Automobilio ilgaamžiškumas ir patikimumas priklauso ne tik nuo jo techninės būklės, bet ir nuo tinkamos apsaugos nuo išorės veiksnių. Šiame straipsnyje aptarsime gumos panaudojimą automobilių pramonėje, padangų gamybos procesus ir, ypač, antikorozinio padengimo svarbą bei technologijas, kurios padeda apsaugoti automobilį nuo rūdžių ir vibracijos.
Vibracija ir garso reiškinių supratimas
Vibracija - tai nemalonus, pasikartojantis objekto judėjimas, pavyzdžiui, padangos disbalansas, tam tikrame greityje sukeliantis vairo virpesius. Transporto priemonės vibracijos elementai yra šie:
- vibracijos šaltinis (pvz., vibracija iš variklio)
- perdavimo objektai (pvz., išmetimo sistemos tvirtinimo komponentai)
- reaguojantysis komponentas (pvz., salono apdaila)
Nors vibracija ir garsas, sukeltas gendančių ar jau pažeistų dalių, gali būti juntami skirtingais jutiminiais pojūčiais, iš tikrųjų tai yra tas pats reiškinys: garso bangos - tai vibracija, kurią galima girdėti, o kitų dažnių vibraciją galima ir pajausti. Abu šie dydžiai matuojami hercais (Hz).
Hercas (Hz) ir vibracijos dažnis
Hercas - tai matavimo vienetas, parodantis ciklų skaičių per sekundę. Ciklu galima apibūdinti reiškinį, kurio metu objektas pajuda iš pirminės padėties ir grįžta atgal. Dažnis - tai dydis, parodantis, kiek kartų įvyko ciklas, ir yra matuojamas hercais.
- Vibracija tarp 0-20 Hz gali būti pajuntama žmogaus.
- Vibracija tarp 20-200 Hz gali būti ir juntama, ir girdima.
- Vibracija tarp 200-20000 Hz gali būti tik girdima, bet negali būti juntama.
- Didesnė nei 20000 Hz vibracija klasifikuojama kaip ultragarsas - šio diapazono garsų žmogaus ausis girdėti negali.
Energija ir rezonansas
Kiekvienas objektas turi natūralųjį dažnį, iš dalies lemiamą jo masės. Bendruoju atveju didėjant masei objekto natūralusis dažnis mažėja. Objekto priverstinės vibracijos dažniui sutapus su natūraliuoju dažniu, atsiranda rezonansas.
Gumos panaudojimas automobilių pramonėje
Gumos medžiagos yra žinomos dėl savo elastingumo, tvirtumo ir atsparumo dilimui. Dėl šių savybių jos puikiai tinka naudoti įvairiose pramonės šakose, ypač automobilių gamyboje.
Padangų gamyba ir struktūra
Vienas iš pagrindinių guminių medžiagų panaudojimo būdų yra transporto priemonių padangų gamyba. Gumos gebėjimas atlaikyti nusidėvėjimą, atsparumas ekstremalioms temperatūroms ir geresnis degalų efektyvumas daro ją idealia medžiaga padangų gamybai. Padangos gumai naudojama iki 30 skirtingų rūšių gumos, užpildų ir kitų medžiagų.
Padangos gamybos procesas:
- Atvėsinta guma pjaustoma į juostas, kurios sudarys padangos pagrindinę struktūrą.
- Tekstilės elementai, plieninės juostos, kraštai, pluoštas, protektorius ir kiti komponentai dedami į padangų formavimo įrenginį.
- Iš linijos atrenkamos padangos ir tikrinamos rentgeno spinduliais, ar nėra galimų vidinių trūkumų ar gedimų.
Padangos struktūros elementai:
- Pluoštas - tai audinio sluoksniai, kurie sudaro padangos karkasą. Jie paprastai yra iš plaušo gijų, kurios suaustos kartu ir padengtos guma. Todėl padanga gali būti lanksti, bet neelastinga.
- Plieninės juostos dedamos aplink padangą, kad sutvirtintų jos stiprumą ir suteiktų standumo. Jos pagamintos iš austinių plieninės vielos lakštų ir yra padengtos guma.
- Šoninė sienelė - tai itin stora gumos sritis, einanti nuo krašto iki protektoriaus ir suteikianti padangai šoninį stabilumą.
