Pavarų dėžė yra vienas svarbiausių komponentų automobilyje, be tinkamo jos veikimo tiesiog nebūtų įmanoma važiuoti ar atlikti norimo manevro. Automobilių pavarų dėžė yra atsakinga už galios perdavimą iš variklio į ratus. Tai yra mechaninis arba robotizuotas įtaisas, galintis didelio greičio, mažos jėgos įeinantį srautą konvertuoti į mažo greičio, didelio sukimo momento išėjimo srautą.
Priekiniais ratais varomose transporto priemonėse pavarų dėžė paprastai būna arčiau automobilio priekio, iškart už variklio. Galiniais ratais varomuose automobiliuose pavarų dėžė paprastai montuojama išilgai, tiesiai už variklio arba labiau dugne, šalia alkūninio veleno. Visos pavarų dėžės veikia naudodamos krumpliaračių, kurie yra apvalūs diskai su dantukais aplink kraštą, sistemą. Šie krumpliaračiai tarpusavyje sujungti, kad perduotų variklio galią ratams.
Pagrindiniai Pavarų Dėžių Tipai
Mechaninė Pavarų Dėžė (MPD)
Tai yra seniausias ir labiausiai paplitęs automobiliuose naudojamų pavarų dėžių tipas. Mechaninės pavarų dėžės veikia naudodamos pavarų ir sankabos sistemą, kuri leidžia vairuotojui pasirinkti norimą pavarų santykį, kad variklio galia būtų perduodama ratams. Vairuotojas turi rankiniu būdu perjungti pavaras naudodamas sankabos pedalą ir pavarų perjungimo svirtį.
Privalumai ir trūkumai
- Vienas iš pagrindinių mechaninės pavarų dėžės privalumų yra tai, kad jos leidžia geriau kontroliuoti automobilio greitį ir galią. Vairuotojas gali perjungti pavaras savo nuožiūra, todėl gali pasirinkti optimalią pavarą konkrečioje situacijoje, pavyzdžiui, važiuodamas į kalną ar lenkdamas.
- Tačiau mechaninės pavarų dėžės turi ir trūkumų. Nepatyrusiems vairuotojams gali būti sunku jas valdyti, ypač esant intensyviam eismui arba važiuojant stačiomis įkalnėmis, kai vairuotojas turi balansuoti tarp sankabos ir akceleratoriaus pedalų.
Priežiūra
Mechanines pavarų dėžes reikia reguliariai prižiūrėti, įskaitant sankabos ir pavarų dėžės alyvos lygio tikrinimą, periodišką sankabos plokštelių ir kitų komponentų keitimą. Mechaninėje pavarų dėžėje gali tekti periodiškai keisti sankabos plokštelę ir reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį.
Automatinės Pavarų Dėžės (APD)
Automatinės pavarų dėžės pradėtos naudoti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Tokia sistema automatizuoja pavarų perjungimą, naudodama sudėtingą valdiklių sistemą, kad vairuotojui nereikėtų rankiniu būdu perjunginėti pavarų. Automatinė transmisija ne tik padeda lengviau valdyti automobilį kas kartą sėdus už vairo, bet ir suteikia daugiau saugumo, juk vairuotojui nereikia galvoti apie pavarų keitimą, ir jis gali visą dėmesį sutelkti į kelią.
Automatinė Pavarų Dėžė su Hidrotransformatoriumi
Šio tipo automatinės pavarų dėžės veikia naudojant hidraulinio slėgio ir sukimo momento keitiklio sistemą, kuri leidžia automobiliui automatiškai parinkti optimalų pavarų santykį konkrečioje situacijoje. Automatinę transmisiją sudaro hidraulinis transformatorius ir planetinė pavarų dėžė, kurie gali būti sujungti tarpusavyje įvairiais būdais.
Hidrodinaminis transformatorius veikia kaip sankaba ir sukimo momento transformatorius. Varikliui veikiant tuščiąją eiga, transmisijai galios srautas neperduodamas. Automatinėse transmisijose dažniausiai naudojamos planetinės pavarų dėžės. Transmisija su hidrotransformatoriumi sudaro hidrokinetinė sankabos sistema arba hidrokinetinė pavarų dėžė kartu su keliomis epiciklinėmis pavaromis. Tokia pavarų dėžė yra užpildyta alyva, kuri leidžia atskiriems jos elementams sklandžiai veikti.
