Vandalizmas, pasireiškiantis svetimo turto gadinimu ar naikinimu, yra rimta problema, už kurią numatyta teisinė atsakomybė tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Šiame straipsnyje apžvelgsime vandalizmo pasekmes, bausmes už jį bei visuomenės vaidmenį kovojant su šiuo reiškiniu.
Vandalizmo apraiškos ir pasekmės
Vandalizmo atvejai pasitaiko visur - nuo mažų miestelių iki didelių sostinių. Pavyzdžiui, Kėdainių mieste, A. Kanapinsko g. 16-ojo namo galinė siena buvo išpaišyta žaliais, juodais, mėlynais ir geltonais dažais. Šį daugiabutį taip „papuošė“ vandalai, o palikti užrašai sufleruoja, kad tai gali būti neturinčių ką veikti paauglių darbas. Pirmieji užrašai atsirado prieš kelerius metus, o neseniai „galerija“ dar papildyta. Taip pat yra matoma grafičių ir ant kitų miesto daugiabučių namų, įskaitant renovuojamus pastatus.
Viena grafičių piešėjų siautėjimo priežasčių yra žmonių abejingumas daromiems pažeidimams. Nors mieste ir kaimuose ne vienas pastatas yra išmargintas teplionėmis, policija pastaraisiais metais nėra gavusi nė vieno pranešimo apie šiuos pažeidimus arba tokia veikla užsiimančius asmenis. Kaip teigia gyventojai, tokie „dailininkai“ į dienos šviesą nelenda, todėl sunku juos sugauti nusikaltimo vietoje, o „darbeliai“ dažniausiai vyksta sutemus.
Kėdainių miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklės draudžia braižyti, piešti ant pastatų, tvorų ir kitų statinių. Už taisyklių nepaisymą gresia įspėjimas arba bauda iki 579 eurų.
Atliekų konteinerių niokojimas
Atliekų konteinerių niokojimas yra pakankamai opi ir nuolatinė problema. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius pastebi, kad pusiau požeminių konteinerių maišai specialiai supjaustomi tam, kad būtų galima įlipti ir išlipti iš atliekų konteinerio, tačiau šių atvejų pastaruoju metu ženkliai sumažėjo. Vis dėlto, didesne problema išlieka atliekų konteinerių deginimas ar net sprogdinimas.
Nuo 2020 m. pradžios dėl konteinerių suniokojimo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras į teisėsaugą kreipėsi 41 kartą. Per šį laikotarpį buvo fiksuoti 37 sudeginimo atvejai, 1 susprogdinimas, 2 konteinerių korpuso sulaužymo atvejai ir 1 tyčinio maišo supjaustymo atvejis. Dėl neatsakingai gyventojų išmetamų atliekų, tokių kaip tepalai, skysčiai, lakštinis stiklas ar statybinės atliekos, per metus sugadinama vidutiniškai 30 pusiau požeminių atliekų konteinerių.
Sugadinto atliekų konteinerio sutvarkymas reikalauja specialios įrangos ir sudėtingų uždavinių sprendimo, o finansiniai nuostoliai gula ant rinkliavos mokėtojų pečių, jei nenustatomas atsakingas asmuo. VAATC direktorius akcentuoja, kad kiekvienu turto sugadinimo atveju kreipiamasi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, siekiant, kad atsakingi asmenys būtų surasti, prisiimtų atsakomybę ir atlygintų žalą.
Baudos už vandalizmą Lietuvoje
Lietuvoje už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą numatyta baudžiamoji atsakomybė:
- Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, materialaus turto sunaikinimas ar sužalojimas užtraukia baudą nuo 28 iki 86 eurų.
- Už nedidelį chuliganizmą - bauda nuo 28 iki 86 eurų arba administracinis areštas iki 30 parų.
- Nuo balandžio 1-osios įsigaliojusiame LR Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnyje už tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus numatytas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, už pakartotinai padarytą nusižengimą - nuo 140 iki 600 eurų.
- Už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d., gresia viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
- Už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą visuotinai pavojingu būdu baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų.
Ikiteisminiai tyrimai ir pavyzdžiai
Schema atskleista: Kur dingo pinigai „Baltarusijos opozicijai“?
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno apskr. VPK) Kauno miesto Nemuno policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo, kuomet 2024 m. sausio 3 d. Kaune, Nepriklausomybės a., buvo sugadintos pastato durys. Padaryta turtinė žala siekia apie 500 eurų.
Policija taip pat praneša, kad 2025 m. rugpjūčio 15 dieną, apie 00.45 val., Kaune, Švenčionių g., buvo padegti automobiliai ir sugadintas kitas turtas. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo vyrus, galinčius turėti tyrimui reikšmingos informacijos.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021 m. liepą, policijai gavus pranešimą dėl vienai bendrovėms priklausančių dviejų prabangių automobilių sugadinimo Kretingos rajone. Viena mašina buvo padegta, o kitai išdaužtas stiklas. Bendrovei buvo padaryta daugiau kaip 30 tūkst. eurų turtinė žala. Šių metų kovą Šiaulių mieste sulaikyti keturi įtariamieji, teisėsaugai gerai žinomi, teisti už įvairius nusikaltimus.
Tarptautinė patirtis: Jungtiniai Arabų Emyratai
Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) viešųjų objektų užpuolimas yra laikomas sunkiu nusikaltimu. Tai apima bet kokią turto ar viešųjų objektų sugadinimą, sunaikinimą ar pažeidimą. Bausmė už tokius nusikaltimus yra griežta, ja siekiama atgrasyti galimus nusikaltėlius ir užtikrinti valstybės turto išsaugojimą.
Viešųjų įstaigų užpuolimo koncepcija ir formos
JAE visuomeninių objektų užpuolimas yra nusikaltimas, keliantis grėsmę valstybės infrastruktūrai ir sutrikdantis pagrindinių paslaugų teikimą. Šis užpuolimas apima bet kokį vandalizmo aktą arba neteisėtą patekimą, kuris kenkia viešajai nuosavybei, pvz., keliams, tiltams, transportui, vandens ir elektros tinklams, valdžios institucijoms ir viešiesiems parkams.
Nusikaltimas užpuolant viešąsias patalpas apima keletą formų, įskaitant:
- Tyčinis vandalizmas: viešosios nuosavybės naikinimas, pavyzdžiui, gatvių apšvietimo išdaužymas ar vyriausybinių pastatų gadinimas.
- Žala viešajam transportui: traukinių, autobusų ar kitų transporto priemonių vandalizmas, turintis įtakos visuomenės saugumui.
- Vandens ir elektros tinklų klastojimas: energijos ar vandens išteklių naudojimas, dėl kurio sutrikdomas piliečių ir gyventojų aprūpinimas paslaugomis.
- Piešimas ir rašymas ant viešosios nuosavybės: bet kokia išdarkymo forma, pavyzdžiui, grafiti, be oficialaus leidimo.
- Parkų ir poilsio zonų žalojimas: viešųjų suolų laužymas, medžių išrovimas arba visuomenei skirtų įrenginių gadinimas.
Baudos JAE
JAE įstatymai numato griežtas bausmes asmenims, kurie įvykdo nusikaltimus užpuolę viešąsias patalpas, įskaitant:
- Laisvės atėmimas ir bauda: Bausmė - laisvės atėmimas iki 5 metų ir bauda iki 1 000 000 dirhamų, priklausomai nuo veikos sunkumo.
- Finansinė kompensacija: Nusikaltėlis padengia savo padarytos žalos atlyginimo išlaidas.
- Papildomos baudos ypatingais atvejais: jei nusikaltimas kelia pavojų žmonių gyvybėms, pavyzdžiui, sutrikdo šviesoforų veikimą ar sabotuoja elektrines, bauda gali būti padidinta.
Nuo balandžio 1-osios įsigalios LR Administracinių nusižengimų kodeksas. 366 straipsnyje už tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus numatytas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, už pakartotinai padarytą nusižengimą - nuo 140 iki 600 eurų.
Kompetentingų institucijų vaidmuo ir pranešimo būdai
JAE vyriausybinės agentūros, tokios kaip savivaldybės, policija ir transporto institucijos, siekia apsaugoti viešąjį turtą šiomis priemonėmis:
- Viešose vietose įrengti vaizdo stebėjimo kameras, kad būtų galima stebėti bet kokius vandalizmo atvejus.
- Pažeidėjams nedelsiant skiriamos baudos per apsaugos patrulius.
- Pradėti informavimo kampanijas, skirtas socialinės atsakomybės už viešųjų objektų išsaugojimą koncepcijai propaguoti.
Apie užpuolimo atvejus pranešama oficialiais kanalais, tokiais kaip:
- Policija (pagalbos numeriai).
- Atitinkamos savivaldybės.
- Išmaniosios vyriausybės programėlės, teikiančios elektronines ataskaitas.
Visuomenės vaidmuo ir prevencija
Policininko prie kiekvieno namo nepastatysi, patys gyventojai turėtų labiau rūpintis, kas daroma su jų turtu. Tam, kad sustabdytų grafičių piešėjus, Vilniuje su šia problema kovojama kitu būdu. Sostinėje yra 13 vietų, kuriose leidžiama piešti, tad vaikai ar jaunimas turi kur parodyti savo meną.
Supratimas, kad sudegė ne kažkieno, o mūsų visų konteineris, yra klaidingas. Nenustačius už tokį sudeginimą atsakingo asmens, finansiniai nuostoliai, patirti už atliekų konteinerių sutvarkymą ar pakeitimą, gula ant rinkliavos mokėtojų pečių. VAATC atstovų teigimu, tais atvejais, kai yra padegami konteineriai, kurie matomi pro šimtus daugiabučių namų butų langų, sunku patikėti, kad niekas nematė padegėjų. Tuomet kyla klausimai - kodėl? Kodėl bijoma pranešti apie nusikaltimą, kodėl nerūpi tai, kas vyksta mūsų kiemuose, kodėl toleruojame vandalizmą ir nusikaltimus.
tags: #kokia #bauda #yra #uz #vandalisma