Kontrabanda yra vienas pavojingiausių ekonominių administracinių teisės pažeidimų, darantis žalą ne tik valstybės, į kurią prekės įvežtos, bet neretai ir valstybės, iš kurios jos įvežtos, bei įmonės, kurioje dirba vairuotojas, ekonominiams interesams. Šis pažeidimas pripažįstamas visose valstybėse.
Kontrabandos samprata ir atsakomybės ribos
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Baudžiamasis kodeksas) reglamentavimą, kontrabanda yra tyčinis sunkus nusikaltimas, pagal pasikėsinimo objektą priskirtinas prie nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 199 straipsnyje.
Lietuvos teisinėje sistemoje nustatyta aiški riba, skirianti administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios:
- Jei neteisėtai per valstybės sieną gabenamų prekių vertė yra iki 250 MGL (dabar atitinkanti 32 500,00 Lt / 9 412 Eur), asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn.
- Jei gabenamų daiktų vertė viršija 250 MGL (32 500,00 Lt / 9 412 Eur) sumą, asmuo trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.
Taip pat kontrabanda traktuojama kaip nusikaltimas ir asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai per sieną neteisėtai gabenami ribotos civilinės apyvartos ar visiškai išimti iš civilinės apyvartos daiktai.
Baudžiamojo kodekso pataisos ir atsakomybės diferenciacija
Teisingumo ministerijos parengtos Baudžiamojo kodekso pataisos, kurios turėtų įsigalioti nuo birželio, keičia nusikaltimų sunkumo lygį, į kurį atsižvelgiant skiriamos skirtingos bausmės. Ministrė Ewelina Dobrowolska tvirtino, kad pataisos reikalingos subalansuoti sankcijas ir suderinti esančius prieštaravimus. Ji pabrėžė, kad atsakomybės riba už kontrabandą nesikeičia, tik graduojamas nusikaltimo sunkumas.
Pagal naująjį reglamentavimą:
- Švelniausia bausmė (bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų) bus skiriama už 7,5 tūkst.-20 tūkst. eurų vertės kontrabandą (iki šiol 7,5 tūkst.-12,5 tūkst. eurų).
- Už 20-45 tūkst. eurų vertės kontrabandą (400-900 MGL) bus skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
- Už viršijančią 45 tūkst. eurų (900 MGL) vertės kontrabandą liks galioti laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Taip pat pakeista baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą, kai slepiama suma viršija 400 MGL (20 tūkst. eurų), o ne 100 MGL (5 tūkst. eurų), kaip anksčiau. Numatyta skirti laisvės apribojimą ir areštą kaip papildomas bausmes.
Baudžiamasis kodeksas papildytas atskirais straipsniais dėl atsakomybės už šaunamųjų ginklų, sprogmenų, strateginių prekių, branduolinių ar radioaktyviųjų medžiagų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą, numatant griežtesnes bausmes platintojams.
Griežtesnė baudžiamoji atsakomybė įtvirtinta už bet kokių prekių, daiktų ar medžiagų kontrabandą, jeigu ji vykdoma aiškiai pavojingesniu būdu, pažeidžiant specialias saugumo taisykles, dėl ko kyla pavojus strateginę reikšmę turintiems objektams, civilinės aviacijos saugumui, žmogaus gyvybei ar sveikatai arba sutrikdoma viešoji tvarka. Taip pat įtvirtintos papildomos bausmės už šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ar strateginių prekių kontrabandą (253² straipsnis).
Vairuotojo ir įmonės atsakomybė už kontrabandą
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK) už kontrabandą numato baudą, kuri, priklausomai nuo gabenamų daiktų vertės, gali siekti nuo 500 Lt iki 20 000 Lt. Taip pat numatomas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per valstybės sieną arba jiems slėpti, konfiskavimas.
Kontrabanda gabenami daiktai ir jos gabenimo priemonės gali būti konfiskuojamos nepaisant jų vertės ir kiekio. Kitaip tariant, neteisėtai gabenant bet kokį privalomai muitinei deklaruotinų prekių, pinigų ar kitų daiktų kiekį, gresia transporto priemonės - sunkvežimio, vilkiko, puspriekabės - konfiskavimas. Administracinę bylą ir transporto priemonės konfiskavimo klausimą sprendžia administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas.
