Padidėjęs automobilio dūmingumas yra vienas iš indikatorių, įspėjančių apie transporto priemonę ištikusias problemas. Dyzelinių variklių dūmingumas yra viena iš pagrindinių oro taršos priežasčių, kuri daro neigiamą įtaką aplinkai, žmonių sveikatai ir miestų gyvenimo kokybei. Dūmingumą lemia nesudegusio kuro ir kietųjų dalelių išmetimas, kuris būdingas dyzeliniams varikliams dėl jų degimo proceso ypatumų. Dyzelinių variklių degimo proceso metu, esant aukštam slėgiui ir temperatūrai, išsiskiria ne tik anglies dioksidas (CO₂) ir vandens garai, bet ir kenksmingos dujos bei kietosios dalelės.
Dyzelinio variklio dūmų spalvos ir jų reikšmės
Kietosios dalelės, kurios vadinamos suodžiais, susidaro, kai kuras nėra visiškai sudeginamas, ypač esant netinkamam oro ir kuro mišiniui. Dūmingumo lygis taip pat priklauso nuo to, kaip efektyviai variklyje sudeginamas kuro ir oro mišinys. Variklio techninė būklė yra esminė, norint išlaikyti žemą dūmingumo lygį.
Juodi dūmai
Dažniausiai pasitaikanti dyzelinių variklių išmetimo spalva yra juoda. Iš automobilio sklindantys juodos spalvos dūmai informuoja apie per didelį suodžių kiekį: tai nepilnai sudegęs, apanglėjęs kuras. Dažniausiai tai nutinka, kai į degimo kamerą patenka per riebus degalų ir oro mišinys arba per didelis kiekis į variklį įpurškiamų degalų. Kartais problemos priežastis slypi įsiurbimo sistemoje, kai variklis neaprūpinamas reikiamu oro kiekiu.
Dažniausios juodų dūmų atsiradimo priežastys:
- Užsikimšę oro filtrai. Pastebėjus šios spalvos dūmus, pirmiausia, patikrinkite oro filtrus. Reguliariai važinėjant automobiliu, oro filtrus reikėtų keisti kas 10 - 15 tūkst. kilometrų.
- Susidėvėję kuro purkštukai. Tvarkingi kuro purkštukai į variklio cilindrą paduoda reikiamą kiekį degalų, tačiau jiems sugedus kuras gali būti įpurškiamas netolygiais intervalais.
- Turbinos gedimai. Neretai būtent turbinos gedimai lemia padidėjusį dūmingumą. Tiesa, nereikėtų pamiršti, jog turbina pati savaime genda retai, o labai dažnai yra kitų gedimų padarinys.
- Kuro siurblio gedimas. Nors su kuro siurblio gedimais vairuotojams tenka susidurti gana retai, tačiau šiai automobilio daliai sutvarkyti reikalingi specialūs įrenginiai bei profesionalūs meistrai.
- Netinkamai atliktas variklio galios didinimas. Padidėjęs dūmingumas gali būti ir netinkamai atlikto variklio galios didinimo pasekmė.
- Klaidingas variklio valdymo kompiuterio programavimas. Pasitaiko atvejų, kai dyzeliniam automobiliui kažkas perprogramavo variklio valdymo kompiuterį, nustatė neproporcingą kuro/oro normą ir tada jis pradėjo dūminti.
Iš išmetimo vamzdžio rūkstantys juodi dūmai labai greitai užkemša kietųjų dalelių filtrus, nes išmetimo sistemoje susidaro daug daugiau suodžių, nei įprastai. Kad dėl tokio nepageidaujamo efekto kietųjų dalelių filtras nebūtų pažeistas nepataisomai, padidėjus dūmingumui, reikėtų kuo skubiau pašalinti gedimą. Priešingu atveju pažeidimo mastas didės, kol galiausiai filtras taps nebepataisomas, o jo keitimas yra brangus.
Mėlyni dūmai
Jei pastebėjote, jog automobilis meta mėlyną dūmą, didelė tikimybė, jog turite problemų su vožtuvų sandariklių pralaidumu. Esant nesandariems vožtuvų sandarikliams į degimo kamerą patenka tepalų. Apie tai, jog atėjo laikas keisti žiedus, jums praneš iš automobilio sklindantys melsvi dūmai.