- Protektorius - tai minkšta padangos sritis, kur guma liečiasi su kelio danga. Protektoriaus blokeliai yra atskirti giliais grioveliais, suteikiančiais galimybę padangai išsklaidyti vandenį, sniegą ir purvą. Padanga turi mažą nusklembtą kraštą, kur protektorius susijungia su šonine sienele.
Kiti gumos pritaikymai
Guma taip pat plačiai naudojama gaminant kitus automobilių komponentus, tokius kaip diržai ir žarnos. Guminių medžiagų savybės daro jas idealia medžiaga įvairioms pramonės šakoms dėl jų ilgaamžiškumo, elastingumo ir atsparumo. Pavyzdžiui, statybos pramonėje guma naudojama kaip stogo danga, o medicinos įrangoje - pirštinėms, kateteriams, vamzdeliams ir tarpikliams. Sporto įrangoje guma naudojama kamuoliams, sporto salės kilimėliams ir apsauginėms priemonėms. Plataus vartojimo ir namų apyvokos reikmenų gamyboje guma naudojama batų ir batų padų gamyboje, valymo pirštinėms ir kilimėliams, apsaugantiems nuo slydimo.
Kaip automobilių padangos gaminamos didžiulėje „Michelin“ gamybos linijoje
Antikorozinis automobilio padengimas
Naujų automobilių pirkėjai neretai apsigauna manydami, kad jei automobilis ką tik išriedėjo iš salono, tai jis dar ilgai nekels galvos skausmo ir tikrai nesurūdys taip, kaip kadais tėvuko žiguliai. Deja, jei automobilis prieš pradedant jį eksploatuoti nebuvo padengtas antikorozine danga, rūdys įsimeta greitai.
Kodėl reikalingas antikorozinis padengimas?
DINITROL Antikorozinio Centro specialistai ant bet kurio modelio automobilio, eksploatuoto nors dvi žiemas, gali parodyti ne vieną korozijos židinį. Dar ne visi naujų automobilių pardavėjai realiai vertina Švedijos Korozijos Instituto mokslininkų išvadą - papildomas antikorozinis automobilio padengimas prailgina jo tarnavimo laiką bei didina likutinę vertę.
Šio instituto vykdomi automobilių atsparumo korozijai tyrimai finansuojami tiek automobilių gamintojų, tiek antikorozinių medžiagų tiekėjų, kas parodo problemos aktualumą bei užtikrina grįžtamąjį ryšį. Tyrimu metu sukaupta informacija ne tik parodo atskirų modelių silpnąsias vietas, bet ir leidžia surikiuoti tirtus automobilius pagal jų atsparumą korozijai. Dar viena svarbi tyrimų išvada - antikorozinės medžiagos uždarose ertmėse ženkliai pagerina automobilių atsparumą korozijai.
Pirmiausia reikėtų atverti akis ir realiai suvokti, kad kol 90% automobilio svorio sudaro metalas, korozija yra neišvengiama, nes tai procesas, grąžinantis iš rūdos išgautą metalą į jo pirmykštę padėtį. Gamintojas suteikia tokį atsparumą korozijai savo automobiliui, koks yra jam ekonomiškai tikslingas ir techniškai įmanomas. Automobilių korozijos atsparumas kasmet gerinamas, bet specialistai ant bet kurio iš jų jau po 3 metų randa korozijos pėdsakų. Iš pradžių tai sunkiai matomi pradai, bet jie vystosi greitai, nestabdomi, ir bet koks delsimas tik padidina savininko nuostolius ateityje.
Antikorozinio padengimo technologijos ilgalaikiškumas
Gamintojai, kurie maksimaliai panaudoja visas įmanomas priemones, suteikia savo automobiliams net iki 10 metų garantiją, kad kėbulas nesurūdys. Bet gyvenimas rodo visai ką kitą. Švedijos korozijos instituto specialistai jau 10 metų pastoviai tyrinėja, kaip korozija veikia serijinius automobilius su gamykline antikorozine apsauga. Jų tyrimų išvados turėtų priversti susimąstyti visų automobilių savininkus.
