Daugelis automobilių naudotojų - tiek vairuotojų, tiek keleivių - bent kartą gyvenime yra susidūrę su situacija, kai prisilietus prie automobilio, pavyzdžiui, palietus durelių rankeną ar duris, pasigirsta nemalonus elektros smūgis. Šis reiškinys, nors ir erzina, yra natūralus fizikos dėsnis, vadinamas statine elektros iškrova. Išsiaiškinkime, kodėl tai vyksta ir kaip galima sumažinti šio nemalonaus pojūčio tikimybę.
Statinė iškrova degalinėje: rizikos ir prevencija
Atvykus į degalinę, išlipus ir ketinant piltis degalų, statinis krūvis, kurį atsivežėte, turėtų būti iškrautas dar iki atidarant degalų baką. Tai įvyks išlipant, atidarant degalų baką arba įdedant degalų pistoletą.
Tačiau tai nereiškia, kad viskas tuo ir baigsis. Ekspertai nustatė, kad gaisrus gali sukelti statinė iškrova, sukelta vairuotojų, kurie pildami degalus trumpam grįžta į savo automobilį. Į sėdynių apmušalus pasitrynę drabužiai gali įgyti statinį krūvį, kuris sukels žiežirbą, kuomet sieksite degalų pistoleto. Jis tuo metu jau bus apsuptas benzino garų, todėl gali kilti gaisras. Ekspertai yra nustatę, kad trumpam į automobilį sugrįžęs vairuotojas gali būti įkrautas net 60 tūkst. voltų. To, žinoma, pakanka benzino garams uždegti. Tokių atvejų yra pasitaikę ne kartą. Todėl reikėtų būti atidiems ir likti prie pistoleto, kol pilami degalai.
Ar statiniai smūgiai kelia pavojų sveikatai?
LRT.lt skaitytoja Monika klausia: „Kiekvieną kartą mane išlipus iš automobilio ir uždarant automobilio dureles stiprokai „trenkia“. Bandau to išvengti, nes jausmas nemalonus, bet nepavyksta - jei išvengiu uždarydama automobilio duris, „trenkia“ prisilietus prie ko nors kito. Ką daryti, kad sumažinčiau įsielektrinimą vairavimo metu? Ar tai kenkia sveikatai?“
Šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė tvirtina, kad tokia iškrova, kai elektra „trenkia“ išlipant iš mašinos, tikrai nekenkia sveikatai, net jei ji pasitaiko dažnai. „To tikrai nereikia baimintis, čia yra smulkmena. Baimintis reikia žaibo iškrovos arba sąlyčio su elektros laidais ir vandeniu“, - aiškina gydytoja. Egzistuoja šiokia tokia rizika susižaloti patyrus elektrostatinį smūgį, tačiau dažniausiai traumos būna susijusios su išgąsčiu. Pavyzdžiui, žmogus staigiai atitraukia ranką nuo durų rankenos ir alkūne trinkteli į šalia esančią sieną.
Kaip išvengti statinių smūgių?
Nors visiškai išvengti statinių smūgių nėra labai paprasta, galima imtis tam tikrų priemonių, kad sumažintumėte įsielektrinimą:
- Prieš išlipant iš automobilio patartina laikytis už metalinių durelių dalių. Tokiu būdu statinis krūvis perduodamas „neskausmingai“.
- Norint išvengti smūgio, galima pirma paliesti stiklą, o ne metalines dureles.
- Pasak gydytojos D. Makaravičienės, reikėtų nevirkšti sintetinių drabužių. Vilnoniai džemperiai ar kiti vilnoniai drabužiai taip pat gali didinti įsielektrinimą.
- Automobilyje patariama turėti ne sintetinius, o guminius kilimėlius. „Nuo to taip pat gali priklausyti įsielektrinimas“, - tikina D. Makaravičienė.
- Gydytoja ragina patikrinti, ar automobilio elektros sistema tvarkinga. „Jeigu mašina tvarkinga, išjungus variklį neturėtų krėsti elektra“, - teigia D. Makaravičienė.
- Patalpose rekomenduojama padidinti oro drėgnumą.
- Taip pat reiktų dėvėti avalynę su padais, pagamintais iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, odos. Pramoniniuose objektuose, kur elektros iškrova gali sukelti gaisro pavojų, darbuotojai dėvi specialią avalynę, mažinančią ant kūno susiformuojantį elektrostatinį krūvį.
- Mažiau problemų kils, jei grindų danga pagaminta iš nepolimerinių medžiagų, pavyzdžiui, cemento ar medžio. Grindis taip pat galima padengti specialiomis antistatinėmis medžiagomis.
Per daugelį metų automobilių naudotojai, susidūrę su nuolatiniu elektros kibimu, bandymų ir klaidų būdu sukūrė keletą gudrybių, kaip sumažinti arba visiškai pašalinti šį reiškinį.
Mitos ir tikrovė: Antistatinės juostos ir mobilieji telefonai
Antistatinės juostos
Anksčiau buvo paplitęs įsitikinimas, kad automobilis nustoja kibirkščiuoti, kai prie jo pritvirtinama antistatinė juosta, t. y., gumos gabalas, jungiantis kėbulą su kelio danga. Jos paskirtis - pašalinti ant kėbulo susikaupusį elektros krūvį: ji veikė kaip automobilio įžeminimas. Tačiau, kaip paaiškėjo, elektros krūviai dažniausiai liko ant automobilį vairuojančių asmenų drabužių. Kadangi guminiai diržai praktiškai nedaug ką duoda (nebent suteikia žavesio klasikinėms transporto priemonėms), jie nėra veiksminga priemonė. Nepaisant to, įvairios rūšies įžeminimas iki šiol naudojamas degalus vežančiuose automobiliuose (cisterniniuose automobiliuose), kur statinės elektros iškrova kelia ypač didelę gaisro riziką.
Mobilieji telefonai degalinėse
Kitas dažnas mitas susijęs su mobiliųjų telefonų naudojimu degalinėse. Įdomu tai, kad kai kurios degalinės draudžia naudotis telefonais, nes, kaip manoma, elektronikos prietaisai gali sukelti gaisrus, jei aplinkoje yra benzino garų. Tačiau ne kartą atlikti eksperimentai parodė, kad telefonai įprastomis sąlygomis benzino uždegti negali. Kita vertus, telefonu naudotis degalinėje vis tiek nereikėtų dėl kitų priežasčių. Degalinėje nuolat vyksta veiksmas, aplink važinėja automobiliai, vaikšto žmonės. Vien dėl saugumo reikėtų išlikti atidiems ir sutelkti dėmesį į aplinką.
tags: #kodel #islipus #is #automobilio #trenkia