Transporto priemonės konfiskavimas
Dažniausiai transporto priemonės konfiskavimas grindžiamas tuo, kad jos vairuotojas gabeno kontrabandą per Lietuvos Respublikos sieną, žinodamas ir suprasdamas tokios veikos pasekmes, kontrabandą slėpdamas transporto priemonėje, kuri specialiai buvo pritaikyta jos vežimui, jame įrengta slėptuvė, apsunkinanti kontrabandos daiktų suradimą.
Kontrabanda gali būti padaryta tik tyčiniais veiksmais. Teisės pažeidėjas supranta, kad veža prekes pažeisdamas įstatymus, ir, tai suvokdamas, sąmoningai naudojasi darbdaviui priklausančiu automobiliu. Teismas, vertindamas administracinės poveikio priemonės paskyrimo klausimą, kiekvienu atveju atsižvelgia į individualias bylos bei administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Svarstant transporto priemonės konfiskavimo klausimą svarbu, kokiu būdu buvo vežama kontrabanda. Jeigu kontrabandos prekės gabenamos slepiant nuo muitinės kontrolės specialiai įrengtose slėptuvėse, tai laikytina, kad kontrabandos gabenimo būdas yra profesionalaus pobūdžio. Tokia veika yra pavojingesnė visuomenei, nes jai rengiamasi iš anksto.
Svarstant kontrabandos įrankio konfiskavimo klausimą, atsižvelgiama ir į kontrabandos mastą. Kuo daugiau kontrabanda gabentų daiktų, tuo labiau tikėtina, jog teismas pritaikys administracinio poveikio priemonę - transporto priemonės konfiskavimą. Itin nepalankiai vertinama kontrabanda, kurią vairuotojas gabena sistemingai, nes toks elgesys įgauna versliškumo požymių.
Transporto priemonės konfiskavimas yra papildoma administracinio poveikio priemonė, kuri gali, bet neprivalo būti skiriama. Todėl visais atvejais turi būti nustatytos aplinkybės, kurios padidintų šio pažeidimo pavojingumą tokiu mastu, kad neteisėto prekių gabenimo priemonės konfiskavimas taptų proporcingu padaryto pažeidimo pavojingumui.
Teismų praktika dėl transporto priemonės konfiskavimo
Nors teisė turėti nuosavybę yra prigimtinė žmogaus teisė, ja negalima piktnaudžiauti. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad tretiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo kontrabandos įrankis, konfiskavimas, prilyginamas jo faktiniam žuvimui. Tai reiškia, kad savininko teisė išreikalauti transporto priemonę iš valstybės yra ribojama, nepriklausomai nuo to, kad pats savininkas pažeidimo nepadarė ir kontrabandos negabeno. Teismų praktika administracinio teisės pažeidimo - kontrabandos padarymo priemonę paprastai konfiskuoja, jeigu ji:
- buvo specialiai tam pritaikyta (pvz., įrengta slėptuvė); arba
- jeigu tokio kiekio kontrabandinių prekių be jos nebūtų buvę galima gabenti nepateikiant muitinės kontrolei.
Turi būti bent vienas iš šių kriterijų. Teismai vertina, ar be transporto priemonės kontrabandinių cigarečių gabenimas nepastebint muitinės pareigūnams nebūtų buvęs įmanomas. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas konfiskavo automobilį už 1550 pakelių cigarečių, gabentų automobilio gamyklinėse ertmėse, kurios nebuvo specialiai perdarytos, tačiau toks kiekis be transporto priemonės nebūtų buvęs pergabentas. Kitame atveju, už 128 pakelius cigarečių, gabentų po bagažinės kilimine danga ir durelių ertmėse, taip pat buvo konfiskuotas automobilis, nes reikėjo atlikti automobilio ardymo darbus, kas rodo tyčinius veiksmus.
Tačiau teismų praktika nėra visiškai nuosekli. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra panaikinęs žemesnių instancijų teismų sprendimus dėl automobilio konfiskavimo, jei transporto priemonėje nebuvo įrengta speciali slėptuvė, o cigaretės buvo slepiamos lengvai pasiekiamose vietose, ir gabentas kiekis buvo nedidelis (pvz., 170 pakelių), manydamas, kad tai būtų per griežta ir neproporcinga nuobauda.
Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo bylos pavyzdžiai:
- Byla Nr. N575-2541/2009: Pažeidėjui A.S. skirta 5000 Lt bauda su kontrabandos daiktų (280 l degalų) bei automobilio DAF su puspriekabe konfiskavimu. LVAT pakeitė sprendimą, konstatavęs, kad vilkikas DAF konfiskuotas nepagrįstai, nes krovininis automobilis ir puspriekabė yra skirtingos transporto priemonės, o slėptuvė buvo puspriekabėje.
- Byla Nr. N62 -2708/2009: Piliečiui O.O. už 700 pakelių cigarečių gabenimą slėptuvėje automobilio bagažinėje skirta 2 500 Lt bauda (mažesnė už minimumą) ir automobilis nebuvo konfiskuotas, atsižvelgus į pažeidėjo atgailą ir invalidumą. LVAT konstatavo, kad nuobauda neatitinka tikslų.
- Byla Nr. N575-4331/2009: Už 2140 pakelių cigarečių gabenimą automobilyje, benzino bake įrengtoje slėptuvėje, V.D. skirta 15 000 Lt bauda, bet transporto priemonė nebuvo konfiskuota. LVAT atmetė muitinės apeliacinį skundą dėl transporto priemonės konfiskavimo.
Kovos su kontrabanda ir prevencinės priemonės
Muitinės pareigūnai, siekdami užtikrinti administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną, gali laikinai areštuoti transporto priemonę, jos raktelius ir dokumentus. Valstybės sienos apsaugos pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti gabenamus daiktus ir nustatę nusikalstamos veikos požymius privalo informuoti teisėsaugos institucijas.
Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai kontrabanda padaroma sujungiant kelių asmenų pastangas, pavyzdžiui, bendradarbiaujant transporto priemonės savininkui (darbdaviui) ir transporto priemonės vairuotojui. Jeigu įrodoma, kad jie veikė kaip bendrininkai, jiems abiem nustatomi vienodi baudžiamosios atsakomybės pagrindai. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už kontrabandą baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir juridinis asmuo (pati transporto įmonė).
Vežėjų asociacijos, tokios kaip Lietuvos nacionalinio verslo konfederacija (LNVK) ir „Linava“, aktyviai kelia problemą dėl transporto priemonių konfiskavimo, kai kontrabandą gabena vairuotojai, pasinaudodami įmonės transportu. Tokios situacijos gali privesti prie įmonių bankroto, ypač toms, kurios transporto priemones įsigijo lizingu. Asociacijos siūlo griežtinti atsakomybę patiems vairuotojams (pvz., naikinti darbo vizas ir neišduoti jų 5 metus) ir ieškoti būdų, kaip apsaugoti sąžiningus vežėjus nuo didelių nuostolių.
Efektyviausia prevencinė priemonė siekiant išvengti tokių pasekmių yra darbuotojų informavimas bei instruktavimas. Vairuotojai, gabenantys kontrabandą, dažnai žino apie administracinę atsakomybę, tačiau apie gresiančią civilinę turtinę atsakomybę už automobilio konfiskaciją jie greičiausiai nenutuokia. Kadangi transporto priemonės konfiskavimas prilyginamas daikto sunaikinimui, vairuotojas darbdaviui privalo atlyginti už tokį įmonės turto sunaikinimą.
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato, jog vienas iš darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės taikymo pagrindų yra darbuotojo tyčia. Rašytinis darbuotojų supažindinimas su darbdaviui gresiančiomis kontrabandos pasekmėmis turi ne tik prevencinę naudą, bet ir iš dalies apdraudžia darbdavį nuo darbuotojų pasiteisinimų, kad materialinės žalos nesiekta tyčiniais veiksmais. Prieš priimant į darbą vairuotoją, rekomenduojama išsiaiškinti, ar anksčiau jis nebuvo baustas už kontrabandą, pavyzdžiui, per rekomendacijas iš ankstesnės darbovietės.
tags: #kontrabanda #atsakomybe #vairuotojui