Antifrizo tipai ir spalvos: ką reiškia ir kaip maišyti?
Antifrizas yra esminė aušinimo sistemos dalis, o jo pasirinkimas gali turėti įtakos automobilio variklio ilgaamžiškumui. Antifrizo spalva dažnai kelia klausimų, tačiau ji ne visada tiesiogiai nurodo jo savybes ar tipą. Svarbiau skaityti, kas parašyta ant pakuotės, o ne vadovautis vien tik spalva. Yra skirtingų aušinimo skysčio markių, pavyzdžiui, G11 ir G12, kurios skiriasi savo sudėtimi ir tarnavimo laiku. Dažnai G12 (rausvas) variantas yra brangesnis, bet pasižymi ilgesniu tarnavimo laiku nei paprasti antifrizai.

Dėl antifrizo spalvų maišymo: bendra taisyklė yra geriau nemaišyti skirtingų tipų antifrizo. Tačiau, jei aplinkybės verčia maišyti, pavyzdžiui, ant geltono antifrizo pilti rausvą, ir ant abiejų pakuočių nurodyta ta pati užšalimo temperatūra (pvz., -35 °C), tuomet didelės bėdos neturėtų kilti, ypač jei niekas nesuvirė. Vis dėlto, prieš maišant, visada rekomenduojama perskaityti gamintojo rekomendacijas ant pakuotės.
Antifrizo dingimo problemos Volvo XC70 (2.4T, 2001 m.)
Kai kuriems Volvo XC70 savininkams gali tekti susidurti su paslaptingu antifrizo dingimu. Vienas iš pavyzdžių - situacija su Volvo XC70 2.4T 2001 metų modeliu, kai antifrizas dingsta dideliais kiekiais. Po nuvažiavimo apie 50 km išsiplėtimo bakelis tampa visiškai tuščias, tačiau tepalas išlieka skaidrus, automobilis nedūmija ir nėra matomų lašų. Patikrinus vietas po kilimėliais priekyje, taip pat nerandama jokių balų ar drėgmės požymių, kas rodytų, kad sistemoje gali būti dingę net 3 litrai skysčio be matomų pėdsakų.
Tokiais atvejais, kai antifrizas dingsta dideliais kiekiais, žymės turi likti. Jeigu iš viršaus nieko nematyti, reikėtų atidžiai apžiūrėti po automobilio apačia. Svarbu atkreipti dėmesį, kad benzininių variklių turbinos dažnai aušinamos antifrizu, o tai yra dar viena potenciali pratekėjimo vieta.

Gedimo paieška ir diagnostika
Nematomų antifrizo nutekėjimų paieška gali būti sudėtinga, tačiau yra veiksmingų metodų. Vienas iš jų - UV markeris. Tai koncentruotas skystis, kurį galima įpilti į aušinimo skystį arba distiliuotą vandenį. Išdžiuvęs jis atspindi UV šviesą, gerokai palengvindamas pratekėjimų paiešką. Ši sistema taip pat naudojama aptikti kuro, tepalo ir kondicionieriaus freono nutekėjimus.
Jei antifrizas dingsta dideliais kiekiais, o dūmų išmetimo sistemoje nėra (kas atsirastų, jei skystis eitų per cilindrus), svarbu patikrinti aušinimo sistemos žarnas. Jeigu variklis šiltas ir žarnose nėra normalaus slėgio, tai aiškus nesandarumo požymis. Tokiu atveju reikia ieškoti, kur varva, ir tai daryti užvedus variklį, kad aušinimo pompa varinėtų skystį. Nesandarumas, esantis aukštai sistemoje, gali būti nematomas, kol variklis išjungtas.
Silpnos vietos, į kurias verta atkreipti dėmesį, yra žarnelės į turbinos aušinimą. Taip pat, jei automobilyje yra sumontuota dujų įranga, reikėtų patikrinti, ar dujininkai kur nors "chomuto" neprisuko blogai arba ar jų pravesta neoriginali žarnelė neprasitrynė.
NAUJIENA: vizualinio tikrinimo sistemos
Galimo gedimo diagnozė: slėgis sistemoje
Paslaptingo antifrizo dingimo atveju, kai patikrinti visi galimi pratekėjimai iš išorės, o simptomai rodo slėgio problemas, gedimas gali būti susijęs su aušinimo sistemos slėgio reguliavimu. Vienas iš tokių atvejų, aprašytas Volvo XC70 2.4T 2001 m. savininko, buvo toks: papildžius sistemą ir pravažiavus vos apie 3 km, užsidegė raudona skysčio lemputė, o šlangos tapo akmeninės - iki tol to nebuvo. Lėtai atsukus išsiplėtimo bakelio dangtelį, skystis grįžo į normalų lygį. Tokie simptomai aiškiai rodo, kad problema yra susijusi su per dideliu slėgiu aušinimo sistemoje, kuris gali būti sukeltas įvairių gedimų, pavyzdžiui, pažeistos galvos tarpinės arba netinkamai veikiančio termostato.
tags: #koks #antifrizas #volvo #xc70