Vidutiniškai su naujais variklio žiedais automobilis gali nuvažiuoti 150 tūkst. kilometrų. Tačiau dėl prastos kokybės kuro arba alyvos, šios dalies tarnavimo laikas gali ženkliai sumažėti.
Balti dūmai
Baltos spalvos dūmų pasirodymą gali lemti ir išmetimo sistemoje susidaręs kondensatas. Jis atsiranda, kai automobilis yra eksploatuojamas miesto rėžimu - dėl trumpos kelionės iš nepakankamai įkaitusios išmetimo sistemos kondensatas nepasišalina ir virsta rūgštiniu vandens tirpalu, kuris graužia duslintuvo sieneles. Norint išvengti šios problemos, pastebėjus baltus dūmus, rekomenduojama nuvažiuoti ilgesnį atstumą.
Variklio galvutės tarpinė - tai dalis, kuri sandarina cilindrus ir alyvos bei aušinimo skysčio kanalus. Dažniausiai šios dalies galiojimo laikas baigiasi dėl natūralaus susidėvėjimo arba dėl variklio perkaitimo. Susidūrus su variklio galvutės problemomis stenkitės jas kuo greičiau išspręsti, šiai daliai praradus sandarumą, į variklio aušinimo sistemą pateks pašalinių medžiagų bei pratekės aušinimo skystis.
Svarbu: balkšvos / baltos spalvos dūmo nevertėtų painioti su vandens kondensato arba AdBlue skysčio garais.
Dūmingumas ir techninė apžiūra
Dūmingumo patikra - būtina procedūra atliekant dyzeliniais degalais varomo automobilio techninę apžiūrą. Taip nustatoma, koks yra dyzelinio kuro sudegimo efektyvumas variklyje. Dyzelinių variklių dūmingumo normos yra svarbus aspektas, siekiant sumažinti aplinkos taršą ir užtikrinti automobilių atitikimą teisės aktų reikalavimams. Šios normos nustato leistiną išmetamųjų dalelių kiekį, kurį gali išskirti dyzeliniai varikliai.
Dūmingumas yra išmetamųjų dujų kiekis, kurį matuoja dalelių kiekis išmetimo vamzdyje. ES įvedė griežtas dūmingumo normas pagal Euro standartus, kurie apima įvairius teršalus, įskaitant kietąsias daleles (PM) ir azoto oksidus (NOx). JAV aplinkos apsaugos agentūra (EPA) taip pat nustato griežtas dyzelinių variklių dūmingumo normas.
Kaip patikrinti automobilio ar sunkvežimio dulkių siurblio nuotėkį rūkant! Trumpai, aiškiai ir aiškiai!
Matavimo metodika
Opacimetro testas yra dažniausiai naudojamas metodas dyzelinių variklių dūmingumui matuoti. Kietųjų dalelių (PM) matavimas atliekamas specialiais prietaisais, kurie nustato dalelių koncentraciją išmetamose dujose. Azoto oksidų (NOx) matavimas taip pat yra svarbus, nes NOx yra vienas iš pagrindinių dyzelinių variklių teršalų. Matavimui naudojama matavimo kolba, kurios viename gale patenka išmetamosios dujos ir ten yra šviesos šaltinis, o kitame gale yra imtuvas. Šis matavimo būdas yra aptartas tiek Europos teisės aktuose, tiek Jungtinių Tautų taisyklėse ir perkeltas į nacionalinę teisę.
Techninės apžiūros metu atliekamos patikros tikslas - įvertinimą atlikti greitai ir pigiai bei įvertinti transporto priemonės bendrą techninę būklę. Vadovaujantis gautais duomenimis apie kietųjų dalelių kiekį išmetamosiose dujose, padaroma išvada apie bendrą automobilio variklio būklę. Jei kietųjų dalelių kiekis per didelis, tai reiškia, kad variklis yra techniškai netvarkingas. Galiausiai, vertinant kietųjų dalelių kiekį, galima daryti išvadą ir apie taršą. Automobilis į aplinką daugiausia išmeta anglies dvideginio, tačiau išmetama ir daugiau medžiagų, pavyzdžiui, angliavandenilių (nesudegęs kuras) ir tas pats anglies viendeginis, azoto oksidas.