Visiškai nerūdijančių automobilių nėra. Jau po 3 metų eksploatacijos (būtina sąlyga, kad automobilis važinėja ir žiemą, bei eksploatuojamas šalyje, kur žiemą temperatūra yra žemiau 0°C). Be abejo, polinkis korozijai skirtingų markių automobiliams išreikštas ne vienodai. Tie, kurie turi Opel Astra, Hyundai, Mitsubishi, Nissan, Ford Sierra, Lada, jei nenori turėti rimtų problemų dėl korozijos, verčiau turėtų susilaikyti nuo važinėjimo žiemą arba pasinaudoti Korozijos instituto specialistų išvada - papildomą apsaugą nuo korozijos patikimomis antikorozinėmis medžiagomis galima atlikti naujam automobiliui kuo anksčiau. Tai gali prailginti jo amžių 2-3 metais. Rinkos tyrimai parodė, kad didžiausiais antikorozinių medžiagų vartotojais yra sunkusis ir vidutinis transportas, bei ypač intensyviai eksploatuojami automobiliai - taksi, greitoji pagalba, policija, greitasis paštas ir pan.
Kada reikėtų pakartoti antikorozinio padengimo procedūrą?
Jei papildomas padengimas atliekamas laiku bei kokybiškomis medžiagomis, pagal griežtai reglamentuotą technologiją, automobilių tarnavimo laiką galima prailginti iki 2 kartų. Tam būtina nurodytu laiku, bet ne rečiau kaip 1 kartą per du metus, atvykti į specialią apžiūrą, kur kruopščiai apžiūrėjus nustatoma, ar tam automobiliui nereikia papildomų „vaistų“ porcijos.
Kuo senesnis automobilis, tuo sudėtingesnė jo padengimo technologija bei tuo trumpesnė garantija. Taip pat svarbu žinoti, kad dengiant automobilį, ant kurio kėbulo jau matosi korozijos pėdsakai, po padengimo jie nepradings ir automobilis nepasidarys mažiau surūdijęs. Bet tinkamai parinkus medžiagas bei technologiją galima labai stipriai pristabdyti jau prasidėjusį korozijos procesą, tuo prailginant automobilio tarnavimo laiką.
Ar apsimoka investuoti į antikorozinį padengimą, jeigu įsigyjamas nenaujas automobilis?
Kėbulas - brangiausia automobilio dalis. Jis apsprendžia ne tik automobilio išorinį grožį, bet žymia dalimi ir ilgaamžiškumą bei patikimumą. Kadangi jo gamyboje kol kas plačiausiai vis dar naudojamas metalas, tai net ir gražiausio bei tobuliausių formų kėbulo pavojingiausias priešas - korozija. Be abejonės, kiekvienas automobilių pramonės gigantas skiria šiai problemai deramą dėmesį.
Automobilių pramonėje apsaugos nuo korozijos srityje paprastai naudojamos šios priemonės:
- įvairūs konstrukcijų pakeitimai, paliekant kuo mažiau „uždarų ertmių“, sunkiai prieinamų ir apsaugomų vietų, kuriose paprastai prasideda korozija;
- įvairūs hermetikai ir užpildai, suvirinimo siūlių ir „kišenių“ užpildymui;
- visų metalinių paviršių elektrocheminis gruntavimas;
- daugiasluoksnio dažymo-gruntavimo technologijos;
- metalinių paviršių galvanizavimas, naudojant ne tik įprastą cinką, bet ir labiau korozijai atsparius jo lydinius;
- uždarų ertmių paviršių padengimas specialiomis antikorozinėmis medžiagomis;
- dugno ir jo elementų apsauga nuo korozijos, naudojant antikorozines medžiagas bei mechanines priemones;
- metalinių detalių pakeitimas nemetalinėmis.
Ką daryti, jeigu ant automobilio jau pastebimi rūdžių požymiai?
Patyrę automobilininkai gerai žino, kad visi automobiliai, kokių modelių ar markių bebūtų, anksčiau ar vėliau vis tiek pradeda rūdyti. Laiku atliktas kokybiškas antikorozinis padengimas ne tik prailgina automobilių eksploatacijos laiką, bet ir taupo šeimininkų pinigus. Korozijai prasidėjus, paslauga brangsta, nes reikia daugiau ir įvairesnių medžiagų, o jos naudingumas mažėja.
Didelio skirtumo nėra, kokiu metų laiku atlikti antikorozinį padengimą, tik rudenį ir žiemą daugiau laiko bei įvairių sąnaudų išeikvojama džiovinimui po plovimo aukšto slėgio vandens srove.
Ar įmanoma savarankiškai padengti antikorozine danga savo automobilį?
Nors automobilio korozija yra neišvengiama, yra keletas galimybių, leidžiančių žymiai sulėtinti šį nepageidaujamą procesą. Tiems, kurie nenori ar negali paprasčiausiai patikėti profesionalams savo automobilio apsaugą nuo korozijos, galime pasiūlyti tai padaryti patiems. Žiemos periodas yra bene sunkiausias išbandymas bet kuriam automobiliui, tiek gerokai pavažinėtam, tiek ir naujam ar apynaujam.
Mūsų aplinkos specifika (jūrinis klimatas, pakankamai užterštas, ypač miestuose, oras), o ypač pastaruoju metu pradėti labai gausiai naudoti druskos mišiniai kelių priežiūrai, sudaro ypatingai palankias sąlygas korozijai vystytis žiemos periodu. Todėl rūpestingas autotransporto priemonės savininkas prieš prasidedant šiam ypatingam periodui, turėtų pasirūpinti automobilio apsauga nuo korozijos.
Pasiruošimas ir automobilio apžiūra
Tam reikia atitinkamai pasiruošti - automobilį švariai nuplaukite, iš išorės, o taip pat ir dugną. Jei šį darbą darysite patys, naudokite paprastą autošampūną ar autoploviklį be jokių priedų, nes tie priedai, sudarydami papildomas plėveles, trukdys objektyviai įvertinti dažų ir lako sluoksnio defektus. Plauti geriausia yra rankiniu būdu, naudojant šiltą (bet ne karštą) vandenį iš žarnos bei minkštą kempinę. Plovimas labai karštu vandeniu ir stipria srove labai kenkia kėbulo dažams. Dažų sluoksnį žeidžia ir „sausas“ valymas, nes tuomet purvo ir dulkių detalės pažeidžia dažų sluoksnį, palikdamos mikroįbrėžimus. Plauti pradedama nuo labiausiai užterštų kėbulo vietų - sparnų, apačios, dugno.
Apžiūrą geriausia atlikti saulėtą dieną arba patalpoje su geru apšvietimu. Būtina, kad būtų galimybė apžiūrėti automobilio dugną (duobė, ant estakados ar ant keltuvo).
Pirmiausiai apžiūrėkite automobilio išorę, ypatingą dėmesį kreipiant į:
- apatinę kėbulo dalį (nuo durų vidurio žemyn)
- durelių apačią bei kampus
- ratų arkų briaunas
- plotus apie priekines lempas
- bagažinės bei variklio dangčio kampus
- slenksčių apačią bei išorę
- vietas prie tarpinių
Bet koks dažų ar lako spalvos ar blizgesio pakeitimas, įbrėžimai, įtrūkimai ar kitokie mechaniniai pažeidimai, dažų sluoksnio pakeitimai (pūslės) yra labai pavojingi arba jau yra akivaizdus korozijos rezultatas, arba korozija dėl šių pažeidimų gali prasidėti ir labai sparčiai vystytis.
Įvairūs, kad ir labai smulkūs dažų ir lako sluoksnio pažeidimai, nors ir mažai matomi, iš tikrųjų yra labai pavojingi. Nuo jų prasideda paviršinė korozija, nes įbrėžime kaupiasi drėgmė, vanduo. Kai ten vanduo sušąla, jis neišvengiamai plečia, platina mikroįtrūkimą. Be to, pažeistas viršutinis sluoksnis sumažina atsparumą UV spinduliams. Todėl labai greitai, kartais net per sezoną, menkas įbrėžimas gali tapti rimtu paviršinės korozijos židiniu.
Dažyto paviršiaus defektų šalinimas
Dažyto paviršiaus mikropažeidimus, kai dar nesimato nei grunto, nei švaraus metalo, galima nesunkiai pašalinti naudojant įvairius polirolius. Geriausiai čia tinka atitinkantys poliroliai nenaujoms dangoms. Prieš juos naudojant, įsitikinkite, kad poliruojamas plotas būtų visiškai švarus, sausas ir nuriebalintas, o rastas dažų pažeidimas tėra paviršinis. Poliruokite taip, kaip nurodyta polirolio gamintojo instrukcijoje.
