Aušinimo sistema neretai susilaukia per mažai dėmesio, todėl ilgainiui pradeda kelti brangiai kainuojančių rūpesčių. Šis klausimas yra aktualus daugeliui vairuotojų, net jeigu apie tai ir nesusimąstome, tačiau daugelis nesirūpina ja tiek, kiek reikėtų. Tą pastebi ir servisų meistrai, kuriems vėliau tenka spręsti įvairiausias su tuo susijusias problemas.
Aušinimo sistemos svarba ir antifrizo savybės
Variklio aušinimo sistema yra gyvybiškai svarbi tinkamam automobilio veikimui. Svarbiausias dalykas, kuriuo turėtų rūpintis vairuotojas, - tai pakankamas kokybiško aušinimo skysčio kiekis, cirkuliuojantis aušinimo sistemoje. Be šio dalyko automobilio eksploatavimas būtų neįmanomas, nes variklis akimirksniu perkaistų. Pirmiausiai reikėtų rinktis kokybiškus produktus ir užtikrinti, jog aušinimo sistemoje visuomet būtų pakankamas šio skysčio kiekis.
Yra išskiriamos trys pagrindinės savybės, kuriomis turėtų pasižymėti kokybiškas aušinimo skystis. Geras aušinimo skystis turi:
- Neužvirti: virimo temperatūra turi būti ne mažesnė nei 107°C.
- Neužšalti: kristalizacijos arba užšalimo temperatūra neturi būti aukštesnė nei - 35°C.
- Apsaugoti sistemos metalinius komponentus nuo korozijos: tai apima ne tik natūralų korozijos procesą, kurio norima išvengti, bet ir vadinamosios kavitacijos (garų ar burbuliukų susidarymo skystyje) prevenciją.
Jei skystis chemiškai agresyvus, sąlyginai greitai susidaro nuosėdos, užkemšančios sistemos kanalus ir smarkiai pabloginančios jos darbą. Ne mažiau pavojingas garų ar burbuliukų susidarymas skystyje. Šiems sproginėjant iš metalo išplėšomos mažiausios medžiagos dalelės, taip pat pažeidžiančios aušinimo sistemą. Esant aušinimo sistemos sutrikimams ir cilindro sienelės darbinės temperatūros padidėjimui, sumažėja klampumas, suprastėja alyvos plėvelės ant cilindro paviršiaus, išauga degalų sąnaudos ir atsiranda kitų neigiamų pasekmių.
Antifrizo spalva: mitas ar informacija?
Grįžtant prie klausimo, kuo skiriasi antifrizo spalvos, tai šis aspektas neretai neturės praktiškai jokios įtakos jo kokybei. Nors neretai tai gali tapti vienu iš pasirinkimo kriterijų, tačiau nesunkiai galima įsitikinti, jog ta pati spalva gali būti naudojama labai skirtinguose produktuose, priklausomai nuo jų gamintojo. Aušinimo skysčių spalva pati savaime nereiškia absoliučiai nieko, nes dažydami skysčius raudonai ar žaliai gamintojai tiesiog atskiria savo produkcijos rūšis, pavyzdžiui, skysčius su silikatais ar be jų, su boratais ar be jų.
Todėl svarbiausia atsižvelgti į tarptautinius klasifikavimo standartus, kurie nurodyti etiketėje, o ne į spalvą.
Aušinimo skysčių klasifikavimas
Apie skysčio savybes suprasti gali būti pakankamai sudėtinga vien iš spalvos. Todėl yra naudojama speciali šių gaminių klasifikacija, pagal kurią jie suskirstomi į tipus. Populiariausias klasifikavimas yra pagal „Volkswagen“ AG TL774 standartą, kur skystis skirstomas į G11, G12, G12++, G13, priklausomai nuo savybių bei konkrečiam tipui keliamų reikalavimų.
Aišku, galima rasti ir kitokį klasifikavimą, pavyzdžiui, G48, G30, G40, GG40. Pastarieji pavadinti pagal vokiečių gamintojo „Basf Glysantin“ sistemą.
