Nuo pat transporto priemonių atsiradimo žmonija susiduria su nelaimingais atsitikimais kelyje. Šie įvykiai dažnai tampa tragedija, pareikalaujančia gyvybių, sukeliančia sužalojimus ar turtinę žalą. Nelaimingas įvykis yra netikėtas, dažniausiai nenorimas įvykis, kuris sukelia žalą, sužalojimus ar mirtį. Tai gali apimti įvairias situacijas, tokias kaip eismo įvykiai, pramoniniai incidentai, gamtinės nelaimės arba buitiniai atsitikimai. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius su eismo įvykiais susijusius atvejus, jų priežastis ir pasekmes, taip pat aptarsime keleivių patirtis ir prevencines priemones.
Eismo įvykių statistika ir tendencijos
Eismo įvykiai yra viena pagrindinių žmonių mirties priežasčių visoje Europoje. Eismo įvykių statistika padeda sekti autoįvykių skaičių, jų tipą, dokumentuoti sužeistųjų bei žuvusiųjų skaičių. Pastaroji vedama ne tik tam, kad žinotume, kiek eismo įvykių įvyko, bet ir tam, kad galėtume taikyti įvairias prevencines programas kelyje ir sumažintume avarijų bei kitų autoįvykių kiekį. Mažiau avarijų - mažiau sužeistų bei žuvusių asmenų.
Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuriai nuo 2011-ųjų iki 2021-ųjų pavyko sumažinti eismo įvykiuose žuvusiųjų asmenų skaičių daugiau nei 50-čia procentų. Tačiau net ir ženkliai sumažinus žuvusiųjų skaičių, Lietuva vis dar šiek tiek atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.
Rugsėjį didžiųjų miestų gatves papildo į darbus po atostogų kimbantys suaugusieji, vaikus į mokyklas vežiojantys tėvai ir į studijas sugrįžtantys ar jas pradedantys studentai. Visa tai lemia kur kas didesnį nei vasarą eismo intensyvumą, sumažėjusius atstumus tarp automobilių ir, deja, padažnėjusias avarijas. Kaip pastebi draudimo bendrovės „Ergo“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, rudens pradžia tradiciškai susijusi su išaugusiu eismo įvykių skaičiumi. Anot jo, „tokia situacija neturėtų stebinti, nes kiekvieną rudenį ir prieš jo pradžią šalies sostinėje gerokai išauga eismo intensyvumas, į jį bando įsilieti ir dar nedaug vairavimo patirties didmiesčiuose turintys studentai.“ Pavyzdžiui, Kaune pernai rugsėjį 100 automobilių teko 9,87 žalos, kai metų vidurkis buvo 7,5. Panaši padėtis, kai avaringumas didžiuosiuose šalies miestuose pradeda didėti būtent atėjus rudeniui, vyravo ir priešpandeminiu laikotarpiu.
LTSA (Lietuvos transporto saugos administracija) iki šiol naudoja metodą, vadinamą „5 kodėl“. Naudojant šį metodą siekiama nustatyti, kodėl autoįvykis įvyko, sukuriama nuosekli įvykių grandinė ir nustatomos tikslios priežastys.
Pagrindinės nelaimingo vairavimo incidentų priežastys
1. Netinkamas transporto priemonių vairuotojų elgesys
Netinkamas transporto priemonių vairuotojų elgesys yra pati dažniausia eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis. Tai apima neatidumą lenkiant, chuliganišką vairavimą, skubėjimą, kelio dangos neįvertinimą, įvairius pašalinius veiksmus (mobiliojo ryšio priemonių naudojimas, valgymas).
2. Dalyvavimas eisme apsvaigus
Dalyvavimas eisme apsvaigus - viena iš daugiausiai mirčių atnešančių eismo įvykių priežasčių. Vartoję alkoholio, narkotikų ar netgi tam tikrų vaistų, vairuotojai gali tapti neatidūs, nesiorientuoti kelyje, nesuvokti atstumo tarp transporto priemonių.
3. Greičio viršijimas
Greičio viršijimas taip pat yra viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, sukeliančių autoįvykius. Eismo įvykių statistika nurodo, kad 2023-iaisiais metais būtent saugaus greičio nesilaikymas sudarė daugiau nei 50 procentų autoįvykių, kuriuose žuvo žmonės.
4. Netinkamas pėsčiųjų elgesys
Netinkamas pėsčiųjų eismo dalyvių elgesys lygiai taip pat daro įtaką, kaip ir transporto priemones vairuojančių eismo dalyvių. Dažniausios problemos - pėsčiųjų neatidumas prieš žengiant į važiuojamąją kelio dalį, skubėjimas, atšvaitų bei liemenių nenaudojimas tamsiame kelyje, pašaliniai veiksmai (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis, ausinėmis).
