Keleivinių ir krovinių transporto priemonių apibrėžimai
Keleivinėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės ir elektrinės transporto priemonės, pagamintos keleiviams vežti.
Krovininėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės transporto priemonės ar jų junginiai (sąstatai), sukonstruoti, pritaikyti ir naudojami kroviniams vežti keliais.
Krovininis automobilis - tai motorinė transporto priemonė, skirta vežti krovinius, vilkti priekabas ar puspriekabes.
Reikalavimai transporto priemonių kėbulų tipams
Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai (toliau - Reikalavimai) nustato pagrindinius kelių transporto priemonių kėbulų tipus, jų kodavimo ir klasifikavimo reikalavimus. Reikalavimai parengti vadovaujantis 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatančia motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus.
Šie Reikalavimai taikomi Lietuvos Respublikoje gaminamoms vienetinės ir smulkiaserijinės gamybos, šalyje eksploatuojamoms, perdirbtoms ir perdirbamoms, taip pat iš užsienio įvežamoms transporto priemonėms.
Pagrindinės transporto priemonių charakteristikos
- M - paruoštos eksploatuoti transporto priemonės masė (kg) - tai transporto priemonės su kėbulu arba važiuoklės su kabina, jei gamintojas nesumontavo kėbulo, ir sukabintuvo, jei jį sumontavo gamintojas, masė, įskaitant aušinimo skysčio, alyvos, 90 proc. kuro, 100 proc. kitų skysčių (išskyrus naudojamą techninį vandenį), instrumentų komplekto, atsarginio rato ir vairuotojo (75 kg) mases.
- N - sėdimų vietų skaičius, neskaitant vairuotojo.
Transporto priemonių klasifikavimas pagal paskirtį ir konstrukciją
N3 klasė
N3 klasė transporto priemonė skirta kroviniams vežti, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 12 t (sunkusis krovininis automobilis).
Kategorija G
Kategorija G - padidinto važumo transporto priemonės (visureigiai). Visureigiais vadinamos M ir N kategorijos transporto priemonės, kurios atitinka tam tikrus reikalavimus. Papildomi reikalavimai nurodyti šių Reikalavimų 1 priede. Šių reikalavimų kontrolei sąlygos nurodytos JT EEK dokumente TRANS/SCl/WP29/78/Amend.3, išleistame 1991 m.
Tam, kad transporto priemonė būtų priskirta prie padidinto važumo transporto priemonių (visureigių), ji turi atitikti šiuos kriterijus:
- Bent vieną diferencialą blokuojantį mechanizmą arba analogišką įtaisą.
- Transporto priemonė turi galėti įveikti 30 proc. įkalnę.
Taip pat gali būti taikomi papildomi kriterijai, priklausomai nuo transporto priemonės tipo ir paskirties:
- Transporto priemonė gali įveikti 25 proc. šlaitą.
- Pavienė transporto priemonė gali įveikti 25 proc. šlaitą.
Kėbulų tipų kodavimas ir apibrėžimai
Kėbulų tipų kodavimas ir apibrėžimai yra svarbūs transporto priemonių klasifikavimui ir atitinka tarptautinius standartus.
M kategorijos transporto priemonių kėbulų tipai
- AA - sedanas (apibrėžimas pateiktas ISO standarte 3833-1977).
- AC - mikroautobusas (apibrėžimas pateiktas ISO standarte 3833-1977).
- AD - dvivietis (apibrėžimas pateiktas ISO standarte 3833-1977).
- AE - su nudengiamu viršumi (apibrėžimas pateiktas ISO standarte 3833-1977).
- AG - limuzinas - transporto priemonė, kurios bendras ilgis - nuo 6 iki 12 metrų. Transporto priemonėse, pirmą kartą įregistruotose po 2006 m.
Transporto priemonė, kurios kėbulo tipas AF, nepriklauso M1 klasei.
