Patekus į eismo įvykį, net ir nedidelį, daugeliui žmonių kyla stresas ir panika, dėl kurių padaromos kritinės klaidos. Šios klaidos vėliau gali virsti tūkstantiniais finansiniais nuostoliais. Svarbiausia tokiose situacijose išlikti ramiam ir žinoti teisingą veiksmų seką, kuri padės užtikrinti saugumą ir sklandų žalos atlyginimo procesą.
Pirmieji veiksmai po eismo įvykio: saugumas ir pagalba
Pasirūpinimas sužeistaisiais ir savo saugumu
Net ir patyrus nedidelį eismo įvykį, svarbiausia yra pasirūpinti savo ir keleivių saugumu. Pirmiausia, reikėtų nusiraminti ir įsitikinti, ar vairuotojas ir keleiviai nėra sužeisti ir gali judėti. Šoko būsenoje gali būti sunku orientuotis ir įvertinti patirtus sužalojimus. Jei jaučiamas didelis skausmas ar žmogus negali pajudėti, reikėtų nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir žmogaus nejudinti iki atvyks medikai.
Visuomet prieš išlipant iš automobilio svarbu įsitikinti, kad tai padaryti yra saugu. Patekus į avariją intensyvaus eismo gatvėje, žmogų gali sužeisti pro šalį važiuojančios transporto priemonės. Taip pat derėtų patikrinti kito automobilio ekipažą, ar keleiviai nesužeisti ir reikalui esant, suteikti jiems pirmąją pagalbą.
Vebinaras Nr. 7-3 „Pirmosios pagalbos teikimas“
Eismo įvykio vietos žymėjimas ir fiksavimas
Įsitikinus, kad nukentėjusių nėra, būtina įspėti kitus eismo dalyvius apie kliūtį kelyje. Eismo įvykio vietoje reikia pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Šis ženklas užmiestyje statomas už 50 metrų nuo susidūrusių automobilių, o mieste - 25 metrų. Avarijos dalyviai turėtų pasirūpinti ir savo saugumu - vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Jei įmanoma, patariama įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją. Tamsiu paros metu tai leis kitiems vairuotojams iš toli pastebėti sustojusias transporto priemones ir saugiai jas aplenkti.
Taip pat svarbu atminti, kad tais atvejais, kai automobilis būna stipriai apgadinamas, būtina kuo greičiau atjungti akumuliatorių, kad nekiltų gaisras.
Eismo įvykio aplinkybių aiškinimasis ir deklaracijos pildymas
Detalių fiksavimas ir kaltės nustatymas
Pasirūpinus eismo įvykio dalyvių saugumu, galima pradėti aiškintis avarijos aplinkybes. Čia svarbiausia neskubėti ir nepasiduoti kitos pusės spaudimui prisiimti kaltę. Pirmiausia, reikėtų telefonu užfiksuoti eismo įvykio vietą ir automobilių apgadinimus iš visų pusių, kad būtų matomas bendras vaizdas. Čia svarbi kiekviena detalė, todėl nuotraukų per daug nebus. Draudimo bendrovės atstovas Raimondas Bieliauskas pabrėžia, kad svarbu fotografuoti ne tik patį pažeidimą, bet ir bendrą avarijos kontekstą - transporto priemonių padėtį kelyje, kelio ženklus ar net stabdymo žymes. Šios detalės padeda specialistams tiksliau rekonstruoti eismo įvykio eigą ir eliminuoja galimus nesusipratimus.
Jei akivaizdu, kad esate įvykio kaltininkas ir su tuo sutinkate, užfiksavę avarijos aplinkybes galite pasiūlyti kitam vairuotojui pasitraukti iš įvykio vietos ir saugiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją artimiausioje stovėjimo aikštelėje ar degalinėje, neblokuodami kelio kitiems eismo dalyviams. Vis dėlto, jei kyla bent menkiausia abejonė, derėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kviesti policijos pareigūnus, kad šie padėtų išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes.
Elektroninė eismo įvykio deklaracija: privalumai ir pildymas
Siekiant, kad patirta žala būtų atlyginta kuo greičiau, svarbu tiksliai ir aiškiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Vairuotojai neretai praleidžia tuos laukelius, kuriuose turi būti nurodoma avarijos dalyvių kontaktinė informacija. Visgi pateikti šiuos duomenis itin svarbu, jei vėliau reikėtų patikslinti eismo įvykio aplinkybes.
Draudimo ekspertai pastebi, kad per pastaruosius kelerius metus technologijos iš esmės pakeitė žalos fiksavimo procesą. Pasitaiko atvejų, kai nė vienas į eismo įvykį patekęs vairuotojas neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos, todėl pravartu žinoti, kad ją galima užpildyti ir mobiliajame telefone. Dėl patirto streso toks pasirinkimas gali būti netgi patogesnis, nes vairuotojas gali užpildyti visą informaciją nepraleisdamas nė vieno žingsnio.