5. Infrastruktūros ir techninės būklės problemos
Netinkama ar nebaigta infrastruktūra gali pakišti koją dviratininkams. Transporto priemonių techninė būklė taip pat labai svarbi ir neretai apie ją užsimena eismo įvykių statistika. Ne veltui automobiliams reikia keisti padangas į žiemines. Pasitaiko atvejų, kuomet netinkamas padangų protektoriaus gylis tampa autoįvykio priežastimi.
6. Oro sąlygos
Oro sąlygos ir meteorologiniai reiškiniai taip pat gali daryti įtaką eismui kelyje.
Konkretūs nelaimingo vairavimo incidentų pavyzdžiai Lietuvoje
Tragiškos avarijos su mirtimi
- Neseniai automagistralėje Ukmergės rajone, ties Taujėnų viaduku, įvyko kraupi avarija. Remontuojamoje kelio atkarpoje automobilių koloną lenkęs automobilis „Volvo" trenkėsi tiesiai į vilkiką. Įvykio metu žuvo du žmonės iškart, o vėliau ligoninėje mirė ir trečia - kartu važiavusi moteris. Ugniagesiai pasakojo, kad automobilis buvo taip sumaitotas, jog buvo sunku nustatyti, kurioje vietoje sėdėjo nukentėjusieji. Kelio darbų vadovas Justas Staikūnas teigė, kad avariją, panašu, lėmė lenkimas per dvigubą ištisinę geltoną liniją.
- Jonavos rajone, ties Kuigalių kaimu, sunkvežimis MAN kliudė ir mirtinai sužalojo 1953 metais gimusį vyrą.
- Prieš keletą metų rugsėjį Vilniuje, S. Batoro gatvėje, automobiliu važiavo trys jaunuoliai. Tik du iš jų segėjo saugos diržus. Vienas keleivis žuvo įvykio vietoje, o kitas patyrė sunkių sužalojimų, jo gyvybė užgeso ligoninėje.
- Šiauliuose įvyko baisi avarija, kurios metu itin smarkiai nukentėjo motociklu važiavęs 18-metis ir jo keleivė 16-metė mergina. Avarijos kaltininkas - pareigūnas, nepraleidęs pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo.
Avarijos su nepilnamečiais ir neblaiviais vairuotojais
- Vilniaus rajone nukentėjo automobilį „Lexus" vairavęs nepilnametis (gimęs 2008 metais), kuris nesuvaldytas nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą.
- Vilniuje elektriniu paspirtuku važiavęs 13-metis partrenkė ir sužalojo šaligatviu ėjusią garbaus amžiaus moterį (gim. 1936 m.), kuri dėl sužalojimų paguldyta į ligoninę.
- Vilniuje po avarijos įkliuvo girta vairuotoja, kuriai buvo nustatytas daugiau nei 2 prom. alkoholio. Jai teismas konfiskavo automobilį „Mitsubishi" ir 2 metams atėmė vairuotojos teises.
- Panevėžyje vilkikas „Renault", vairuojamas neblaivaus 52-ejų kaltininko, apgadino apie 20 stovėjusių automobilių. Vilkike pareigūnai rado ir, įtariama, narkotinių medžiagų.
- JAV golfo žaidėjas Tigeris Woodsas, būdamas apsvaigęs, sukėlė avariją ir buvo sulaikytas, bet vėliau paleistas už užstatą.
Kiti avarijos ir incidentai keliuose
- Vilniuje, Kareivių gatvėje, susidūrė du automobiliai - „Peugeot" ir „Honda", žmonės nenukentėjo.
- Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, susidūrė 10-o maršruto autobusas ir visureigis „Honda CR-V".
- Ozo gatvėje Vilniuje susidūrė trys automobiliai, sukeldami spūstis.
- Zanavykų gatvėje Vilniuje automobilis „Kia", vairuojamas moters, nepraleido ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu motociklu BMW.
- Kaišiadorių rajone, Žiežmariuose, greta magistralinio kelio A1, susidūrė „Audi" ir VW, sužeisti mažiausiai du žmonės.
- Automagistralėje A1 vilkikas, nulaužęs atitvarus, nuskriejo nuo tilto ir apsivertė ant stogo, vairuotojas buvo prispaustas.
- Pasvalio rajone įvykusios avarijos metu nukentėjo pareigūnas.
