Grybavimo sezonas kasmet pritraukia tūkstančius lietuvių į miškus, tačiau ne visi žino, kad už tam tikrus pažeidimus galima sulaukti nemalonių piniginių sankcijų. Gamtos apsaugos pareigūnai vis dažniau fiksuoja atvejus, kai grybautojų veikla pažeidžia aplinkosaugos reikalavimus ar privačios nuosavybės ribas.
Statistikos duomenys rodo, kad per pastaruosius trejus metus baudų už netinkamą elgesį miške skaičius išaugo beveik 40 procentų. Daugelis žmonių nežino, kad už, atrodytų, nekaltą grybavimą galima gauti baudą nuo 10 iki 1000 eurų, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo.
Leistinos ir draudžiamos grybavimo teritorijos
Grybauti, uogauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir kitas gėrybes galima visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatus, saugomas teritorijas, apibrėžtas Saugomų teritorijų įstatymo, saugomų teritorijų nuostatų ar kitų teisės aktų. Draudimas galioja ir kitose vietose, kur veikla ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais. Taip pat draudžiama grybauti pramoninėse teritorijose, kur grybai gali būti užteršti sunkiųjų metalų ar kitų cheminių medžiagų.
Privatūs miškai
Viena iš labiausiai paplitusių klaidų - grybavimas privačiose teritorijose be savininko leidimo. Lietuvoje apie 60 procentų miškų priklauso privatiems savininkams, o ne visi jie leidžia laisvai lankytis savo teritorijoje.
Privataus miško savininkas turi teisę drausti grybavimą savo teritorijoje. Nors Lietuvoje galioja vadinamoji „kiekvieno teisė“, leidžianti laisvai vaikščioti po miškus, ji neapima komercinės veiklos, o grybų rinkimas pardavimui laikomas būtent tokia veikla.
Kaip atskirti privatų mišką:
- Ieškokite informacinių ženklų prie miško pakraščių.
- Naudokitės Registrų centro žemėlapiu internete.
- Klauskite vietos gyventojų apie miško priklausomybę.
- Atkreipkite dėmesį į tvoras ar kitus ribų žymėjimo ženklus.
Saugomos teritorijos: rezervatai ir draustiniai
Nacionaliniuose parkuose, rezervatuose ir kitose saugomose teritorijose galioja griežti apribojimai. Daugelyje jų grybavimas yra visiškai draudžiamas arba leidžiamas tik tam tikrose zonose ir tam tikru laiku. Lietuvoje saugomose teritorijose yra vietovių, kuriose gamtai leidžiama tvarkytis natūraliai. Tai griežtai saugomi rezervatai, skirti išsaugoti retas rūšis, kitas biologines vertybes ir unikalų kraštovaizdį. Siekiama, kad rezervatuose kuo mažiau būtų trikdomi natūralūs gamtos procesai, todėl lankymasis gamtiniuose rezervatuose yra draudžiamas, neleidžiama jokia ūkinė veikla. Tai reglamentuoja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, apie tai įspėja ir prie rezervatų ribų įrengti įspėjamieji ženklai.
Lankymasis moksliniais ir pažinimo tikslais rezervatuose įmanomas tik su saugomos teritorijos specialistu. Pasitikrinti, kur yra rezervatai, galima Saugomų teritorijų valstybės kadastre. Pagal steigimo ir veiklos organizavimo ypatumus gali būti: valstybiniai rezervatai, kompleksinėse saugomose teritorijose esantys rezervatai, rezervatinės apyrubės. Lietuvoje yra 3 valstybiniai gamtiniai (Čepkelių, Kamanų ir Viešvilės) ir 2 valstybiniai kultūriniai (Kernavės ir Vilniaus pilių) rezervatai, 36 gamtiniai ir 2 kultūriniai rezervatai, 1 rezervatinė apyrubė (Dubravos) ir biosferos rezervatas (Žuvinto).
Pavyzdžiui, Dubravos rezervatinėje apyrubėje spanguoles rinkti draudžiama - Dubravos rezervatinės apyrubės nuostatuose gamtinių išteklių naudojimas nurodomas kaip draudžiama veikla.
Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate yra speciali uogavimo ir grybavimo tvarka vietos gyventojams. Čia uogauti ir grybauti gali tik tie, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą su rezervatu besiribojančiuose kaimuose ir viensėdžiuose (Katra, Kriokšlys (Šumas), Lynežeris, Marcinkonys, Musteika). Jiems pakanka su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Čepkelių rezervate uogauti ir grybauti leidžiama tik šviesiuoju paros metu - praėjus valandai po saulės patekėjimo ir likus valandai iki jos laidos. Pagal lankymosi miškuose taisykles, draudžiama įžengti ir į telmologinius draustinius.
Nacionaliniai ir regioniniai parkai
Viena dažniausių klaidų - grybavimas draudžiamose teritorijose. Pavyzdžiui, Kuršių nerijos nacionaliniame parke grybavimas draudžiamas visoje teritorijoje, o Aukštaitijos nacionaliniame parke - tik griežto rezervato zonose. Dzūkijos nacionaliniame parke grybavimas leidžiamas tik tam tikrose zonose.
