Įvadas: Kondicionavimo sistemos svarba automobilyje
Kondicionavimo sistema, arba kondicionierius, užtikrinantis keleivių komfortą, yra beveik visų šiuolaikinių automobilių standartinėje komplektacijoje. Oro kondicionavimo sistema automobilyje atlieka keletą funkcijų - ji ne tik vėsina, bet ir valo saloną nuo drėgmės bei įvairių kvapų. Tai ypač svarbu saugumui ir komfortui vasarą, o naujesniuose automobiliuose sistema veikia visus metus periodiškai, siekiant efektyviai kontroliuoti automobilio salono temperatūrą ir drėgmę. Tad yra būtina, kad sistema veiktų nepriekaištingai visais metų laikais.
Pagrindinis skirtumas tarp buitinio oro kondicionieriaus ir kondicionavimo sistemos automobilyje yra tas, kad ji veikia ne iš elektros tinklo, o iš variklio. Tai reiškia, kad automobilio kondicionavimo sistemą veikia ir išorės faktoriai, kurie gali privesti prie tam tikrų sistemos gedimų. Daugelis vairuotojų priversti keisti kondicionierių kompresorius, virinti ar pirkti naujus kondicionieriaus radiatorius vien tik dėl to, kad laiku nebuvo atlikta kondicionavimo sistemos priežiūra su profesionalia diagnostika.
Oro kondicionavimo sistemos veikimo principas
Oro kondicionieriaus veikimo ciklas apima kelis etapus. Pirmiausiai, kompresorius pumpuoja freoną. Freonas, patekęs į radiatorių (kondensatorių), atvėsta ir virsta skysčiu. Per termoreguliacinį vožtuvą praėjęs skystis dėl slėgio pokyčio tampa dujomis. Tuomet freonas atiduoda šaltį, nupūstą nuo garintuvo. Freono dujos grįžta į kompresorių, kuriame jos spaudžiamos iki aukšto slėgio ir vėl tampa skysčiu. Toliau viskas kartojasi ratu.
Kondicionavimo sistemos veikimo principas yra paprastas: maišomas atšaldytas ir atšildytas oras iki tam tikros temperatūros. Atšaldytas oras vėsinamas garintuve, o pašildytas oras - šildytuve. Tad neveikiant kompresoriui, kuris be perstojo pumpuoja ir spaudžia šaltnešio dujas, neveikia visa sistema.
Dažniausi kondicionavimo sistemos gedimai ir jų priežastys
Sandarumo pažeidimai ir freono nuotėkis
Dažniausias kondicionierių gedimas - atsiradę nesandarumai, per kuriuos iš sistemos išbėga šaldymo skystis (freonas). Freono dujų nuotėkis iš kompresoriaus taip pat yra rimtas gedimas. Jei ant kompresoriaus korpuso pastebimi alyvos pėdsakai, gali būti, kad atsirado galinio sandarinimo defektas. Dažnai, senstant automobiliui, atsiranda nuotėkis per radiatorių, vamzdelius, tarpines, drėkintuvą ir panašiai. Nors nuotėkio niekur nėra, vakuumas laikosi puikiai, bet sistema per tam tikrą laiką (kelias savaites ar net mėnesį) praranda freoną ir palaipsniui nustoja šaldyti.
Eksploatavimo sąlygų įtaka
Nepalankios eksploatavimo sąlygos taip pat prisideda prie gedimų. Nešvarumai, šiukšlės, tuopų pūkai, apsaugos nuo apledėjimo priemonės ir atsitiktinis vanduo, užkimšę sistemos dalis, gali sukelti gedimą. Visas purvas kaupiasi po spaustukais ir varžtais. Pūkai ir dulkės užpildo tarpą tarp radiatoriaus ir kondensatoriaus, kuris linkęs sugesti. Būtent todėl plaunant automobilį patartina nepamiršti radiatoriaus, kondensatoriaus ir tarpo tarp jų.