Techninės apžiūros metu tikrinami skirtingi dyzelinių ir benzininių ar dujomis varomų automobilių parametrai. Dyzelis dirba vienokiu režimu ir kenksmingiausia teršalų dalis yra kietosios dalelės, pagal kurias galima vertinti techninę būklę. Benzininiams varikliams matuojamas anglies viendeginis ir lambda reikšmė. Jei tikrinama techninė būklė automobilio, atitinkančio Euro 6 normas, jam matavimas gali būti atliekamas per diagnostinę jungtį (OBD), kartu su tiesioginiu matavimu. OBD testas analizuoja duomenis, esančius automobilio valdymo bloko atmintyje, ir seka automobilyje įrengtų daviklių duomenis. Jei davikliai nerodo klaidos ir jie visi yra sumontuoti, daroma išvada, kad automobilis atitinka gamintojo nustatytas technines charakteristikas ir yra techniškai tvarkingas. Todėl gali būti, kad net neturėsime ir tam tikrų reikšmių, kaip matuojant senų automobilių dūmingumą.
Europos Sąjungoje atliekant techninę apžiūrą vadovaujamasi ta pačia 2014 m. 45 direktyva, todėl tikrinimo metodai iš esmės visur tokie patys. Nors kai kurie mano, jog galima variklio valdymo kompiuterį suprogramuoti taip, kad variklis dirbtų tokiu režimu, kuriuo dūmingumas sumažėja, tačiau, jei dūmingumą lemia kažkoks mechaninis gedimas, programavimas nepadės. Tačiau, jei tai tik blogas programavimas, problemą galima išspręsti įrašius teisingą variklio valdymo programą.
Dūmingumo normos ir statistika
Dėl nustatomo per didelio išmetamųjų dujų kiekio techninės apžiūros pirmu bandymu neįveikia 10,08 proc. benzininių automobilių, o dėl nustatomo per didelio dūmingumo - 9,22 proc. dyzelinių automobilių.
Vienodo rodiklio visiems dyzelinu varomiems automobiliams, ką galima laikyti „geru“ rezultatu, nėra. Vadinamasis absorbcijos koeficientas priklauso ir nuo automobilio amžiaus, ir nuo variklio tipo. Pavyzdžiui, iki 2008 m. laidos atmosferiniams dyzeliniams varikliams šis koeficientas siekia 2,5, o turbininiams - 3. Varikliams, gamintiems nuo šio laikotarpio iki 2012 m. taikomas vienodas koeficientas - 1,5, mat nuo 2009 m. į išmetimo sistemas buvo pradėti montuoti suodžių filtrai. O automobiliams, pagamintiems nuo 2015 m., taikomas absorbcijos koeficientas siekia 0,7.
Nors dažnai mėgstama linksniuoti tų automobilių vairuotojus, iš kurių transporto priemonės išmetimo sistemos vamzdžių rūksta juodas dūmas, ne visada dūmai reiškia tai, kad automobilis viršija techninėje apžiūroje numatytas leistinas normas. Būna tikrai visaip. Kai kurie automobiliai beveik nemeta plika akimi matomo dūmo, bet prietaisai rodo viršijamas normas, ir atvirkščiai - kai kurie „šauna“ susikaupusį suodžių koncentratą, bet antrą-trečią kartą sukėlus sūkius, visi parametrai „telpa“ į normas.
Prekių ženklai, kuriems dūmingumas yra didžiausia problema (5-12 metų automobiliai):
- Saab: 14,5 proc. automobilių TA neįveikė dėl per didelio dūmingumo.
- Suzuki: 11,1 proc. visų automobilių patikros neįveikė dėl per didelio dūmingumo.
- Citroën: 10,8 proc. visų tikrintų modelių dūmingumas buvo per didelis.
- Taip pat apie vienas iš dešimties dyzelinių 5-12 metų amžiaus Alfa Romeo, Peugeot, Ford TA neįveikė dėl tos pačios priežasties.
Prekių ženklai, kuriems dūmingumas mažiausiai problematiškas (5-12 metų automobiliai):
- Porsche: tik 1,5 proc. visų dyzelinių „Porsche“ patikros neįveikė dėl dūmingumo.