Regioniniuose parkuose situacija skiriasi - kiekvienas turi savo taisykles. Daugelis žmonių mano, kad regioninis parkas - tai įprasta miško teritorija, kur galima laisvai grybauti. Tačiau realybė kitokia. Kiekvienas regioninis parkas turi savo reglamentą, kuriame nurodyta, kuriose zonose grybų rinkimas leidžiamas, o kuriose - draudžiamas. Prieš vykstant grybauti į bet kurią saugomą teritoriją, būtina susipažinti su jos apsaugos reglamentu, kuris paprastai skelbiamas parko administracijos svetainėje.
„Natura 2000“ teritorijos
Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose taip pat taikomi specialūs laukinių augalų ir grybų naudojimo reglamentavimai, kuriuos pažeidus, gresia baudos.
Miško ruošos ir cheminio apdorojimo zonos
Aplinkosaugininkai primena, kad draudžiama lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės. Tokiais atvejais pastatomi informaciniai (įspėjamieji) ženklai arba šie darbai pažymimi aiškiai matomomis „Stop“ juostomis.
Elgesio miške reikalavimai
Išmintingas grybavimas - saugus ir teisėtas pomėgis, jei laikomasi pagrindinių taisyklių ir rodomas pagarbus požiūris į gamtą. Prieš vykstant į mišką, verta skirti laiko susipažinimui su konkrečios teritorijos taisyklėmis ir apribojimais. Gyventojams, išsiruošusiems grybauti ar uogauti, svarbu laikytis Lankymosi miške taisyklių, nurodančių, kaip tinkamai rinkti laukinę augaliją.
Transporto priemonių naudojimas ir parkavimas
Vis dažniau grybautojai baudžiami už netinkamą transporto priemonių naudojimą miške. Motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Automobilių, motociklų ar keturračių važiavimas ne miško keliais, o tiesiog miško masyvais yra griežtai draudžiamas. Leistina statyti automobilius tik specialiai tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Jei tokių vietų nėra, automobilis turi būti paliktas už miško ribų.
Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų. Svarbu nepamiršti, kad teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele.
Gaisrinės saugos reikalavimai
Miško gaisrų pavojaus laikotarpiu (paprastai nuo balandžio iki spalio) galioja griežti apribojimai. Draudžiama kurti laužus, rūkyti ne specialiai įrengtose vietose, naudoti atvirą ugnį.
Saugus elgesys miške gaisrų pavojaus metu:
- Rūkykite tik specialiai įrengtose poilsio vietose.
- Niekada nemetykite cigarečių nuorūkų į miško paklotę.
- Laužus kurkite tik leistinose vietose ir visiškai užgesinkite.
- Stebėkite gaisrų pavojaus lygį ir laikykitės apribojimų.
Miško išteklių apsauga ir šiukšlinimas
Grybavimo metu svarbu elgtis taip, kad nebūtų daroma žala miško ekosistemai. Draudžiama naikinti grybų miceliją, rauti grybus su šaknimis, gadinti medžių žievę ar šakas. Renkant medžių ir krūmų uogas bei laukinius vaisius ir riešutus, draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas ir kamienus.
Šiukšlių palikimas miške taip pat baudžiamas. Plastiko maišeliai, konservų dėžutės, stiklo buteliai ne tik gadina gamtos vaizdą, bet ir kenkia gyvūnams. Grybautojai ir uogautojai raginami mišką palikti švarų, o radus kitų paliktas šiukšles, jas surinkti ir pagal galimybes išmetamas šiukšles rūšiuoti. Svarbiausia lankantis miškuose vadovautis principu „ką atsivežiau, tą ir išsivežu“.
Draudžiamos priemonės uogų rinkimui
Grybaujant ir uogaujant miške surenkamų gėrybių kiekis neribojamas, tačiau renkant uogas draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones (įskaitant ir savadarbes šukas). Kodėl draudžiama uogas rinkti specialiomis „šukomis“? „Šukos“ gali pažeisti uogienojus, nualinti augalą, nudžiovinti viršūnes ir kitais metais uogų derlius bus daug mažesnis arba jo iš viso nebus. Todėl nei „šukų“, nei jokių kitų mechaninių įrankių, skirtų uogų rinkimo procesui paspartinti, naudoti negalima.
Baudos už pažeidimus
Daugelis žmonių nežino, kad už, atrodytų, nekaltą grybavimą galima gauti baudą nuo 10 iki 1000 eurų. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo.
Bendrieji lankymosi miške taisyklių pažeidimai
- Už lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20-50 eurų bauda.
- Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - 50-110 eurų bauda.
Privataus miško taisyklių pažeidimai
- Privataus miško savininkas turi teisę drausti grybavimą savo teritorijoje ir už tokį pažeidimą skirti baudą iki 150 eurų.
