Kelių eismo taisyklės (KET) yra pagrindas, leidžiantis visiems eismo dalyviams judėti saugiai ir organizuotai. Tačiau kai kurie vairuotojai, net turėdami vairuotojo pažymėjimą, nesupranta arba ignoruoja tam tikras taisykles ir kelio ženklus. Šiame straipsnyje analizuojamos šio elgesio priežastys, remiantis vietiniais pavyzdžiais, ekspertų nuomonėmis ir statistika.

Problemos mastas ir vietiniai pavyzdžiai

Klaipėdos gatvėse nuolat fiksuojami atvejai, kai vairuotojai sąmoningai nepaiso kelio ženklų reikalavimų, sukeldami pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Eismo ženklą ignoruojantis automobilis Klaipėdos gatvėje

Vienpusio eismo nepaisymas Nidos gatvėje

Nidos gatvės atkarpoje iki Sulupės gatvės yra vienos krypties eismas. Pastatyti aiškiai matomi ženklai tiek iš Naikupės gatvės pusės (ženklas Nr. 503 „Vienpusis eismas“), tiek iš Sulupės gatvės pusės (ženklas „Įvažiuoti draudžiama“, arba „plyta“). Gatvė yra siaura, ten neįmanoma prasilenkti, tačiau yra nemažai įžūlių vairuotojų, kurie tos „plytos“ nepaiso ir važiuoja prieš eismą. Taip dažniausiai nutinka ryte, kai tėveliai veža vaikučius į Nidos ir Sulupės gatvių sankryžos pašonėje esantį darželį. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro (KPB) atstovai sako, jog ne visi pažeidėjai išvengia atsakomybės. „Tikrai nėra taip, kad visi, kurie nesilaiko ženklų nurodymų, lieka nenubausti. Pravažiuos vieną dieną per tą „plytą“, antrą, o trečią susilauks baudos. Kiek pajėgos leidžia, kovojame“, - teigia KPB atstovai.

„Sąmoningas aklumas“ Klaipėdos gatvėse

Psichologai šį vairuotojų, akivaizdžiai ignoruojančių kelio ženklų reikalavimus, elgesį vadina „sąmoningu aklumu“. Įdomiausia tai, kad jie, net ir nubausti policijos, drįsta ieškoti teisybės, teisindamiesi, esą ženklų nematė.

Minijos ir Baltijos prospekto sankryža

Vienas vairuotojas skundėsi, esą kelio ženklas rekonstruojamoje Minijos gatvės atkarpoje, draudžiantis sukti kairėn, į Baltijos prospektą, pastatytas taip, kad jo nematyti. Tačiau net ir jo atsiųstoje nuotraukoje neįmanoma nepastebėti, kad minėtas ženklas pastatytas taip, kad be jokių problemų matomas visiems vairuotojams. Be to, sukti kairėn draudė ne tik šis, bet ir kitas, jau arčiau sankryžos pastatytas laikinas kelio ženklas. Žurnalistų stebėjimų metu šioje sankryžoje per 10 minučių buvo suskaičiuota net 20 automobilių, kurių vairuotojai ignoravo abu posūkį kairėn draudžiančius ženklus.

Rūtų gatvės pradžia

Kitoje vietoje - Rūtų gatvės pradžioje, iškart už sankryžos su Taikos prospektu - per tą patį laikotarpį buvo suskaičiuota 10 pažeidėjų. Čia dar prieš kelerius metus posūkį į aikštelę prie „Vėtrungės“ uždraudė eismo kryptį tiesiai nurodantis kelio ženklas. Klaipėdietis Dmitrijus šią vietą nurodė kaip masinių pažeidimų „poligoną“: „Problemos esmė - nepaisydami kelio ženklo Nr. 401 vairuotojai suka į kairę ir dažnai užblokuoja eismą iš paskos važiuojantiems. Galima drąsiai teigti, kad problema yra masinio pobūdžio.“