Vairuotojams sukurtos programėlės „carOne“ ekspertė Gabija Gertienė teigia: „Streso būsenoje žmonėms sunkiau įvertinti situaciją, apgalvoti visas galimas rizikas ir tinkamai užpildyti informaciją deklaracijoje. Dėl to vėliau užtrunka eismo įvykio nagrinėjimas ir žalos atlyginimas. Pildydami elektroninę eismo įvykio deklaraciją būsite garantuoti, kad visi reikiami laukai bus užpildyti ir nieko nepraleisite.“
Elektroninę deklaraciją pildyti telefone yra kur kas saugiau - sistema struktūruota taip, kad vestų vairuotoją žingsnis po žingsnio ir maksimaliai sumažintų klaidų tikimybę. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad tokią deklaraciją privalo patvirtinti abu incidento dalyviai, o jei kitas vairuotojas atsisako tai daryti ar nesutinka su aplinkybėmis, į pagalbą būtina kviesti policijos pareigūnus.
Rizikos vengimas: kodėl svarbu dokumentuoti?
Draudimo bendrovės „ERGO“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pabrėžia, kad bandymai smulkius incidentus išspręsti „gražiuoju“, nepildant oficialios eismo įvykio deklaracijos, yra pati rizikingiausia praktika. Jei kaltininkas vėliau pakeičia savo nuomonę arba automobilių servise meistrai aptinka paslėptų kėbulo ar važiuoklės pažeidimų, nukentėjusiam asmeniui nelieka jokio teisinio pagrindo reikalauti išmokos.
Kita dažna ir brangiai kainuojanti klaida padaroma tuomet, kai vairuotojai, siekdami kuo greičiau atlaisvinti kelią ir išvengti spūsčių, patraukia transporto priemones į šalikelę dar nespėję jų nufotografuoti. Sunaikinus pirminius įrodymus, specialistams tampa itin sunku atkurti tikslią avarijos eigą, todėl tiesiogiai apsunkinamas ir prailginamas visas žalos atlyginimo procesas. Dėl šios priežasties oficialiai ir vietoje dokumentuota avarija išlieka vieninteliu saugiu garantu abiem pusėms.
Kada privaloma kviesti policijos pareigūnus?
Būtini atvejai, kai reikalingas policijos įsikišimas
Nors daugelis eismo dalyvių mano, kad po smulkaus susidūrimo geriausia išeitis yra žodinis susitarimas, draudimo ekspertai įspėja, jog priėmus tokį sprendimą užkertamas kelias bet kokiam teisėtam kompensacijos išmokėjimui. Tačiau klaida yra ir beprasmis policijos pareigūnų kvietimas į eismo įvykio vietą, kai to nereikia, nes tai gaišina visų eismo dalyvių laiką ir formuoja papildomas spūstis miesto gatvėse.
Teisėsaugos atstovų įsikišimas yra būtinas tik griežtai apibrėžtais atvejais. Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys ir draudimo ekspertai išskiria šiuos atvejus:
- Kai per incidentą sužalojami ar žūva žmonės.
- Kai kyla neabejotinas ginčas dėl kaltės ar eismo įvykio aplinkybių.
- Kai įtariamas vairuotojo neblaivumas ar apsvaigimas.
- Kai apgadinamas trečiųjų asmenų turtas (pvz., kelio ženklai, atitvarai, stulpas, tvora, namo fasadas), o jo savininko nėra vietoje arba su juo neįmanoma susisiekti.
- Jei kaltininkas prisiima atsakomybę, tačiau bent vienas iš jo turimų dokumentų (automobilio techninė apžiūra, draudimo polisas ar vairuotojo pažymėjimas) nebegalioja.
- Jei avariją sukėlęs asmuo atsisako pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, galiojantį vairuotojo pažymėjimą ar informaciją, būtiną draudimo įmonei nustatyti.
- Kai vairuotojas neturi teisės vairuoti ar transporto priemonė yra be valstybinio numerio ženklų.
- Svarbu prisiminti, kad laiku nepasikeitus vasarinių padangų į žiemines ir sukėlus eismo įvykį, jis bus laikomas nedraudiminiu ir vairuotojas žalą kitam asmeniui turės atlyginti iš savo kišenės. Tai reiškia, kad draudimas nukentėjusiam asmeniui išmokės žalos išmoką ar apmokės remontą, o vėliau ta suma bus išieškota iš avariją sukėlusio žmogaus.
Visose kitose situacijose, kai vairuotojai sutaria dėl įvykio aplinkybių, žalai atlyginti visiškai užtenka tvarkingai tarpusavyje užpildytos deklaracijos.