M2 ir M3 klasių transporto priemonių kėbulų tipų kodavimas
M2 ir M3 klasių transporto priemonių kėbulų tipų kodavimas yra detalizuotas ir apima įvairius aspektus, susijusius su autobuso konstrukcija ir paskirtimi.
Žemagrindis autobusas - autobusas, kurio ne mažiau kaip 35 proc. grindų ploto yra žemesniame lygyje.
Priekabų ir puspriekabių kėbulų tipų kodavimas
Visų tipų priekabų bei puspriekabių kėbulai pagal savo paskirtį koduojami ir apibrėžiami analogiškai kaip ir sunkvežimių BA kėbulų tipų kodai (išskyrus L kategorijos transporto priemonės priekabas). Priekabų ir puspriekabių paskirtis koduojama trečiu žymeniu, pvz.:
- DAK - puspriekabė-šaldytuvas.
- DCG - centrinės ašies priekaba-konteinervežis.
- DBB - priekaba-furgonas.
Specialiosios paskirties transporto priemonės
- SA - gyvenamasis automobilis - specialiosios paskirties M kategorijos transporto priemonė, kurioje įrengta gyvenamoji patalpa su sėdimomis vietomis, stalu, miegamomis vietomis (gali būti padarytos iš sėdimų vietų), virtuvės ir maisto saugojimo įranga.
- SE - gyvenamoji priekaba (apibrėžimas pateiktas ISO standarte 3833-1977).
- SS - valymo automobilis - transporto priemonė su specialia įranga keliams ir šaligatviams valyti bei ledui šalinti.
BAR - negabaritinė platforma - transporto priemonė (BAP), kurios gabaritai viršija leistinus. Leidžiami transporto priemonės gabaritai patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66.
BAS - negabaritinė transporto priemonė - transporto priemonė (BAT), kurios gabaritai viršija leistinus. Leidžiami transporto priemonės gabaritai patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66.
DC - centrinės ašies priekaba - priekaba, kurios grąžulas standžiai sujungtas su pačia priekaba ir kurios ašis (-ys) yra kiek galima arčiau pakrautos transporto priemonės svorio centro, todėl nedidelė statinės vertikaliosios apkrovos dalis, ne didesnė kaip 10 proc.
Transporto priemonių kodavimo sistema
Transporto priemonių kodas sudaro tris dalis: pirmosios dvi kodo dalys susideda iš ne daugiau kaip trijų žymenų, paskutinė - iš dviejų.
- Pirmosios kodo dalies du žymenys nurodo transporto priemonės kategoriją ir klasę. Jei transporto priemonė suprojektuota ir pagaminta kaip didesnio važumo (visureigis), tai šios kodo dalies paskutinis žymuo visada bus „G“. Jei transporto priemonės pagal savo konstrukciją negalima priskirti prie visureigio, tai trečiasis žymuo iš viso nerašomas.
- Antrojoje kodo dalyje nurodomi tam tikri kėbulo tipo žymenys. Jie gali susidėti iš dviejų ar trijų žymenų. Trys žymenys naudojami aprašant N kategorijos sunkvežimių, O ir nekomercinės paskirties M2 ir M3 klasės transporto priemonių kėbulų tipus bei nurodant jų paskirtį.
- Trečioji kodo dalis susideda iš dviejų simbolių. Ji pildoma tik specialios paskirties transporto priemonėms.
Ilgalaikio turto apskaita: krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės
Organizuojant buhalterinę apskaitą įmonėje, labai svarbu žinoti, ar įsigytas turtas bus apskaitomas kaip ilgalaikis ar trumpalaikis, kuriai ilgalaikio turto grupei jis priskiriamas bei koks teisingas nusidėvėjimo normatyvas ir metodas bus pritaikytas.
Ilgalaikio materialiojo turto (IMT) samprata ekonominiu, teisiniu aspektu ir pagal apskaitos standartus yra panaši. Pagrindiniai pripažinimo požymiai:
- Numatoma turtą naudoti ilgiau nei vienerius metus.