S. Daukanto gatvė

Analogiška situacija stebima S. Daukanto gatvėje, netoli sankryžos su Naująja Uosto gatve. Čia, ties „Ferdinando“ užeiga, jau daug metų stovi posūkį kairėn draudžiantis ženklas, tačiau mažai kas į jį kreipia dėmesį. Kai kurie vairuotojai net piktinasi, jei kitos mašinos sustoja prie raudono šviesoforo signalo ir užtveria posūkį. Anot A. Anuškevičiaus, problemų kyla dėl to, kad kelio ženklai kai kur įrengiami ne pagal reikalavimus: „Reikėtų bent 20 metrų, o kartais nuo ženklo iki sankryžos nėra nė penkių. Mieste yra daug vietų, kur paprasčiausiai neišeina laikytis to reglamento.“

Psichologinės eismo taisyklių pažeidimų priežastys

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Teorinės psichologijos katedros lektorė dr. Laura Šeibokaitė ir psichologė Eglė Masalskienė įvardija keletą pagrindinių psichologinių veiksnių, kodėl vairuotojai ignoruoja eismo ženklus.

Infografika: vairuotojų charakterio savybės ir rizikingas elgesys

Vairuotojo charakterio savybės ir rizikingas elgesys

Ištyrus skirtingas lietuvių vairuotojų grupes nustatyta, kad tyčinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus dažniau padaro vyrai nei moterys, jaunesni abiejų lyčių vairuotojai nei vyresni, dažniau vairuojantys nei rečiau vairuojantys. Eismo taisyklių pažeidimus gali paaiškinti tam tikros vairuotojo charakterio savybės - nerviškumas, polinkis nepaklusti visuotinai priimtoms normoms ir taisyklėms, veikti neorganizuotai ir neprisiimti atsakomybės, nenoras derintis prie kitų žmonių ir jų poreikių, agresyvumas. Apskritai rizikingas vairavimas yra susijęs su kitu sveikatai nepalankiu elgesiu - agresyvumu, alkoholio, narkotikų vartojimu. Tai leidžia daryti prielaidą, kad pažeidžiantys taisykles vairuotojai apskritai yra linkę neatsakingai elgtis savo sveikatos ir visuomenės gerovės atžvilgiu.

„Nebaustumo“ efektas ir pasiteisinimai

Rizikingai vairuojama dar ir dėl to, kad šie vairuotojai laikosi nuomonės, jog nėra nieko blogo kažkiek pažeisti eismo taisykles. Nors vairavimas teoriškai turėtų atlikti susisiekimo funkciją, dažnai, ypač vyrams, jis atlieka ir kitas funkcijas: nuramina, patvirtina jų, kaip įgudusių, puikiai gebančių vairuoti asmenų statusą, pakelia savęs vertinimą ir pan. Be to, pažeidėjai linkę pervertinti savo sugebėjimus susidoroti su kelyje galinčiomis atsitikti nenumatytomis situacijomis. Ir jei toks elgesys nėra nubaudžiamas („policija nepagavo“), atsiranda motyvas taisykles pažeidžiantį elgesį kartoti. Dažnai yra patogiau ir lengviau „nematyti“ draudžiančių ženklų ir neieškoti kitokio elgesio būdo, nes pažeidimai neatneša neigiamų pasekmių. Psichologinis palengvėjimas, kai netinkamas elgesys nėra baudžiamas, kai kuriems vairuotojams gali tapti teigiamu patyrimu, kurį norisi pakartoti.

Savęs vertinimas ir „tušti“ ženklai

Automobilių ekspertai pabrėžia: net patyrę vairuotojai kartais ignoruoja įspėjamuosius ženklus, pasikliaudami savo įgūdžiais arba šiuolaikinėmis automobilio saugumo sistemomis. Nemaža dalis eismo įvykių rajoninėse keliuose nutinka būtent tose vietose, kur stovi įspėjamieji ženklai. Lietuvoje šis ženklas ypač aktualus dėl kelių būklės regionuose. Tad kitą kartą, pamatę raudoną trikampį su šauktuku - nelaikykite jo „tuščiu“ ženklu.