Antifrizo tipai ir jų pritaikymas
Štai pagrindiniai aušinimo skysčių tipai pagal „Volkswagen“ standartą ir jų spalvų, bei savybių ypatumai:
- Žalias aušinimo skystis: dažniausiai autoreikmenų parduotuvėse parduodamas pigiausiai. Paprastai gaminamas glicerino pagrindu ir nėra klasifikuojamas pagal G-standartą.
- G11 (geltonos spalvos): labiau tiks senesniems automobiliams, kadangi jų aušinimo sistemose yra daugiau aliuminio detalių. Šis skystis jau gaminamas etilenglikolio pagrindu. Rekomenduojama keisti kas 3 metus.
- G12, G12+ (raudonos spalvos): pritaikyti naujesniems automobiliams ir yra priskiriami prailginto veikimo (long-life) aušinimo skysčių kategorijai. Puikiai tiks naujos kartos varikliuose ir jų sistemose. Gali būti keičiami kas 5 metus.
- G12++ (violetinės spalvos): skirtas naujesnės kartos varikliams ir yra priskiriamas prailginto veikimo (long-life) aušinimo skysčių kategorijai. Gali būti keičiamas kas 5 metus.
- G13 (violetinės spalvos): pasižymės panašiomis savybėmis kaip ir G12++, tačiau jo sudėtyje esantis glicerinas bus itin gerai išvalytas. Toks produktas išskiriamas kaip draugiškesnis aplinkai. Šios kategorijos skysčiuose naudojamas labai gerai išvalytas glicerinas, tinkamas naudoti ir kosmetikos gaminiams, todėl jis žymiai brangesnis nei kitų kategorijų aušinimo skysčiai. G13 aušinimo skysčiai pasižymi sustiprinta aliuminio apsauga nuo korozijos.
Antifrizo maišymas ir papildymas
Nors antifrizo spalvos iš esmės labiausiai priklauso nuo jų gamintojo, skirtingų produktų maišyti nepatariama. Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų, dažų ir specialiai apdoroto vandens. Kadangi kitu atveju sudėtyje esančios antikorozinės medžiagos gali susimaišyti bei sąveikauti tarpusavyje taip sudarydamos nuosėdas, o kartu ir prarasdamos savo savybes.
Todėl keičiant aušinimo skystį reikėtų pirmiausiai jį pašalinti iš sistemos ir tik tuomet pripildyti nauju. Aišku, jeigu prireikia papildymo, tuomet tą tikrai galima daryti, tik vertėtų rinktis to paties gamintojo ir identišką produktą. Ant aušinimo skysčio pakuočių paprastai būna nurodoma, galima ar negalima jo maišyti su kitais.
Koncentruotą antifrizą būtina skiesti tik distiliuotu vandeniu ir tik tada, kai nėra galimybės papildyti sistemos kokybišku aušinimo skysčiu. Pastarojo kokybė labai svarbi norint kuo ilgiau išsaugoti aktyvius korozijos inhibitorius, apsaugoti sistemą nuo apnašų ir nuosėdų.
Servisų meistrai atkreipia dėmesį į dar vieną dalyką: vairuotojai kartais susigundo išbandyti įvairių priedų, kurie valo sistemą ar stabdo nedidelį skysčio nuotėkį. Kaip taisyklė, tokie preparatai kenkia vandens siurbliui ir visai aušinimo sistemai - skatina koroziją bei mažina radiatorių efektyvumą.
BMW dyzelinių variklių aušinimo sistemos ypatumai ir priežiūra
Pavasariui pereinant į vasarą, „BMW“ automobilių aušinimo sistema tampa vienu svarbiausių techninės priežiūros akcentų. Pakilusi oro temperatūra ženkliai padidina variklio perkaitimo riziką, o tai ypač aktualu „BMW“ modeliams, garsėjantiems sportiniu charakteriu ir galingais varikliais. Todėl labai svarbu suprasti, kurie modeliai ir varikliai yra jautriausi, kokie simptomai signalizuoja apie problemas ir kodėl šiltas oras tampa papildomu iššūkiu.