Privalumai ir trūkumai
- Vienas iš pagrindinių automatinės pavarų dėžės privalumų yra tai, kad ją labai lengva valdyti. Vairuotojui nereikia rūpintis pavarų perjungimu, o automobilis automatiškai parinks optimalią pavarą konkrečioje situacijoje. Dėl to vairuoti esant intensyviam eismui ar važiuojant stačiomis įkalnėmis yra daug lengviau ir patogiau.
- Šios konstrukcijos trūkumas yra palyginti mažas eksploatacinis efektyvumas, tiksliau sakant, dideli energijos nuostoliai, kurie pablogina našumą ir padidina degalų sąnaudas. Kita vertus, ši transmisija ypač patvari ir sklandžiai veikia, tad vairuotojui patogu ja naudotis.
Priežiūra
Automatinėje pavarų dėžėje gali prireikti pakeisti sukimo momento keitiklį ir reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį. Specialistai tvirtina, kad klasikinėje pavarų dėžėje (su hidrotransformatoriumi) alyvą reikia keisti kas 60 tūkst. kilometrų, nebent gamintojas rekomenduotų kitaip. Alyvos keitimo intervalai priklauso nuo transmisijos konstrukcijos ir alyvos rūšies. Kartu su alyva reikėtų pakeisti ir filtrą.
Perkaitus transmisijos alyvai ar pačiai transmisijai, automobilyje su klasikine automatine pavarų dėže galima sugadinti tarpiklius ir frikcines plokšteles, taip pat - hidrokinetinę sankabą.
Automatinė pavarų dėžė, kaip ji veikia?
Pusiau Automatinė (Robotizuota) Pavarų Dėžė
Kurdami šio tipo pavarų dėžę inžinieriai norėjo robotizuoti klasikinę mechaninę transmisiją, taigi tai reiškia, kad tokiame automobilyje „įprastos“ konstrukcijos sankabą tiesiog valdo elektronika. Vairuotojas taip pat gali perjunginėti pavaras, naudodamasis prie vairaračio sumontuotomis perjungimo mentelėmis arba „vairasvirte“. Populiariausios pusiau automatinės transmisijos - „Selespeed“, „Sensodrive“ ir „Easytronic“. Ši transmisijos kategorija dar neseniai buvo labai populiari, nors pastaruoju metu ją keičia naujesni sprendimai.
Privalumai ir trūkumai
- Automobilį su tokia transmisija vairuoti yra lengviau nei su mechanine.
- Tačiau ji turi rimtų trūkumų, nes keičiant pavaras automobilis trūkčioja ir dirba labai vangiai, o tai gali sukelti nepatogumų (ypač miesto gatvėse). Be to, jos remonto išlaidos paprastai yra didelės.
Priežiūra
Aplaidžiam naudojimui atspariausia pusiau automatinė pavarų dėžė, tačiau jei turite tokį automobilį, nepamirškite keisti alyvos sankabos valdymo hidraulinėje sistemoje. Pusiau automatinėse pavarų dėžėse dažniausiai sugenda įranga, nes pavarų perjungimą valdo hidraulinės ir elektrinės pavaros.
Dvigubos Sankabos Transmisija (DCT/DSG)
Jau pats pavadinimas sufleruoja, kad šią transmisiją sudaro dvi sankabos - tai gali būti „sausosios“ sankabos (automobiliuose su silpnesniais varikliais) arba „šlapiosios“ (panardintos alyvoje) sankabos. Dvi atskiros sankabos, skirtos nelyginių ir lyginių pavarų rinkiniams, leidžia daug greičiau perjungti bėgius. Viena sankaba skiriama nelyginėms ir atbulinės eigos pavaroms, o kita - lyginėms pavaroms. Be to, kiekvienoje sankaboje įtaisyta po du sankabos velenus ir du pagrindinius velenus, todėl pavarai pakeisti neprireikia net sekundės.
Privalumai ir trūkumai
- Minėta konfigūracija lemia geresnes automobilio eksploatacines savybes ir mažesnes vidutines degalų sąnaudas.
- Deja, ji ne itin patvari, o pajudėdamas iš vietos automobilis linkęs trūkčioti.
Priežiūra
Kai kuriems automobiliams su dvigubos sankabos transmisija gamintojai alyvą rekomenduoja keisti kas 120 tūkst. kilometrų. Visgi siūloma sumažinti šį intervalą per pusę ir į priežiūros dirbtuves užsukti kas 60 tūkst. kilometrų.
Belaipsnė Pavarų Dėžė (CVT)
Tai palyginti naujo tipo pavarų dėžė, veikianti naudojant skriemulių ir diržų sistemą. Skirtingai nuo tradicinių pavarų dėžių, kurios turi fiksuotą pavarų skaičių, šios pavarų dėžės gali sklandžiai reguliuoti pavarų santykį, kad jis atitiktų automobilio greitį ir išvystomą galią. Belaipsnėse transmisijose norimas greitis gaunamas belaipsniškai keičiant perdavimo skaičių.
Šios transmisijos veikimo principą galima palyginti su dviračio pavarų perjungimu, tik automobilio pavarų dėžėje įtaisytos ne žvaigždutės, o kūgio formos skriemuliai. Skriemuliai sujungiami diržu arba grandine, o perjungiant pavaras ratai artėja arba tolsta vienas nuo kito. Paspaudus akceleratoriaus pedalą, variklio apsukų skaičius per minutę tampa pastovus, o automobilis greitėja, kol pedalas atleidžiamas. Sukimo momentas perduodamas nuolat, todėl automobilis netrūkčioja ir sklandžiai juda.
Privalumai ir trūkumai
- Vienas iš pagrindinių šio tipo dėžių privalumų yra tas, kad jos užtikrina sklandžiausią vairavimo patirtį iš visų pavarų dėžių tipų. Automobilio pagreitis yra tolygus ir linijinis, be trūkčiojančio pavarų perjungimo, kuris gali būti būdingas mechaninėms ar automatinėms pavarų dėžėms. Šios savybės patiks nuosaikiam vairuotojui.
- Tačiau jos turi ir trūkumų. Jų gamyba gali būti brangesnė nei mechaninių ar automatinių pavarų dėžių, todėl jos nėra tokios paplitusios. Be to, jas gali būti sunkiau ir brangiau remontuoti dėl sudėtingesnės bendros sistemos. Belaipsnės pavarų dėžės nėra labai patvarios, be to, dažnai „iš rikiuotės išeina“ jų valdymo blokas, sankabos sistema, įsitempia arba nutrūksta grandinė arba sustreikuoja alyvos siurblys.
Priežiūra
Nepertraukiamai kintamoje pavarų dėžėje gali tekti keisti skriemulius ir diržus, taip pat reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį. Belaipsnė transmisija ypač jautri alyvos kiekiui ir kokybei, todėl geriau ją keisti anksčiau negu po 60 tūkst. kilometrų.
Bendrieji Patarimai ir Priežiūra
Nepriklausomai nuo pavarų dėžės tipo, norint, kad pavarų dėžė veiktų tinkamai, būtina reguliari techninė priežiūra. Alyvos keitimo intervalai priklauso nuo transmisijos konstrukcijos ir alyvos rūšies. Sintetinę alyvą galima naudoti ilgiau, o mineralinę reikėtų keisti dažniau.
Automatinės Pavarų Dėžės Eksploatavimo Ypatumai
- Jeigu turite automobilį su automatine pavarų dėže, nepamirškite, kad vairuodami ar trumpai stabtelėdami neturėtumėte piktnaudžiauti neutraliu (N) režimu. Šis režimas gali labai apkrauti pavarų dėžę, ir dėl to gali anksčiau susidėvėti sankabos diskai. Tarp judančių elementų ilgainiui gali atsirasti tarpelių, o variklis dirbs mažomis apsukomis ir neužtikrins pakankamo transmisijos alyvos slėgio, kuris negalės tinkamai sutepti ir aušinti pavarų dėžės.
- Šiek tiek senesniuose automobiliuose nerekomenduojama išjungti variklio, kai pavarų dėžė veikia vairavimo (D), atbulinės eigos (R) arba rankiniu režimu. Išjungus variklį, pavarų dėžėje staiga sumažėja slėgis, todėl darbiniai jos elementai nepakankamai sutepami.
- Jeigu įjungti stovėjimo režimą (P) pamiršite naujesniuose automobiliuose, už jus tai padarys elektronika.
- Važiuojant pirmyn negalima iš karto pasirinkti atbulinės eigos pavaros: pirmiausiai automobilį reikia sustabdyti, o tik tada galima pradėti judėti atgal.
- Automobilių su „automatu“ vairuotojai dažnai klausia, ar tokį automobilį prireikus galima užvesti stumiant. Deja, bet kokie bandymai tai padaryti pažeis ar net visiškai sugadins pavarų dėžę.