Kelių eismo taisyklių (KET) supratimo stoka ir dažniausi pažeidimai

Pagrindinė problema yra ta, kad vairuotojai, išlaikę egzaminą, nustoja gilinti savo žinias. Tai lemia neteisingą taisyklių interpretavimą ir nuolatinį jų pažeidinėjimą.

Kas yra muzikos raktas?

Pirmumo taisyklių painiava

Pirmumo taisyklės yra viena svarbiausių KET dalių, tačiau daugeliui jos kelia painiavą dėl netinkamai suprastos teorijos, nepakankamos praktikos ar sekimo kitų vairuotojų elgesiu. Sprendimas - nuolat kartoti teorinę medžiagą ir simuliuoti situacijas realybėje.

Kelio ženklų nepastebėjimas

Kelio ženklai yra aiškiausias informacijos šaltinis kelyje, tačiau daug vairuotojų jų tiesiog nepastebi dėl automatinių įpročių ar neįprastos aplinkos. Kad to išvengtumėte, svarbu nuolat atnaujinti savo žinias apie kelio ženklus. Jei jaučiate, kad nesate tikri dėl kai kurių ženklų reikšmių, skirkite laiko papildomam mokymuisi.

Greičio viršijimas ir rizikos suvokimas

Greičio viršijimas yra viena dažniausių vairuotojų klaidų. Nors dauguma supranta, kad greitis turi būti ribojamas, kai kurie vis tiek rizikuoja, nes mano, jog gali valdyti situaciją. Svarbu įsisąmoninti, kad greičio ribojimai ne tik apsaugo vairuotoją, bet ir sumažina nelaimių riziką.

Posūkių signalų nenaudojimas

Posūkių signalų nenaudojimas yra ne tik KET pažeidimas, bet ir rizikos kitiems eismo dalyviams sukėlimas. Tai dažnai vyksta dėl įpročio ar paprasčiausio aplaidumo. Siekiant pakeisti šį įprotį, vairavimo mokyklose turėtų būti daugiau dėmesio skiriama tinkamam signalų naudojimui.

STOP ženklo ignoravimas

Dažniausiai vairuotojai nenumoja ranka į pirmumo, įspėjamuosius, draudžiamuosius kelio ženklus. O štai į pirmumo STOP ženklą neretas nekreipia dėmesio. Prieš šį ženklą, STOP liniją, privaloma sustoti. Vairavimo ekspertas Artūras Pakėnas sako, kad ne visi vairuotojai iki galo supranta, jog STOP ženklas reikalauja ne tik sustoti, bet ir įsitikinti, kad netrukdote eismui. Jei vairuotojas nesustojo prie STOP ženklo, jam gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų. Laidos „Keliai. Mašinos.“ kūrėjai Vilniaus Čiurlionio ir Donelaičio gatvių sankirtoje atliko eksperimentą: per dešimt minučių suskaičiavo, kiek automobilių nesustojo prie STOP ženklo ir taip pažeidė Kelių eismo taisykles. Tai rodo bendrą požiūrį į šį ženklą.

Įspėjamojo ženklo „Kiti pavojai“ (Nr. 137) nepaisymas

Raudonas trikampis su šauktuku viduje - kelio ženklas „Pavojus“ (Lietuvoje - „Kiti pavojai“, Nr. 137) - yra vienas dažniausiai sutinkamų įspėjamųjų ženklų Europoje, tačiau paradoksas tame, kad daugelis vairuotojų jį tiesiog ignoruoja. Ženklas statomas ten, kur konkretesnio įspėjamojo ženklo nėra, iš anksto, kad vairuotojas spėtų sureaguoti ir sumažinti greitį. Už miesto ribų jis paprastai matomas likus 150-300 metrų iki pavojingos vietos, o gyvenvietėse - 50-100 metrų. Lietuvoje šis ženklas dažnai naudojamas kartu su papildomomis lentelėmis, pavyzdžiui, Nr. 801 „Atstumas iki objekto“ arba Nr. 805 „Galiojimo zona į priekį“, kurios patikslina atstumą ir ruožo ilgį.