Korozija ir užterštumas
Kitos dažnos gedimų priežastys yra vidinė ir išorinė korozija, garintuvo užteršimas ir užsikimšę drenažiniai vamzdžiai. Garintuvo ir kondensatoriaus veikimą gali paveikti oro, aušinimo skysčio ar alyvos trūkumas arba, atvirkščiai, perteklius. Prakiuręs kondensatorius - nereta problema, nes jie dažnai stovi automobilio priekyje ir jiems tenka didelė dalis atmosferos poveikio: purvas, drėgmė, žiemą druskos ir panašūs veiksniai, kurie priverčia aliuminį oksiduotis, o finale pamažu atsiranda mikroįtrūkimai, leidžiantys freonui ištekėti iš kondicionieriaus sistemos. Pasitaiko ir kad sistema sugenda, nes būna nekeistas sausintuvas nuo automobilio pirkimo.
Kondicionavimo sistemos gedimų simptomai
- Prastas vėsinimas ir padidėjęs triukšmas: Prastai veikianti kondicionavimo sistema, padidėjęs triukšmas, sistemos nesandarumas ir alyvos dėmės kompresoriaus paviršiuje yra pirmieji požymiai, kad reikia atlikti automobilio bei kondicionieriaus patikrinimą.
- Nemalonus kvapas ir padidėjusios degalų sąnaudos: Jeigu įjungus oro kondicionavimo sistemą salone juntamas nemalonus kvapas arba didėja degalų sąnaudos, tai rodo, kad kondicionierius veikia netinkamai. Blogas kvapas automobilio salone dažniausiai atsiranda dėl pelėsių ir grybelių, kurie susidaro ant kondicionieriaus garintuvo.
- Alyvos dėmės ir variklio perkaitimas: Jei spūsties metu automobilis pradeda kaisti ir padidėja degalų sąnaudos nei įprastai, tikėtina, kad sugedo oro kondicionieriaus kondensatorius. Tokiu atveju alyvos dėmės gali atsirasti ir ant kompresoriaus paviršiaus. Kitas svarbus gedimo požymis - išorinio arba vidinio variklio perkaitimas. Išorinį perkaitimą nesunku pastebėti, todėl šis gedimas greitai pašalinamas. Vidinis perkaitimas yra pavojingesnis, nes jis aptinkamas tik daug vėliau, todėl remontas tampa sudėtingas. Nors yra ir kitų galimų variklio perkaitimo priežasčių, viena iš jų yra kondicionavimo sistemos gedimas.
- Kiti požymiai: Dažnas kompresoriaus išjungimas, sugedusios įsiurbimo žarnos, guminių detalių susidėvėjimas dėl kintančių temperatūros pokyčių taip pat primena, kad laikas remontuoti kondicionierių. Prasta oro cirkuliacija automobilio salone paprastai būna dėl pernelyg užsikišusio salono filtro.
Kondicionieriaus siurblys (kompresorius): gedimai ir remontas
Neveikiantis kondicionieriaus siurblys (kompresorius) tikrai yra ko gero sudėtingiausia ir brangiausia vieta kondicionavimo sistemoje. Jis yra labai sudėtingas kondicionieriaus sistemos komponentas, kurio sandara panaši į automobilio variklį. Jo remontas dažnai yra brangus, tad dažniausiai reikia jį keisti nauju.
Ūžiantis ar stringantis kondicionieriaus guolis yra dažniausiai pasitaikantis gedimas, kalbant apie kondicionieriaus siurblį. Įjungus variklį, nuolatinio sukimosi kompresorius veikia visada - net neįjungus kondicionieriaus. Tačiau esant nepakankamam freono dujų ir alyvos kiekiui, kompresoriaus elementai gali greitai susidėvėti, o kompresoriaus veikla kur kas suprastėja. Kompresoriai su elektromagnetine sankaba, nesant pakankamam freono dujų kiekiui, visai neįsijungia. Tad, jeigu pildant paaiškėja, kad sistema nesandari arba sistema užpildyta, o kondicionieriaus siurblys neįsijungia - jam reikia remonto.
Kompresoriaus sankabos reikšmė ir gedimai
Kondicionieriaus siurblys sukasi kartu su kitais išorinio diržo sukamais agregatais. Kad jis pastoviai nekeltų slėgio ir nedirbtų, jame yra sumontuota sankaba. Kai norime, kad kondicionierius šaldytų, suveikia sankaba ir diržiukas suka ne tik guolį, bet ir patį siurblį. Sugedus sankabai, ji tiesiog nesudirba arba sudirba prastai, ir siurblio niekas nesuka - tokiu atveju nėra slėgio ir kondicionierius neveikia.