- Turtas naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti).
Norint įsigytą turtą pripažinti IMT, yra numatyti du papildomi reikalavimai:
- Būtina nustatyti IMT minimalią vertę.
- Įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika.
Pagal Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 13 straipsnį, ilgalaikiu turtu laikomas turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal LR Įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Tokio turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį.
Pripažinus, kad gautas turtas įmonėje yra ilgalaikis turtas, vėliau jo įsigijimas registruojamas ilgalaikio turto buhalterinėse sąskaitose.
Ilgalaikio turto įsigijimo kainos atskaitymas
18 straipsnis suteikia vienetams teisę be ribojimų, t. y. netaikant PMĮ 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvų, atskaityti minėto ilgalaikio turto įsigijimo kainą tą mokestinį laikotarpį, kurį tas turtas pradėtas naudoti.
Teisė taikyti momentinį ilgalaikio turto įsigijimo kainos atskaitymą nesuteikiama dėl ilgalaikio turto, kurio įsigijimo išlaidomis mažinamas apmokestinamasis pelnas dėl vykdomo investicinio projekto.
Jeigu pritaikius momentinį nusidėvėjimą ilgalaikis turtas vieneto veikloje būtų naudojamas trumpiau negu 3 metus, vienetas turėtų perskaičiuoti praėjusių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, taikydamas PMĮ 1 priedėlyje nustatytus nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus.
Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant pelno mokestį, kai apmokestinamojo vieneto pajamoms uždirbti naudojamas ilgalaikis turtas, įsigytas 2026 m. sausio 1 d.
Svarbu: Lengvųjų automobilių įsigijimo kainos atskaitymo ribojimai taikomi automobiliams, įsigytiems nuo 2025 m.
Svarbiausi teisės aktų pakeitimai
Atkreipiamas dėmesys į kelis svarbius teisės aktų pakeitimus, kurie įsigaliojo arba bus taikomi nuo 2026 m. sausio 1 d.:
| Teisės aktas | Data | Svarbiausi pakeitimai |
|---|---|---|
| Viešojo Sektoriaus Atskaitomybės Įstatymas | 2025-12-23 | Metinių ir grupės veiklos ataskaitų teikimo terminai. |
| Finansų ministro įsakymas | 2025-12-30 | Finansinių ataskaitų rinkinių rengimo tvarka. |
| Vyriausybės nutarimas | 2002-06-17 | Reprezentacinių išlaidų reglamentavimas. |
Reprezentacinės išlaidos reglamentuojamos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. Pažymėtina, kad Vyriausybės nutarime buvęs reprezentacinių išlaidų paaiškinimas nuo 2026-01-01 perkeltas į Ekonominę pajamų ir išlaidų klasifikaciją, patvirtintą Finansų ministro 2011-08-08 įsakymu Nr. Naujoje Įsakymo Nr. redakcijoje nurodoma: Kai organizuojami reprezentaciniai renginiai, sudaroma išlaidų sąmata, kurią tvirtina įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Reprezentacinės išlaidos apima ir įstaigos lėšas, pervedamas į Ministro Pirmininko ar ministro fondus vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. Reprezentavimas neapima vidaus darbo susitikimų ar įprasto administracinio bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis. Taip pat reprezentavimu nelaikomi veiksmai, kurių pagrindinis tikslas - informuoti visuomenę apie įstaigos veiklą, atliekamas funkcijas ar pasiektus rezultatus.
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. (2025-12-10 Nr.) buvo atlikti pakeitimai.
Sunkvežimių ašių konfigūracijų dekodavimas: 4x2, 6x4, 8x4 ir kt.
Pateikti pavyzdžiai, kaip siekiama išvengti prievolės teikti informaciją VMI. (2025-09-04 Nr.). Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. (2025-12-31 Nr.) buvo atlikti pakeitimai.
tags: #krovininiai #automobiliai #priekabos #ir #puspriekabes #autobusai