Švietimas, kontrolė ir inžineriniai sprendimai

Pasak R. Šideikio, yra trys saugaus eismo komplekso sudedamosios dalys - švietimas, kontrolė ir inžineriniai įrenginiai. Jei kultūra (kaip švietimo dalis) dar menka, o kontrolė kiekviename žingsnyje negalima, svarbu atkreipti dėmesį ir į techninę šios trejybės pusę.

Policijos požiūris: prioritetai ir vairavimo kultūra

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis aiškina, kad policija turi prioritetinių darbų sąrašą, kuriame budėjimas prie kiekvieno ženklo nėra. Pirmoje vietoje yra neblaivių vairuotojų kontrolė, antroje - greičio viršijimas, po to - jaunų vairuotojų elgesys, chuliganiškas vairavimas, motociklininkų elgesys, nuo narkotikų apsvaigusių vairuotojų kontrolė. Kitaip sakant, didžiausias dėmesys skiriamas tiems pažeidimams, kurie eismo saugumui, o kartu žmonių gyvybėms bei sveikatai, turi didžiausią įtaką. Į visus pažeidimus reaguojama, tačiau siekiama kurti vairavimo kultūrą per švietimą ir informaciją, o ne tik baudomis. „Tai - sunkus, pastangų ir laiko reikalaujantis darbas. Ir ne tik mūsų pastangų - švietimo įstaigų, kitų institucijų. Nubausti yra lengviausia. O mokyti, kad nenusižengtų - daug sunkiau“, - teigia R. Šideikis.

Inžinerinių sprendimų svarba

Inžineriniai ir žmogiškieji veiksniai sąveikauja. Pavyzdžiui, pačioje S. Daukanto gatvės pradžioje neseniai įrengtas ženklas Nr. 323 („Sukti į kairę draudžiama“) stovi vos pora metrų nuo sankryžos su Naująja Uosto gatve, todėl iš šios į S. Daukanto gatvę sukančiam automobiliui jis tiesiog nematomas. Kelių inžinerijos ekspertas A. Anuškevičius neslepia, kad mieste yra daug vietų, kur paprasčiausiai neišeina laikytis ženklinimo reglamento. Beje, kitame S. Daukanto gatvės gale - priešinga problema: sukti kairėn į Priestočio gatvę negalima, nes tą daryti draudžia pastarojoje nubrėžta ištisinė linija, o štai atitinkamo ženklo, kuris čia tikriausiai būtų daug efektyvesnis, nėra.

Baudų efektyvumas ir atsakomybė

Psichologų teigimu, ir moksliniais tyrimais įrodyta, kad kuo mažiau laiko praeina nuo užfiksuoto pažeidimo iki paskirtos nuobaudos, tuo mažesnė yra kito nusižengimo tikimybė. Tačiau R. Šideikis teigia, kad statistika rodo, jog vairuotojai, net ir nubausti ne vieną kartą, toliau pažeidinėja eismo taisykles. „Ypač jei nuobauda nedidelė, pavyzdžiui, už tų pačių kelio ženklų nesilaikymą. Pažeidėjas ateina pas mus į policiją, atsiprašo, šypsosi, bet širdies dėl pažeidimo jam neskauda - susimokės tuos keliolika ar keliasdešimt eurų ir vėl važinės kaip nori. Todėl manau, kad problema - tikrai ne ta, nubaudžiamas žmogus ar ne. Problema giliau - tai ir pati vairavimo kultūra ir elgesys prie vairo, požiūris į kitus eismo dalyvius.“

KET pažeidimų statistika Klaipėdoje

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro duomenimis, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki balandžio 23 d. užfiksuoti šie KET pažeidimai dėl kelio ženklų nesilaikymo:

  • Kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymas važiuojant per sankryžą - 98 atvejai
  • Kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymas važiuojant ne sankryžoje - 148 atvejai
  • Sustojimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų - 10 atvejų
  • Stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų - 21 atvejis
  • Sustojimas ar stovėjimas ant šaligatvio - 11 atvejų
  • Sustojimas ar stovėjimas ant vejos - 20 atvejų
  • Sustojimas ar stovėjimas ant pėsčiųjų ar dviračio tako - 10 atvejų
  • Stovėjimas vietose, kurios numatytos neįgaliesiems - 7 atvejai

Už netinkamą automobilių statymą, pažeidžiant kelio ženklų reikalavimus ir panašius nusižengimus, taip pat baudžia ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.

Pėsčiųjų perėjų saugumas

Tyrimai ir lauko stebėjimai visoje Europoje ir Lietuvoje ne kartą rodo, kad daugelis vairuotojų neužleidžia kelio pėsčiųjų perėjose, ypač nešviesoforo vietose. Stebėjimo imtyse maždaug trečdalis vairuotojų gali neužleisti kelio pėsčiajam, kai jis laukia arba įžengia į perėją.

Problemos mastas ir priežastys

Greičio modeliai taip pat daug ką pasako: vidutinis greitis dažnai išlieka didesnis nei rekomenduojamas šalia perėjų, o „greičio vienodumas“ yra ribotas (vairuotojai nesulėtina greičio nuosekliai), o tai rodo, kad kai kurie vairuotojai, artėdami prie konfliktinių vietų, neiš naujo įvertina rizikos. Pasak ekspertų, dauguma avarijų perėjose įvyksta dėl kelių smulkių gedimų: prasto apšvietimo, šiek tiek per didelio greičio ir neteisingai suprastų ketinimų.

Inžinerinių sprendimų trūkumas

Perėjų efektyvumas priklauso nuo matomumo (dieną ir naktį), artėjimo geometrijos ir to, kaip anksti vairuotojams pranešama sulėtinti greitį. Vien ženklinimas (zebro juostos, vertikalūs ženklai) gali būti nepakankamai veiksmingas daugiajuosčiuose keliuose, vingiuotuose artėjimuose arba vietose, kuriose yra vizualinių trukdžių. Pasak ekspertų, pavieniai vertikalūs ženklai ir pagrindiniai zebro žymėjimai yra baziniai, tačiau jų nepakanka, kai artėjimo greitis, eismo intensyvumas ir nakties sąlygos kelia riziką. Vien infrastruktūra negali įveikti įsisenėjusių įpročių.

Pėsčiųjų perėja su patobulintu apšvietimu ir interaktyviais švyturėliais

Baudos ir prevencijos kampanijos

Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles (KET), vairuotojai, artėjantys prie pėsčiųjų perėjos, privalo sumažinti greitį ir, jei reikia, sustoti, kad praleistų pėsčiuosius. Už važiavimo perėjose nedavimą kelio pėsčiajam gali būti skiriama bauda (paprastai 60-90 eurų), o sunkiais atvejais - laikinas vairuotojo pažymėjimo atėmimas (maždaug 1-6 mėnesiams). Vietos policijos kampanijos periodiškai nukreiptos į važiavimo perėjose laikymąsi, ir per trumpus kontrolės laikotarpius užfiksuojama šimtai pažeidimų.

Klimato ir miesto struktūros įtaka

Dėl Lietuvos klimato (ankstyvos sutemos, žiemos sąlygos) ir miesto struktūros (gyvenamuosius rajonus maitinančios arterijos) nakties ir tarpmiestinio laikotarpio rizika yra didelė. Savivaldybių bandomieji projektai su interaktyviais švyturėliais ir patobulintu apšvietimu atspindi pripažinimą, kad „vien ženklai“ nėra pakankamai veiksmingi.

tags: #kodel #vairuotojai #nepaiso #eismo #zenklu

Populiarūs įrašai: