Krovinių gabenimas, viršijant leistiną masę ar ašies apkrovą, kelia didelę riziką eismo saugumui, gadina kelių infrastruktūrą ir užtraukia rimtas administracines nuobaudas Lietuvoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokios baudos gresia už krovinių viršsvorį ir kam tenka atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Atsakomybė už krovinių viršsvorį: vairuotojai, įmonės ir siuntėjai
2016 metų rugsėjo mėnesį Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai Lietuvoje patikrino 755 transporto priemones. Nustatyta, kad 9 iš jų viršijo didžiausią leidžiamąją bendrąją masę, 76 - didžiausią leidžiamąją ašių apkrovą, o dar 34 viršijo abu šiuos parametrus. Visiems nustatytiems pažeidėjams, o tiksliau - vairuotojams, buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai, nes būtent jie dažnai laikomi atsakingaisiais asmenimis.
Tačiau atsakomybę už krovinio svorį nustatančių teisės aktų pažeidimus gali tekti ne tik krovinio vežėjams (vairuotojams), bet ir siuntėjams bei įmonių vadovams. Ši nuostata, numatyta galiojančiame Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekse (ATPK), taikoma nuo 2015 m. Advokatų kontoros „Jurex“ advokato padėjėja Jelena Cvirko nurodo, kad administracinė atsakomybė už viršsvorį gali kilti vairuotojams, įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.
Vairuotojo vaidmuo ir atsakomybė
Pasak J. Cvirko, dažniausiai administracinė atsakomybė kyla vairuotojui, kadangi manoma, kad šis turi daugiausiai kontrolės. Vairuotojas gali atsisakyti vežti didesnio, nei leidžiama, svorio krovinį, tiesiogiai valdo transporto priemonę ir savo veiksmais gali daryti įtaką krovinio padėčiai bei pasiskirstymui (pavyzdžiui, biraus krovinio pasiskirstymas gali pasikeisti pernelyg staigiai manevruojant, stabdant ar pajudant iš vietos). Taigi, administracinė atsakomybė už minėtą pažeidimą dažniausiai kyla vežėjui (vairuotojui). Be to, reikėtų nepamiršti, kad su leidžiamu krovinio svoriu, dydžiu, paskirstymu ant ašių ir kiti panašūs reikalavimai yra skirti užtikrinti vežėjo (vairuotojo) ir kitų eisme dalyvaujančių asmenų bei turto saugumą.

Įmonės vadovų ir įgaliotų asmenų atsakomybė
Remiantis teismų praktika administracinių teisės pažeidimų bylose, pervežimo įmonės vadovui atsakomybė tenka, kai jis nesiėmė priemonių išvengti teisės aktų pažeidimų - netinkamai organizavo veiklą ir neužkirto kelio teisės pažeidimams, nebuvo pakankamai rūpestingas organizuodamas ir vadovaudamas įmonės vykdomai vežimo veiklai. Įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo privalo pasirūpinti, kad vairuotojai nuolat būtų instruktuojami, kaip neviršijant maksimalaus leistino svorio pasikrauti krovinį, kaip elgtis krovinio vežimo metu ir t.t., taip pat sudaryti ir patvirtinti įmonės vidaus tvarkos taisykles, kuriose būtų nurodyta, kaip vairuotojams visos kelionės metu valdyti krovinį.
Kai kurias savo funkcijas įmonės vadovas gali perleisti ir kitiems įmonės darbuotojams. Pavyzdžiui, įmonės direktorius regiono vadovo arba vadybininko pareigybių aprašyme nurodo, kad šis darbuotojas yra atsakingas už krovinių vežimo veiklą, transporto priemonių organizavimą. Tokiu būdu darbuotojas tampa įgaliotu (atsakingu) asmeniu, kuris vadovauja krovinių ar keleivių vežimo veiklai ir yra atsakingas už krovinio vežimą laikantis teisės aktų reikalavimų.
Krovinio siuntėjo atsakomybė ir vairuotojo elgesys pakrovimo metu
Vežėjų praktikoje galima rasti atvejų, kai vairuotojo galimybės tinkamai suderinti apkrovas ašims nėra didelės, pavyzdžiui, vežant blogai netolygiai pakrautą, plombuotą jūrinį konteinerį. Teisininkė primena, kad sutartyse su užsakovais ar siuntėjais vežėjai turi teisę numatyti, kad, pavyzdžiui, būtent užsakovas (siuntėjas) yra atsakingas už tai, kad krovinys (jo dydis, svoris, paskirstymas ant ašių ir kt.) atitiktų įstatymo reikalavimus. Tokiu atveju papildomai reikėtų numatyti, kad būtent užsakovas (siuntėjas) pats pakrauna krovinį ir jį paskirsto transporto priemonėje. ATPK 145 straipsnio 6 dalyje atsakomybė numatyta tik krovinio siuntėjui.
Jei vairuotojams neleidžiama dalyvauti pakrovimo procese, teisininkė atsako, kad geriausia būtų atsisakyti tokį krovinį gabenti. Žinoma, rinka diktuoja savo taisykles ir retas vežėjas sutiktų atsisakyti vežti krovinį vien dėl to, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti krovinio pakrovimo procedūroje. Todėl, jeigu vežėjas vis tik sutinka gabenti krovinį, kurio pakrovimo procedūroje nedalyvavo, rekomenduotina bent jau važtaraštyje nurodyti šią aplinkybę. Pavyzdžiui, važtaraščio 11-12 arba 23 langelyje galima įrašyti: „Pakrovime dalyvauti nebuvo leista. Vežėjas, bendrovės pavadinimas, pareigos, vardas pavardė, parašas“ arba „Nebuvo sudarytos sąlygos patikrinti krovinio svorį (paskirstymą) ant ašių. Vežėjas, bendrovės pavadinimas, pareigos, vardas pavardė, parašas“ ir pan. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad net ir egzistuojant tokiems įrašams važtaraštyje, vairuotojas (vežėjas) gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už krovinio svorio viršijimą arba už pažeidimus, susijusius su netinkamu krovinio paskirstymu ant ašių.
Administracinės nuobaudos už krovinių viršsvorį Lietuvoje
Nuo 2017 metų Lietuvoje įsigaliojo naujas Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kuris pakeitė anksčiau galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK). ATPK 145 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalys yra praktiškai analogiškos ANK 459 straipsnio 3, 4, 5 ir 8 dalims. ATPK 145 straipsnio 3, 4, 5 dalių ir ANK 459 straipsnio 3, 4, 5 dalių sankcijų dydžiai buvo suapvalinti, tačiau baudos padidėjo nedaug (paprastai skiriamų baudų vidurkiai didesni tik keliais eurais).
Tuo tarpu ANK 459 straipsnio 8 dalyje, numatant atsakomybę krovinio siuntėjui už krovinio svorį reguliuojančių teisės aktų nesilaikymą, sankcija sugriežtinta - baudų dydžio vidurkis padidėjo nuo 434 eurų iki 730 eurų. Jei ant automobilio ženkle nurodyta bendra masė yra 8 tonos, o vežama 40 tonų, gresia bauda nuo 240 iki 560 eurų. Be to, jei per didelis krovinys sukelia žalą kelio dangai, gali būti reikalaujama atlyginti ir nuostolius. Svarbu pažymėti, kad transporto priemonės gali būti sulaikytos iki sumokant baudą ar padengiant žalą (remiantis SEAKĮ 25 str.).
Kaip patikrinti ir apmokėti baudas už KET pažeidimus?
Informaciją apie gautas administracines baudas padarius kelių eismo taisyklių pažeidimą galite matyti prisijungę „Mano VMI“ sistemoje. Įprastai pažeidėjus informacija apie nuobaudą gali pasiekti ir SMS žinute, nurodant, jog VMI sistemoje yra naujas individualus pranešimas, taipogi registruotu laišku. KET baudos mokėjimas per „Mano VMI“ sistemą yra paprastas, kadangi prisijungus prie asmeninės paskyros apmokėjimo nukreipimas galimas tiesiogiai per el. bankininkystę. Patikrinti baudas taip pat galima prisijungus prie epolicija.lt sistemos.
Bauda paprastai išsiunčiama per 10-20 darbo dienų nuo pažeidimo užfiksavimo. Tai priklauso nuo konkretaus pažeidimo tipo, baudos išrašymo proceso ir institucijos, kuri atlieka pažeidimo apdorojimą. Jei tai fiksuoja automatinės sistemos (pvz., greičio matuokliai), bauda dažniausiai ateina greičiau. Jei nepavyksta nustatyti pažeidėjo tapatybės ar jei reikalingas papildomas tyrimas, baudos gali vėluoti ir ateiti per kelis mėnesius.
Bauda už viršsvorį Lietuvoje galioja tol, kol ji nesumokėta, arba kol nesibaigia priverstinio vykdymo terminas, kuris yra 5 metai. Svarbu laiku sumokėti baudą, nes kitaip gali būti pradėtas priverstinis išieškojimas. Skundą dėl baudos galite pateikti per nustatytą terminą, jei nesutinkate su sprendimu.
tags: #kokia #bauda #vezant #virssvori