Jei aptikote rimtesnius defektus (dažų pageltimą, didesnius įtrūkimus, pūsles ar net atsilupimus), būtinai pašalinkite ne tik jau pakeltus ir atsilupusius dažus, bet ir nuvalykite iki metalo šiek tiek didesnį (0,5-1 cm) kėbulo plotą. Tai padės išvengti greito tolimesnio dažų sluoksnio kilimo, nes paprastai nematoma korozija jau būna pradėjusi savo „juodą“ darbą ir sukibimas su metalu pažeistas apie visą korozijos židinį. Tokio „židinio“ išryškinimui naudokite peilį, metalinę mentelę ar švitrinį popierių. Nuvalykite iki metalo, paviršių nuriebalinkite ir padenkite antikoroziniu gruntu. Jei aptikote nedaug tokių plotų, nėra būtina jų iš karto po gruntavimo uždažyti. Palikite dažymą vėlesniam laikui, kai pažeistų plotų bus daugiau. Nugruntavus tokias vietas geru gruntu (pvz., DINITROL 443 ar kokiu kitu daug cinko turinčiu), patikima apsauga nuo korozijos garantuota. Tiesa, toks gruntas yra tamsiai pilkos spalvos ir turi gana grubią struktūrą, tad norint, kad tokia vieta negadintų vaizdo, galima ją uždažyti kad ir aerozoliniais remontiniais dažais.
Sujungimų ir ertmių sandarinimas
Apžiūrint automobilio kėbulą iš išorės, atkreipkite dėmesį į sujungimus, kaip pavyzdžiui, priekinio sparno ir durelių, sparno ir priekinio stiklo rėmo, užpakalinio sparno ir užpakalinio stiklo rėmo. Jei hermetikai šiose sujungimuose įtrūkę ar įplyšę, atsiranda didelis pavojus, kad į uždaras ertmes pateks drėgmė bei purvas. Todėl būtina šiuos sujungimus užhermetizuoti iš naujo. Geriausiai tam tinka hermetikai-sandarikliai poliuretano pagrindu, nes jie greitai kietėja, gerai sukimba, atsparūs UV spinduliams bei išoriniams faktoriams. Tokie hermetikai gali būti tepami, purškiami ar net aerozolių pavidale. Kai kurie iš jų, kaip pavyzdžiui plačiai naudojami automobilių pramonėje DINITROL sandarikliai, gaminami kelių spalvų, bei lengvai dažomi net „šlapias“ ant „šlapio“ bet kuriais automobiliniais dažais.
Jei aptikote geltoną siaurą juostą apie stiklus, tai akivaizdžiai rodo, kad jo gumos ar poliuretano sluoksniu prasidėjo korozija. Tokiu atveju po gumine tarpine būtina įterpti specialaus gumos sandariklio, kuris bent jau sustabdys tolesnį procesą.
Salono ir bagažinės apsauga
Apžiūrėjus automobilio išorę, būtina patikrinti pavojingiausias vietas automobilio viduje. Pakelkite visas įmanomas grindų dangas nuo automobilio grindų. Ši kėbulo vieta turi būti visiškai sausa ir švari. Labai pavojinga, kai po kilimine danga yra susikaupimas drėgmės, kuri patenka nuo vairuotojo ar keleivių kojų. Tikrinkite šias vietas kiekvieną kartą po automobilio plovimo. Labai gerai yra naudoti guminius, „bliūdo“ formos kilimėlius, kurie sukaupia nuo kojų patekusią drėgmę bei purvą, bet ir iš šių „bliūdų“ susikaupusį purvą bei vandenį būtina dažnai pašalinti, nes kitaip dėl garavimo, drėgmė skverbiasi į kitas salono vietas. Svarbu yra patikrinti ir bagažinę, ypač vietas atsarginiam ratui saugoti bei kitas „kišenes“. Čia taip pat turi būti sausa ir švaru. Labai pageidautina, visas metalines salono bei bagažinės vietas padengti antikorozinėmis medžiagomis. Čia geriausiai tinka greitai džiūstančios medžiagos, kurios sudaro nelimpančią, kietą plėvelę.