- Balandžio 23 d. Lietuvoje užregistruoti 23 eismo įvykiai, viena avarija Kaune baigėsi tragiškai. Balandžio 22-oji Vilniaus apskrityje pažymėta keliais itin rimtais incidentais.
- Po eismo įvykio kitas vairuotojas siūlo susitarti žodžiu - daugelis sutinka, tačiau po savaitės jis persigalvoja. Tai dažnas scenarijus po nedidelių avarijų.
Keleivių patirtys ir skundai: neatsargus vairavimas ir aptarnavimas
Keleivių atsiliepimai dažnai atskleidžia ne tik pavojingą vairavimą, bet ir prastą aptarnavimą, kuris taip pat priskiriamas prie nelaimingų incidentų, nes kelia diskomfortą ir nesaugumo jausmą.
- Kelių eismo taisyklių pažeidimai: Nemažai skundų gaunama dėl vairuotojų, kurie nesustoja prie STOP ženklų, kerta ištisines ar dvigubas ištisines juostas ir viršija greitį. Kelionė tampa nemaloni, tenka jaudintis dėl savo ir kitų keleivių saugumo.
- Ankstyvas išvykimas iš stotelių: Maršrutas ŠILALĖ-Tauragė -Kryžkalnis- Raseiniai - Kaunas-VILNIUS labai dažnai išvažiuoja iš stotelės ELEKTRĖNAI 10 min. anksčiau nei nurodyta maršrutų grafike, dėl ko keleiviai priversti laukti kitų autobusų šaltyje ar lyjant.
- Nestojimas stotelėse: Autobusas Vilnius - Šakiai, iš Vilniaus išvažiuojantis 10:45, nestojo Gariūnų stotelėje, nors norinti įlipti keleivė aiškiai kėlė ranką. Vairuotojai turi sustoti maršruto numatytose stotelėse, net jei keleivis nestabdo, jei tai yra maršruto stotelė.
- Konfliktai ir neblaivūs keleiviai: Autobuse Klaipėda -Vilnius neblaivus keleivis, nešinas kavos puodeliu, sėdėjo priekinėje sėdynėje ir trukdė vairuotojui vairuoti autobusą, o vairuotojas blaškėsi ir stumdė tą keleivį nuo savęs. Taip pat kelionės metu Klaipėda - Vilnius trys rusakalbiai vyrai akivaizdžiai išgėrė, garsiai juokėsi ir keikėsi, susikėlę kojas ant sėdynių.
- Vairuotojų grubumas ir nemandagumas: Keleiviai skundžiasi dėl labai nemandagių, aprėkiančių vairuotojų, kurie leidžiasi į asmeniškumus, užuot ramiai išsprendę problemas, pavyzdžiui, dėl grąžos ar kavos puodelio autobuse.
- Neteisėtas keleivių išleidimas/paėmimas ir saugos diržai: Pasitaiko atvejų, kai keleiviai išleidžiami ne stotelėje, o šalia jos, dėl ko kyla keleivių saugumo problemų. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad vairuotojai ne visuomet reikalauja, jog keleiviai, ypač su vaikais, užsisegtų saugos diržus.
- Problematiškas bilietų pardavimas ir vietų trūkumas: Vairuotojai atsisako priimti mokestį kortele, teigdami, kad „nemoka“, nors aparatai yra. Keleiviai, pirkę bilietus internetu su nurodyta vieta, neranda vietos autobuse ir priversti sėdėti ant laiptų.
- Diskomfortas kelionės metu: Autobusai kartais būna per smarkiai šildomi, o kai kuriuose neveikia Wi-Fi.
- Dokumentų tikrinimas: Autobuso vairuotojas ne tik nesuteikė teisės į nemokamą bilietą pensinio amžiaus žmogui, vežusiam du vaikučius su kopijuotu gimimo liudijimu, bet ir apmokestino abu pilna kaina, nors dokumentų kopijos netinka.
- Nepriežiūra dėl tualeto naudojimo: Pasitaikė atvejis, kai vairuotojas iškoliojo keleivį, bandžiusį nueiti į tualetą.
Prevencinės priemonės ir rekomendacijos
LTSA nuolatos rengia prevencines programas ir skatina susidomėjimą jomis. Tai apima platesnes teorijos temas besimokantiems vairuoti bei saugaus praktinio vairavimo pamokas slidžiame kelyje arba tamsiuoju paros metu.
Vien patirtis kelyje nepadeda, net ir labai patyrę, kelis dešimtmečius vairuojantys asmenys patenka į autoįvykius. Neretai žmonės patenka į avariją ne dėl savo kaltės. Taigi, pagrindinis bet kokio, pradedančiojo ar patyrusio vairuotojo uždavinys yra vairuoti labai atidžiai, numatyti visų aplink esančių eismo dalyvių galimus veiksmus.