- BMW: vos 2,3 proc. BMW modelių neįveikė TA dėl dūmingumo.
- Land Rover: tik 2,3 proc. modelių neįveikė patikros dėl per didelio dūmingumo.
- Į TOP10 gamintojų, kurių dyzeliniai modeliai retai teršia aplinką daugiau nei nustatyta, patenka ir Honda, Jeep, Mercedes-Benz, Mini, Audi, Subaru bei Volvo. Visų šių gamintojų dyzelinu varomi ir TA neįveikę modeliai neviršija 4 proc. ribos.
Dūmingumo mažinimas ir prevencija
Dūmingumo problemos yra susijusios su per riebiu degalų ir oro mišiniu, kurio variklis tiesiog nesugeba sudeginti. Nesudegusių degalų likučiai kartu su išmetamosiomis dujomis patenka į išmetimo sistemą ir susidaro tam tikri šalutiniai degimo produktai, žinomi kaip suodžiai. Tiek dyzeliniame, tiek benzininiame variklyje juodi dūmai dažniausiai matomi ne nuolat, bet tik tam tikru momentu, stipriau nuspaudus akceleratoriaus pedalą. Dūmingumas dar padidėja, kai variklis gauna didelę apkrovą - važiuojant į įkalnę, tempiant krovinį ir panašiai. Esant mažiems variklio sūkiams, sumažėja į degimo kamerą per įsiurbimo sistemą įpurškiamų degalų kiekis. Dėl lieso mišinio tiek benzininiame, tiek dyzeliniame variklyje negali susidaryti juodos išmetamosios dujos.
Rekomendacijos dūmingumui sumažinti:
- Reguliariai tikrinkite ir prižiūrėkite variklį, kad užtikrintumėte jo optimalų veikimą ir sumažintumėte dūmingumą.
- Dyzelinių variklių kietųjų dalelių filtrai (DPF) yra labai veiksmingi mažinant kietųjų dalelių emisiją.
- Jei dūmingumas viršija normą, būtina nedelsiant ieškoti gedimo priežasties.
Nors gedimas gali atrodyti akivaizdus, tačiau tiksliai nustatyti problemą ir įvardinti „kaltininką“ nėra taip paprasta. Šiuolaikiniuose varikliuose ją sudaro mažiausiai šeši atskiri elementai. Dažniausiai gali rodyti turbokompresoriaus, purkštuvų, kietųjų dalelių filtro, kaitinimo žvakių arba didelio slėgio degalų siurblio gedimą.
Mechanikui prijungus diagnostikos įrenginį ir nustačius klaidų kodus, šis sąrašas dažniausiai gerokai sutrumpėja. Tačiau net ir kompiuterinė diagnostika ne visada parodo konkrečią gedimo priežastį, kartais dėl to, kad jų būna net keletas. Paprašykite savo mechaniko, kad, atlikęs kompiuterinę diagnostiką, tolesnę patikrą pradėtų nuo elementų, kuriuos išmontuoti yra pigiau. Pavyzdžiui, tegul iš pradžių patikrina kaitinimo žvakes, o ne turbokompresorių arba purkštuvus. Kaitinimo žvakės dažnai susidėvi greičiau nei kiti minėti elementai, tai būna ir viena iš dažniausiai pasitaikančių gedimo priežasčių.
Dūmingumo matavimas
Dūmingumas matuojamas profesionalia įranga, identiška tai, kuri naudojama techninės apžiūros centruose bei aplinkosaugininkų („žaliukų“) taršos patikrose. Tokia įranga atitinka visus reikalavimus, o matavimai atliekami pagal nustatytus standartus, užtikrinant matavimo tikslumą ir patikimumą.
Kodėl verta pasitikrinti dūmingumą?
- Išvengsite nemalonių staigmenų techninės apžiūros metu.
- Sužinosite realų savo automobilio taršos lygį.
- Galėsite imtis prevencinių priemonių dūmingumui sumažinti.
Kaip patikrinti automobilio ar sunkvežimio dulkių siurblio nuotėkį rūkant! Trumpai, aiškiai ir aiškiai!
tags: #koks #normalus #dyzelinio #variklio #dumingumas