- Automatinė transmisija jautri perkaitimui, tad automobilių mechanikai ypatingą dėmesį skiria sunkių priekabų vilkimui. Jeigu ketinate vilkti priekabą, automobilio techninių duomenų plokštelėje pirmiausia patikrinkite didžiausią priekabos, kurią jūsų automobilis gali vilkti, svorį, nes kai kurių automobilių vilkimo galia gali būti tiesiog simbolinė. Be to, patikrinkite, ar jūsų automobilyje yra transmisijos alyvos aušintuvas, nes kai kuriuose modeliuose, ypač importuotuose ne iš Europos, šios detalės nėra. Tokiu atveju velkant priekabą pavarų dėžė gali greičiau perkaisti ir dėl to sugesti.
- Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jeigu pavarų dėžėje yra neutralus režimas, kurį žymi raidė N, sugedusį automobilį galima nuvilkti į artimiausias remonto dirbtuves ar stovėjimo vietą. Automobilių gamintojai dažnai leidžia tokią galimybę, tačiau įspėja neviršyti nurodyto didžiausio greičio ir atstumo. Daugumoje atvejų ribinis greitis lygus 50 km/h - tokius apribojimus lemia perkaitimo pavojus.
Šiuolaikinės Technologijos
„Pavarų Perjungimo Laidais“ Technologija
Aptariant automatines transmisijas, pravartu paminėti ir „pavarų perjungimo laidais“ technologiją, apie kurią daug nekalbama, tačiau ji vis labiau populiarėja. Tikėtina, kad po kurio laiko ši technologija gali tapti svarbiu elementu naujos kartos automobiliuose su autonominėmis sistemomis ar net visiškai autonominiuose automobiliuose, nes tokios transporto priemonės pačios pasirenka važiavimo kryptį ir greitį, o jums pakanka tik nurodyti kelionės tikslą.
Norimas režimas (D, N arba R) įjungiamas svirtele arba mygtuku, kurie įtaisyti vairo kolonėlėje arba šalia centrinio skydelio. Po to signalas belaidžiu būdu siunčiamas į pavarų dėžės imtuvą, kuris įjungia arba išjungia atitinkamą pavarą. Be kita ko, ši naujoviška technologija leidžia efektyviau suprojektuoti automobilio saloną ir sumažina jo masę, nes galima atsisakyti daugybės mechaninių elementų, kurie paprastai įtaisomi po centriniu tuneliu arba prietaisų skydeliu. „Pavarų perjungimo laidais“ sistemą galima derinti su belaipsne transmisija, dvigubos sankabos transmisija arba pusiau automatine transmisija.
Pavarų Dėžės Konstrukciniai Elementai
Pagrindiniai Komponentai
- Krumpliaračiai - perduoda jėgas ir judesį. Automobiliams dažniausiai naudojami cilindriniai krumpliaračiai. Pagal krumplių tipą jie skirstomi į:
- Tiesius
- Įstrižus
- Išorinio sukibimo
- Vidinio sukibimo
- Riedėjimo guoliai: Automobilių agregatuose velenai ir krumpliaračiai sukasi guoliuose. Pagal riedėjimo elementų formą jie skirstomi į:
- Rutulinius
- Cilindrinius ritininius
- Kūginius ritininius
- Sferinius ritininius
- Adatinius
- Veleno sandarikliai: Pavarų velenai yra sandarinami radialiniais sandarikliais.
Pavarų Dėžės Pasirinkimas
Apibendrinant galima teigti, kad automobilių pavarų dėžės yra labai svarbi bet kurios transporto priemonės sudedamoji dalis, o kiekvienas skirtingas tipas turi savų privalumų ir trūkumų. Pavarų dėžės tipo pasirinkimas labai priklauso nuo vairuotojo pageidavimų ir vairavimo stiliaus. Galiausiai pavarų dėžės tipo pasirinkimas yra asmeninis, todėl rinkdamiesi pavarų dėžę vairuotojai turėtų atsižvelgti į savo vairavimo stilių, vairavimo būdą ir savo pageidavimus. Renkantis naudotą automobilį pravartu žinoti, kokio tipo transmisija sumontuota konkrečioje transporto priemonėje, nes pažiūrėjus į tai pro pirštus, vėliau gali tekti gerokai pakratyti piniginę.
tags: #kokia #automobilio #pavaru #deze