7 dažniausios variklio perkaitimo priežastys: kaip jas išspręsti
Probleminiai varikliai ir modeliai: ką verta žinoti
Ilgalaikiai automobilių rinkos stebėtojai žino, kad tam tikri „BMW“ varikliai turi aiškiai identifikuotų silpnųjų vietų aušinimo sistemoje. Tarp dažniausiai minimų variklių yra:
- N54, montuotas „E90“ ir „E92 335i“ modeliuose, bei
- N55, kuris buvo naudojamas „F30 335i“ modeliuose iki 2016-ųjų.
Šie varikliai garsėja dideliu našumu, tačiau jų elektriniai vandens siurbliai ir termostatai laikomi silpnomis vietomis, galinčiomis sugesti dažniau nei įprasta. Tarp naujesnių, 2016-2020 metų modelių taip pat pasitaiko B58 variklius turinčių „F30 340i“ ir „G20 340i“ automobilių savininkų nusiskundimų, susijusių su radiatorių ar aušinimo skysčio rezervuarų trūkumais. Ekspertai primena, kad svarbiausia - laiku pastebėti pirmuosius problemų požymius, nes uždelstas gedimų taisymas gali kainuoti labai brangiai.
Kaip pasireiškia aušinimo sistemos problemos šiltesniais mėnesiais?
Šiltuoju sezonu aušinimo sistema dirba maksimaliu pajėgumu, nes variklio darbas tampa intensyvesnis, o aplinkos temperatūra neleidžia komponentams natūraliai atvėsti. Specialistai pažymi, kad pirmasis signalas apie galimą bėdą yra variklio temperatūros padidėjimas, kurį galima stebėti tiek prietaisų skydelyje, tiek per įspėjamuosius ženklus.
Kiti dažni požymiai:
- Aušinimo skysčio nuotėkis, pastebimas po automobiliu.
- Neįprasti aušinimo ventiliatoriaus darbo garsai arba jo visiškas neveikimas.
Šios problemos dažnai pasireiškia būtent pavasarį ir vasarą, kai sistemai tenka tvarkytis su didesnėmis apkrovomis, nes ilgose kelionėse arba spūstyse stovintys automobiliai netenka galimybės greitai atvėsti.
Kodėl šiltas oras kelia papildomą riziką?
Šiltuoju metų laiku net ir tvarkinga aušinimo sistema susiduria su papildomais iššūkiais, nes aplinkos temperatūra eliminuoja vieną natūraliausių variklio vėsinimo šaltinių - orą. Ekspertai sako, kad vasaros metu paslėpti defektai, tokie kaip senstančios žarnos, senėjantys plastikiniai rezervuarai ar silpnėjantys siurbliai, tampa ypač pavojingi. Net ir modernūs modeliai, tokie kaip „G30 540i“ arba „X3 G01“ su „B58“ varikliu, gali patirti aušinimo sistemos problemas, jeigu laiku neatliekama techninė priežiūra. Karštis veikia kaip stresas visai sistemai: siurbliai turi cirkuliuoti daugiau skysčio, ventiliatoriai dirba ilgesniais ciklais, o senos žarnos, veikiamos temperatūros pokyčių, tampa labiau linkusios į įtrūkimus ar nuotėkius.
Rekomendacijos vasaros sezonui
Norint užtikrinti, kad „BMW“ automobilis išlaikytų optimalų našumą vasarą, būtina tinkamai pasirūpinti aušinimo sistema dar pavasarį. Ekspertai rekomenduoja atkreipti dėmesį į aušinimo skysčio lygį ir kokybę, įvertinti, ar nėra matomų komponentų nusidėvėjimo ženklų, ir prireikus pakeisti pažeistas dalis. Itin svarbu, kad būtų naudojamos tik aukštos kokybės bei originalios BMW dalys, nes būtent jos užtikrina reikiamą komponentų suderinamumą ir ilgalaikį patikimumą.
tags: #kokios #yra #antifrizo #spalvos #bmw #dyzelys