Galima naudoti tamsiai rudos spalvos specialią dangą DINITROL 77B, o kas nori bespalvės dangos - DINITROL Chrome & Lack Protection. Ši danga gerai apsaugo ir chromuotus bei dažytus paviršius nuo kelio druskų, apšalimo. Anksčiau mūsų automėgėjai tokiems tikslams plačiai naudojo vietinės gamybos produktus „Danga“ arba „Movil“. Tačiau tiek vienas, tiek kitas turi tą trūkumą, kad yra gelsvos spalvos, be to, lipnios ir dėl to labai pritraukia purvą. Tokie „margi“ automobiliai ne tik negražiai atrodo, bet jų nepriima ir į automatines plovyklas, nes tokios dangos užteršia plovyklų šepečius. Todėl dabar žymiai populiaresnės yra DINITROL ir Sonax laikinos dažytų ir chromuotų paviršių apsaugos priemonės. Tik reikia atsiminti, kad nerekomenduojama šiomis medžiagomis dengti viso kėbulo paviršiaus bei vengti, kad danga liktų ant paviršiaus ilgiau nei 3 mėn. Priešingu atveju gali atsirasti papildomų sunkumų tas laikinas dangas nuimant. Būtina jas naudoti griežtai pagal naudojimo instrukciją. Neužmirškite, kad būtina jomis padengti ir vidinius chromuotų buferių paviršius.
Uždaros ertmės ir dugnas
Bet kurio automobilio uždaros ertmės bei dugnas yra vietos, kur dažniausiai prasideda ir sparčiausiai vystosi korozija. Jei šios kėbulo vietos nėra tinkamai apsaugotos nuo korozijos, net ir vienas žiemos sezonas gali padaryti daug žalos automobiliui, ne tik pakenkdamas jo prekinei išvaizdai, bet ir žymiai padidindamas rizikos laipsnį dėl susilpnėjusių detalių mechaninių savybių, o taip pat žymiai padidinti Jūsų išlaidas jo remontui.
Svarbu yra pasirinkti tinkamas, patikimas antikorozines medžiagas, ir jei jau pasiryžote atlikti padengimą patys, tai būtina laikytis visų gamintojo rekomendacijų. Renkantis medžiagas, svarbu žiūrėti, kad gamintojas būtų tikrai žinomas. Dabar, kai rinkoje yra bent 10 užsienio gamintojų medžiagų, naivu būtų ieškoti, o tuo labiau naudoti kažkieno rekomenduotas gero specialisto „savo“ darbo antikorozines medžiagas. Toks „ypatingas“ receptas dažnai tėra atidirbto tepalo, grafitinio tepalo ir dar kokių nors užpildų mišinys, kuris neatitinka jokių reikalavimų, keliamų tikrai antikorozinei medžiagai. Svarbu žinoti, kad svarbiausiu bet kurios antikorozinės medžiagos komponentu yra jos gebėjimas stabdyti korozijos procesus.
Kaip automobilių padangos gaminamos didžiulėje „Michelin“ gamybos linijoje
Profesionalios antikorozinės paslaugos
Tokvila siūlo profesionalias antikorozines paslaugas, kurios apima ne tik dugno padengimą, bet ir visapusišką kėbulo ertmių apdorojimą. Naudojamos profesionalios DINITROL 479 medžiagos - bituminė danga su gumos granulėmis, kuri ne tik apsaugo nuo korozijos, bet ir efektyviai sumažina triukšmą. Atliekami triukšmo matavimai parodė, kad automobilio salono garsas sumažėja nuo 3 iki 6 dB, priklausomai nuo greičio - tai reiškia, kad triukšmas salone gali būti net 10 kartų tylesnis. Be to, padengiami ir automobilio slenksčiai bei lonžeronai iš vidaus - naudojamas DINITROL Penetrant LT, kuris pasiekia sunkiai prieinamas vietas.
Kiekvieną kartą atliekant Toyota automobilio techninės priežiūros darbus, nemokamai tikrinama dangos būklė, o jei pastebima pažeidimų - pasiūlomas prieinamas taisymo sprendimas ir garantija lieka galioti.
tags: #automobilio #padengimas #guma