Kitų sistemos komponentų gedimai
Kondensatorius
Prakiuręs kondensatorius - tikrai nereta problema. Dažnai jie stovi automobilio priekyje ir jiems tenka didelė dalis atmosferos poveikio: purvas, drėgmė, žiemą druskos ir panašūs veiksniai, kurie priverčia aliuminį oksiduotis, o finale pamažu atsiranda mikroįtrūkimai, leidžiantys freonui ištekėti iš kondicionieriaus sistemos.
Garintuvas
Sugedęs kondicionieriaus garintuvas yra pati nemaloniausia dalis visoje kondicionieriaus komponentų sistemoje, kadangi tai iš esmės tas pats, kas leidžiantis ar sugedęs salono šildymo pečiukas. Norint pakeisti garintuvą, praktiškai visada reikia ardyti visą priekinę panelę, tam kad prieitume prie kondicionieriaus garintuvo.
Palaipsniui dingstantis slėgis ir freonas kondicionieriaus sistemoje dažnai nuteka pamažu į saloną. Tai visų pirma yra nuodinga, o visų antra - sunkiai aptinkama.
Salono ir sistemos filtrai
Prasta oro cirkuliacija automobilio salone paprastai būna dėl pernelyg užsikišusio salono filtro. Tad jei jau manote, kad oro cirkuliacija nėra pakankama, rasoja langai ar skundžiatės prastu kvapu automobilio salone - pirmas dalykas ką reikia padaryti, tai pasikeisti salono filtrą. Taip pat sistemoje gali atsirasti kamščių dėl laiku nepakeistų kondicionieriaus sistemos filtrų ar nepakankamos priežiūros.
Diagnostika ir priežiūra: Kaip išvengti gedimų
Reguliari patikra ir pildymas
Norint, kad kondicionavimo sistema veiktų nepriekaištingai, reikia daryti periodišką kondicionieriaus patikrą ir pildymą. Dažniausiai kondicionavimo sistemos neveiksnumo priežastis yra nepakankamas freono kiekis. Kadangi freonas pildomas kartu su tepalu, jis veikiant siurbliui yra kartu ir tepamas, todėl sistema, pajutusi, kad kiekis yra per mažas, neleidžia sistemos paleisti ir nestartuoja.
Jei sistema yra sandari ir joje freono trūksta (pavyzdžiui, jei jis buvo ištrauktas prieš atliekant kėbulo ar variklio remonto darbus arba buvo keisti komponentai po automobilio avarijos), tuomet, patikrinus sistemos hermetiškumą, galima ją drąsiai pasipildyti ir mėgautis vėsiu oru savo automobiliuose.
Nuotėkio nustatymas
Nustatyti gedimą ir nuotėkį užtrunka laiko. Vienas iš paprasčiausių gedimų yra akivaizdūs sistemos pažeidimai ar nuotėkis. Tačiau, jei nuotėkio niekur nėra ir vakuumas laikosi puikiai, bet sistema per tam tikrą laiką (kelias savaites ar net mėnesį) praranda freoną, tokį nuotėkį rasti sunku. Sistemoje reikia sukelti slėgį - tam puikiai tinka azoto dujos. Sistemą pripildžius azoto ir sudarius apie 25 atmosferų slėgį, palikus pusei valandos ir stebint, kas vyksta su slėgiu, galima aptikti mikroįtrūkimus.
Prevencinės priemonės
Kondicionieriaus gedimai yra tikrai nemalonūs, ypač kai atkeliauja vasara ir šilti orai. Didesnė dauguma automobilių vairuotojų pamiršta kondicionieriaus sistemą šaltuoju periodu, nors tie, kas išmėgina, žino, kaip kur kas geriau yra nupučiamas aprasojęs langas įjungus kondicionierių. Rekomenduojama periodiškai valyti ertmę tarp radiatoriaus (kondensatoriaus) ir variklio aušinimo radiatoriaus. Būtinai įsijungti kondicionierių bent kartą per mėnesį po 5-10 minučių, nesvarbu, kokia lauke temperatūra. Jeigu tai žiema, tai darykite patalpoje, kurioje temperatūra yra bent +5 laipsniai. Kondicionavimo sistemos patikra, pildymas ir remontas turi būti atliekamas tik specialistų, būtent dėl jūsų pačių saugumo.
tags: #kondicionieriaus #siurblys #passat