paskyrimo vieta visada nurodoma krovinio paraiškoje, vadovaujantis sutarties 4 punkto sąlygomis.
Vežėjas taip pat turi teisę sulaikyti krovinį, jeigu negauna numatyto (viso ar dalies) apmokėjimo iki nustatyto termino ar įvykio, iki kurio Užsakovas privalo pervesti apmokėjimą Vežėjui.
Krovininio transporto sutarties teisinė prigimtis
Analizuojant krovinio sutarties prigimtį, galima teigti, jog tokios sutartys priskirtinos prie atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 6.808 straipsnį, „Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.“
Teoriškai vertinant nacionalinio reguliavimo nuostatas, galima daryti prielaidą, jog sutartis, nustatant teisių ir pareigų turinį, sudaroma tarp vežėjo ir siuntėjo, todėl tokia sutartis laikoma dvišale.
Sutartimi numatoma, kad krovinys turi būti pervežtas į paskirties vietą. Pagal sudarytą sutartį vežėjui priskiriama pareiga pristatyti krovinį iš vienos vietos į kitą, nepriklausomai nuo vežimo atstumo.
Verta pabrėžti, kad pagal pateiktą reguliavimą, vežimo objektu gali būti bet koks materialus objektas. Tačiau kai kurių tarptautinių susitarimų reguliavimui vežimo objektų sąrašas turi tam tikrų ribojimų: pavyzdžiui, vežant paštą, palaikus ar būsto apstatymo reikmenis persikraustant, negalima taikyti kelių transportui taikomos CMR konvencijos reguliavimo.
Vadovaujantis vežimo sutartimi, faktinis vežėjas gabena krovinį savo transportu. Tai gali būti konteineriai, šaldytuvai, traukinio vagonai. Taigi tokiu būdu vežėjas pagal vežimo sutartį tam tikra prasme leidžia naudotis savo turtu krovinio siuntėjui pervežimo tikslais.
Vežimo sutarties elementai ir teisinė kvalifikacija
Vežimo sutartis gali įgyti ir pasaugos sutarties elementus, nes pagal vežimo sutartį vežėjas, priimdamas krovinį, taip pat įsipareigoja saugoti jį nuo sugadinimo bei praradimo. Vežėjas atsako už patikėto krovinio neišsaugojimą (praradimą, trūkumą, sugadinimą) nuo to momento, kai krovinys perduodamas vežėjo dispozicijon iki krovinio perdavimo gavėjui ar įgaliotam trečiajam asmeniui.
Taigi, paminėtos vežimo sutarties ypatybės nulemia jos teisinę prigimtį. Vežimo sutartis pasaugos sutarties elementus perėmė iš realinių sutarčių, tuo tarpu visus kitus specifinius elementus - iš konsensualinių sutarčių. Nustačius, jog vežėjo pareiga saugoti patikėtą krovinį turi būti laikoma antrine, o pagrindinis vežimo sutarties tikslas visgi yra pristatyti krovinį į nurodytą vietą, būtina pripažinti, jog ši sutartis turi būti laikoma konsensualine.
Taip pat iš analizuoto LR CK pateikiamo vežimo sutarties apibrėžimo galima nustatyti, kad ši sutartis yra realinė, nes vežėjui paskiriama pareiga pristatyti patikėtą krovinį.
Mokesčių aspektai, susiję su krovinių vežimu ir transporto priemonėmis
Toliau apžvelgsime kelis svarbius mokesčių aspektus, susijusius su krovinių vežimu ir transporto priemonėmis, kurie gali kilti įmonėms, teikiančioms transporto ir logistikos paslaugas.
Pardavimas ir PVM
- Naudoto vilkiko, kurio pirkimo PVM buvo atskaitytas, tiekimas į kitą Europos Sąjungos valstybę narę apmokestinamas PVM.
- Jungtinėje Karalystėje esančio vilkiko ir puspriekabės pardavimas metalo laužui Lietuvoje bus laikomas ne PVM objektu.
- Parduodant krovininį automobilį, kurio pirkimo PVM buvo atskaitytas, PVM netikslinamas.
- Aplinkybė, kad pirkėjas nėra ES pilietis, nesuteikia teisės į 0 proc. PVM tarifą.
Nusidėvėjimas ir atskaitymai
- Sprendimą nurašyti nevisiškai nudėvėtą ilgalaikį turtą reikia tinkamai dokumentuoti.
- Nurašymo nuostoliai laikomi neleidžiamais atskaitymais.
- Kai turtas pradedamas naudoti veikloje, pradedamas skaičiuoti ir jo nusidėvėjimas.
Draudimo išmokos
- Gauta turto draudimo išmoka yra neapmokestinama pelno mokesčiu, net jeigu vėliau turtas nėra remontuojamas.
- Draudimo išmoka, net jeigu įmonė automobilio neremontuoja, laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis.
Kiti mokesčiai ir prievolės
- Sugedus vilkikui Lenkijoje suteikta techninė pagalba apmokestinama 23 proc. PVM.
- Žymėtas dyzelinas nuo mokesčio už aplinkos taršą nėra atleistas.
- N3 kategorijos vilkikui, kuris nėra senesnis nei 3 metai, gali būti taikoma mokesčio už aplinkos taršą lengvata.
- Jeigu įmonė vykdo nuotolinę prekybą, ji turi atitinkamas prievoles.
- FR0521 formoje privaloma pateikti duomenis apie sunaudotus degalus masės vienetais (tonomis) kilogramo tikslumu.
Naudotų automobilių įsigijimo iš ES apmokestinimas PVM
Investicijos ir turto naudojimas
Įmonės patirtų investicijų projekto išlaidų suma galima sumažinti visą. Nors šaldytuvas naudojamas vilkike, jis yra atskiras turto vienetas.
Dokumentavimas
Kai sąskaitoje yra nurodyta konkreti prekė - vilkikas ar jo dalis, įrodinėti, kas buvo perduota, nebus sudėtinga. Iš įmonės balanso dingęs krovininis automobilis turėtų sudominti mokesčių administratorių.
tags: #krovininiu #detaliu #paieska #sutartis