Rekomendacijos vairuotojams:
- Visuomet pasirinkite saugų greitį, atsižvelgiant ne tik į kelio ženklus, bet ir oro sąlygas, situaciją kelyje (pavyzdžiui, kelio remontą).
- Nevairuokite apsvaigę ar labai pavargę.
- Geriau planuokite savo laiką, tam gali padėti mobilios programėlės, pavyzdžiui, „Waze“. Išvykite anksčiau, kad išvengtumėte skubėjimo ir streso intensyviame eisme.
- Ramiau įvertinkite situacijas kelyje, ypač piko metu.
- Jei eismo intensyvumas kelia bent kokių problemų, reikėtų vengti važiuoti piko metu. Vakarais galima pasitreniruoti įveikti dažniausius savo maršrutus.
- Kai vyrauja gražūs orai, patartina rinktis dviračius, paspirtukus, viešąjį transportą ar net kelionę pėsčiomis - taip iki tikslo kartais galima nukakti net greičiau nei automobiliu.
- Autobusų įmonės turėtų organizuoti atskirus mokymus vairuotojams, akcentuodamos sustojimų svarbą, KET laikymąsi ir mandagų aptarnavimą.
Saugus startas_2026. „Streso poveikis eismo dalyvių elgesiui“
Incidentai kitose transporto srityse
Nelaimingi atsitikimai būdingi ne tik kelių eismui. Pavyzdžiui, Niujorko (JAV) tarptautiniame Laguardios oro uoste oro bendrovės „Air Canada" keleivinis lėktuvas tiesiog kilimo ir tūpimo take rėžėsi į gaisrinės automobilį. Lėktuve buvo 74 žmonės - du pilotai žuvo vietoje, o dešimtys keleivių atsidūrė ligoninėje.
Krymo pusiasalyje sudužo Rusijos karinis lėktuvas „Antonov-26" (An-26), per katastrofą žuvo 29 žmonės. Kolumbijoje kildamas į orą sudužo karinis transporto lėktuvas, kuriuo skrido mažiausiai 80 žmonių, žuvo mažiausiai 66 žmonės.
Portugalijoje vykęs pasaulio ralio reido čempionato etapas nesėkmingai susiklostė Henkui Lateganui. „Toyota" pilotas kartu su šturmanu nukrypo nuo trasos ir patyrė šiurpią avariją dėl staigaus posūkio, kuris nebuvo nurodytas kelio knygoje.
Teismas dėl didžiausios Graikijos traukinių tragedijos, per kurią 2023 metais žuvo 57 žmonės, prasidėjo su kaltinimais 36 asmenims ir daugiau nei 350 liudytojų.
„F-1“ lenktynininkai reikalauja skubių veiksmų dėl didelio susirūpinimo saugumu po to, kai britas Oliveris Bearmanas patyrė milžinišką avariją Japonijos GP lenktynėse.
Teisinės pasekmės ir atsakomybė
Visi transporto priemonių savininkai ar valdytojai privalo drausti savo atsakomybę. To nepadarius, dalyvauti eisme draudžiama ir galima sulaukti nemenkų baudų. Nors iš privalomo draudimo įmokų draudikai uždirba milijonus, nutikus nelaimei jie ne visuomet atlygina visą žalą.
Asmeninė žala Anglijoje ir Velse yra pagrįsta kalte - šalis, kalta dėl nelaimingo įvykio, privalo (arba jos draudimas) išmokėti kompensaciją. JK sveikatos ir saugos teisės aktai nustato griežtas darbdavių pareigas, užkertant kelią numatomai žalai. JK Darbo teisė draudžia darbdaviams atleisti ar bausti darbuotojus, pateikiančius pagrįstą ieškinį dėl sužalojimo.
Remiantis Rezidencinės atsakomybės įstatymu, viešųjų vietų savininkai ar nuomotojai privalo jose užtikrinti pakankamą saugumą. Jei nelaimingo įvykio metu asmuo dirbo nelegaliai ar be rašytinio kontrakto, Anglijos teismuose yra svarbi darbinių santykių realybė, ne tik dokumentai, tad teisės gali būti atsižvelgtos. Ieškinį galima pateikti, net jei nelaimingame atsitikime yra ir paties nukentėjusiojo kaltės dalis. Paprastai tam yra trys metai nuo nelaimingo įvykio datos arba nuo tada, kai pirmą kartą sužinota, kad patirta trauma dėl kito asmens kaltės.
tags: #kokie #yra #nelaimingo #vairavimo #insidentai