Kaip atpažinti tyčines avarijas ir sukčių pinkles
Prieš didžiąsias metų šventes, miestuose suintensyvėjus eismui, keliuose padaugėja pagal iš anksto apgalvotas schemas veikiančių ir tyčines avarijas sukeliančių asmenų. Jie gali specialiai sukelti avarines situacijas staigiai stabdydami arba agresyviai manevruodami, kad kitas vairuotojas, nespėjęs sureaguoti, apgadintų jų automobilį.
Aiškinantis įvykio aplinkybes, sukčiai savo aukai daro spaudimą ir bando įtikinti prisiimti atsakomybę už eismo įvykio sukėlimą. Pajutus, kad kitas vairuotojas ragina greičiau prisiimti kaltę ar reikalauja pinigų už automobilio apgadinimus, patariama kviesti policijos pareigūnus ir aplinkybes aiškintis su jais.
Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys išskiria kelis pagrindinius elgesio požymius, kurie gali padėti identifikuoti, kad vairuotojas pateko į sukčių pinkles:
- Vairuotojas tyčiniais veiksmais siekia susidūrimo, nesistengia stabdyti ar kitaip išvengti susidūrimo, staigiai stabdo be jokios priežasties priešais iš paskos važiuojantį automobilį.
- Po eismo įvykio tokie vairuotojai gali siūlyti nepildyti eismo įvykio deklaracijos, o atsiskaityti grynais pinigais, sakydami, kad užpildžius deklaracijas kaltininkui ateityje gerokai pabrangs draudimas.
- Gali būti mėginama įtikinti, kad padaryti didesni apgadinimai, nurodant su konkrečiu įvykiu nesusijusius sugadinimus atsiradusius anksčiau.
- Paprastai tokie vairuotojai naudoja netvarkingus, apdaužytus automobilius, nes „patirtos žalos kompensavimu“ nesiekiama suremontuoti automobilį.
Norint sumažinti riziką patekti į tokias situacijas, reikėtų kelyje laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Tai ypač galioja šaltuoju metų laiku, kai kelio danga būna padengta sniegu ar ledu.
Eismo įvykio vietos sutvarkymas ir pareigos
Eismo dalyvių pareiga ir problemos mieste
Kelių eismo taisyklės (KET) numato bendrąsias eismo dalyvių pareigas. Tačiau, stebint situaciją mieste, pastebima, kad po eismo įvykių neretai žmonės nesutvarko įvykio vietos ir kitiems vairuotojams palieka galimas kliūtis. Tai gali daryti įtaką kitam eismo įvykio sukėlimui.
Ši problema aktualėja, nes į eismo įvykius vis dažniau nekviečiama policija, o žmonės pildo eismo įvykių deklaracijas. Ekspertas A. svarsto, kad galbūt reikėtų galvoti, jog kai kuriais atvejais reikėtų ir pareikalauti atsakomybės iš eismo dalyvių, kurie paliko nesutvarkytą eismo įvykio vietą. „Vairuotojas, pastebėjęs kliūtį, turi pareigą pirmiausia pats patraukti kliūtį, o jei dėl objektyvių priežasčių to padaryti negali, privalo informuoti policiją. Patogiausia - skambinant trumpuoju numeriu 112“, - patarė A.
Stresas, apmaudas ar įtampa yra veiksniai, dėl kurių vairuotojai pamiršta prievolę po eismo įvykio likviduoti avarijos padarinius.
Kelio teršimas ir pašalinių objektų pavojus
Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys lygina situaciją su kitomis šalimis: „Komunalininkai ir kelininkai po avarijų už sugadintus atitvarus, šviesoforus ar kitą inžinerinę įrangą, taip pat už paliktas šiukšles ant kelio pinigų turėtų išsireikalauti iš draudimo bendrovių. Vakarų ar Šiaurės šalyse situacija yra kitokia - eismas po avarijos leidžiamas tik visiškai sutvarkius važiuojamąją kelio dalį, surinkus visas šukes ir nuolaužas, nuplovus kelio paviršių nuo tepalų ar kitų skysčių.“
A. Steponavičiaus teigimu, vairuotojai pro langus meta viską, ką turi rankose - pradedant nuorūkomis ir baigiant nugertais buteliais ar užkandžių pakuotėmis. Tiesa, pasitaiko ir kuriozinių atvejų. Kartą jau vėlyvą vakarą tarnyba gavo pranešimą, kad ant gatvės kažkas guli, galbūt sumaitotas šuo. Pasak E. Steponavičiaus, rimtesnės nelaimės kartais pavyksta išvengti tik per plauką. „Sykį, netinkamai užtvirtinus kėbulo dangtį, iš sunkvežimio pradėjo byrėti plytos - jos išsibarstė per beveik 10 km S. Batoro gatvės ir apgadino net kelis automobilius“, - pasakoja E. Steponavičius.
tags: #kodel #po #avarijos #vieni #daiktai #atiduodami