- Jei grybautojų grupė yra didesnė nei 5 žmonės arba jie atsisako palikti teritoriją pareikalavus, bauda gali siekti net 300 eurų vienam asmeniui.
Saugomų teritorijų režimo pažeidimai
- Už laukinių augalų ar grybų rinkimą, jų augaviečių žalojimą ar naikinimą rezervate taikoma 80-700 eurų bauda.
- Už laukinių augalų ar grybų, jų dalių žalojimą ar naikinimą arba šių augalų ar grybų, jų dalių rinkimą ar paėmimą iš aplinkos, laukinių augalų ar grybų augaviečių žalojimą ar naikinimą valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje pažeidžiant laukinių augalų ar grybų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus taikoma 80-700 eurų bauda.
- Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už saugomų teritorijų pažeidimus - 200-1000 eurų bauda.
- Pavyzdžiui, Kuršių nerijos nacionaliniame parke už grybavimo draudimo pažeidimą gresia bauda nuo 60 iki 300 eurų. Dzūkijos nacionaliniame parke už neleistinų vietų lankymą bauda gali siekti 200 eurų.
Raudonosios knygos grybų ir uogų rinkimas
- Už grybų ir uogų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, rinkimą ar pardavinėjimą numatyta 250-1000 eurų bauda.
- Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - 300-1500 eurų bauda.
Laukinių augalų išteklių naudojimas ir prekyba
- Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikomas įspėjimas arba 60-500 eurų bauda.
- Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - 90-700 eurų bauda.
- Už laukinės augalijos išteklių naudojimą neturint leidimo, kai leidimas reikalingas, taikoma 10-30 eurų bauda.
- Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - 30-60 eurų bauda.
- Už prekybą laukiniais augalais (ar jų dalimis) pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10-30 eurų bauda.
- Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - 70-140 eurų bauda.
- Jei nustatoma, kad grybai buvo renkami komerciniais tikslais be atitinkamų leidimų, bauda gali siekti 300-500 eurų.
Transporto priemonių naudojimo pažeidimai
- Už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, taikoma 20-50 eurų bauda.
- Už važiavimą automobiliu miško masyvais ne keliais gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų.
- Jei transporto priemonė padarė žalą miško paklotei, medynui ar dirvožemiui, bauda gali siekti net 600 eurų, o už ypač didelę žalą - iki 1000 eurų.
Gaisrinės saugos pažeidimai
- Už rūkymą miške ne specialiai įrengtose vietose gresia bauda nuo 40 iki 120 eurų.
- Už laužo kūrimą draudžiamoje vietoje ar laiku bauda gali siekti nuo 80 iki 200 eurų.
- Jei dėl neatsargumo kilo gaisras, baudos dydis gali viršyti 1000 eurų, neįskaitant žalos atlyginimo.
Miško išteklių naikinimas ir šiukšlinimas
- Už miško paklotės naikinimą, retų grybų rūšių naikinimą ar per didelį kiekį surinkimą gresia bauda nuo 60 iki 200 eurų.
- Už nedidelį kiekį šiukšlių bauda siekia 30-60 eurų, o už didesnį užterštumą - iki 150 eurų.
Konfiskavimas
Taip pat už administracinius nusižengimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.
Grupinio grybavimo organizavimo taisyklės
Organizuojant grupinius grybavimo renginius, būtina laikytis papildomų reikalavimų. Jei grupėje yra daugiau nei 10 žmonių, reikia iš anksto suderinti veiklą su miško savininku ar valdytoju. Komerciniai grybavimo turai turi turėti specialius leidimus. Už nelegalų komercinės veiklos vykdymą miške gresia bauda nuo 200 iki 600 eurų organizatoriui, o dalyviai gali būti baudžiami kaip už privataus miško pažeidimą.
Grupinio grybavimo organizatoriai turi užtikrinti, kad visi dalyviai būtų supažindinti su taisyklėmis, turėtų tinkamą aprūpinimą ir laikytųsi saugos reikalavimų. Rekomenduojama turėti civilinės atsakomybės draudimą.
Kaip elgtis atsakingai ir kur kreiptis pagalbos
Atsakingas grybautojo elgesys ne tik padeda išvengti baudų, bet ir prisideda prie miško ekosistemos išsaugojimo ateities kartoms. Grybaujant, uogaujant, renkant vaistažoles kiekiai nėra ribojami, tačiau svarbu laikytis aplinkosaugos reikalavimų ir Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarka.
Moderniose technologijose galima rasti pagalbą - išmaniosios programėlės padeda nustatyti miško priklausomybę, saugomų teritorijų ribas ir galiojančius apribojimus. Gamtos apsaugos agentūros svetainėje reguliariai atnaujinama informacija apie gaisrų pavojaus lygį ir sezonų apribojimus.
Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima siųsti el. paštu. Apie pastebėtus galimus gamtosauginius pažeidimus galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
tags: #kokia #bauda #uz #grybavima #draustinyje