Nors automobiliai iš esmės pakeitė mūsų keliavimo ir kasdienių reikalų atlikimo būdą, ilgą laiką dūmai buvo ženklas, kad kažką reikia tvarkyti. Kalbant apie jūsų automobilį, dūmai signalizuoja apie variklio problemą, o atkreipus dėmesį į spalvą, šie dūmai gali būti geras indikatorius, kur slypi problema. Jei iš jūsų automobilio variklio rūksta dūmai, tikėtina, kad problema yra rimta ir ją kuo greičiau turės patikrinti specialistas.
Jei dūmai sklinda iš automobilio išmetimo vamzdžio, tai rodo, kad automobilis patiria tam tikrą stresą, nors į problemą vis tiek reikėtų žiūrėti taip pat rimtai. Automobilio dūmai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų, su kuriomis susiduria vairuotojai. Intensyviai dūminti pradėjusi transporto priemonė vairuotojui tampa signalu, kad su varikliu kažkas negerai. Dūmų spalva gali rodyti, koks yra gedimo pobūdis.
Dūmų, kylančių iš automobilio išmetimo vamzdžio, spalvos stebėjimas gali būti naudingas būdas nustatyti galimas problemas. Tačiau visada patartina kreiptis į ekspertą, jei įtariate, kad yra problemų su varikliu - tai ypač aktualu, jei dūmai stiprėja ir tuo pat metu iškyla kitų problemų, tokių kaip galios sumažėjimas, variklio užgesimas arba žemas skysčių lygis. Dyzelinių variklių dūmų spalvų reikšmė:
Juodi dūmai
Juodi dūmai iš išmetimo vamzdžio buvo labai dažnas reiškinys prieš 20 ar daugiau metų. Šiuo metu gatvėje smarkiai dūmijančių automobilių pamatysite retai, nes buvo sugriežtinti ekologijos ir taršos reikalavimai, todėl eksploatuojamų automobilių būklė labai pagerėjo. Juodi išmetamųjų dujų dūmai iš tikrųjų yra gana dažnas reiškinys ir paprastai yra išsiskiriančios anglies požymis, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių.
Iš išmetimo vamzdžio besiveržiantys juodi dūmai yra palaipsniui atsirandantis gedimo požymis. Nesvarbu, ar juodi dūmai iš išmetimo vamzdžio pasirodo paleidžiant variklį, ar tik važiuojant, gedimo priežastis dažniausiai viena - netinkamas degalų degimas variklio kameroje. Juodų dūmų atsiradimo priežastis paprasta - tai nutinka, kai į degimo kamerą patenka per riebus degalų ir oro mišinys. Taip gali įvykti dėl per didelio kiekio į variklį įpurškiamų degalų. Kartais problemos priežastis slypi įsiurbimo sistemoje, kai variklis neaprūpinamas reikiamu oro kiekiu.
Juodi dūmai rodo, kad variklis gauna per daug degalų. Tai gali būti dėl netinkamai sureguliuotos kuro sistemos, užterštų kuro purkštukų arba netinkamo oro filtro. Jei juodi dūmai atsiranda dažnai, tai gali sukelti papildomų problemų, tokių kaip sumažėjęs degalų efektyvumas ar net variklio perkaitimas. Dėl blogo degalų mišinio, blogos deguonies tiekimo, blogos kuro purškimo ir kt. automobilis gali dūminti juodais dūmais. Dyzelinės transporto priemonės be veikiančių DPF arba EGR sistemų dažnai skleidžia juodus dūmus.
Pagrindinės juodų dūmų priežastys
- Nešvarus oro filtras. Jei automobilio oro filtrai yra nešvarūs ar net užsikimšę, jie neleidžia į degimo kamerą patekti švariam orui, kuris susimaišo su degalais. Nešvarus oro filtras praranda pralaidumą ir į turbokompresorių bei degimo kameras patenka mažiau oro.
- Sugedę/užsikimšę purkštukai. Sugedę degalų purkštukai taip pat gali būti priežastis, kai tiekiama per daug degalų. Purkštukai yra svarbi jūsų automobilio variklio degalų sistemos dalis. Jie turėtų atsidaryti ir užsidaryti tam tikru laiku, o jei taip neatsitiks arba jie bus užsikimšę, jie į cilindrą suleis netinkamą kiekį degalų.
- Nešvarus/apsinešęs EGR vožtuvas. EGR padeda pakartotinai cirkuliuoti variklio išmetamųjų teršalų kiekį, grąžindamas jas į degimo kamerą, o ne tiesiogiai į išmetamųjų dujų sistemą.
- MAF oro srauto jutiklis. Oro srauto jutiklis yra atsakingas už tinkamą degalų ir oro mišinio susidarymą variklyje. Jei su juo kažkas negerai, sistemoje bus užfiksuotas didesnis oro srautas ir į variklį bus įpurškiamas papildomas degalų kiekis.
- Susidėvėję žiedai. Jei variklio stūmoklio žiedai yra pažeisti, aksceleruojant gali atsirasti juodų dūmų.
- Kuro siurblio gedimas.
- Per didelis kuro padavimas.
- Netinkamas kuro padavimo paleidimo kampo sureguliavimas.
Iki šiol padaryta išvada, kad juodus dyzelinio variklio išmetamųjų dujų dūmus dažniausiai sukelia blogas kuro ir oro mišinys arba purkštukų problemos. Gedimo požymiai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, automobilis gali pradėti dūminti, variklis gali pradėti trikdyti, arba gali būti kitų simptomų.
Mėlyni dūmai
Labiausiai tikėtina, kad mėlyni dūmai iš išmetimo vamzdžio kyla dėl sudegusios variklio alyvos. Alyva, kuri skirta automobilio transmisijos komponentams tepti, gali nutekėti per vamzdžius, kuriais ji keliauja, ir patekti į variklį arba degalų baką, todėl iš išmetamųjų dujų išeina mėlyni dūmai. Mėlynos spalvos dūmai dažniausiai rodo, kad variklis degina alyvą. Tai taip pat gali lydėti degėsių kvapas ir padidėjusios alyvos sąnaudos.
Pagrindinės mėlynų dūmų priežastys
- Sudegusi variklio alyva. Tai gali atsitikti, kai yra susidėvėję stūmoklio žiedai arba tarpinės, ypač jei greitėjant atsiranda daugiau mėlynų dūmų.
- Nesandarūs vožtuvų sandarikliai. Jei pastebėjote, jog automobilis meta mėlyną dūmą, didelė tikimybė, jog turite problemų su vožtuvų sandariklių pralaidumu. Esant nesandariems vožtuvų sandarikliams į degimo kamerą patenka tepalų. Jei lėtėjimo metu matote mėlynus dūmus, tai gali reikšti, kad kažkas negerai su vožtuvų kreipiančiosiomis cilindrų galvutėje.
- Susidėvėję stūmoklių žiedai. Apie tai, jog atėjo laikas keisti žiedus, jums praneš iš automobilio sklindantys melsvi dūmai. Vidutiniškai su naujais variklio žiedais automobilis gali nuvažiuoti 150 tūkst. kilometrų, tačiau dėl prastos kokybės kuro arba alyvos, šios dalies tarnavimo laikas gali ženkliai sumažėti.
- Per didelis alyvos lygis.
- Ilgas veikimas maža apkrova.
- Sugedęs turbokompresoriaus alyvos išmetimas.
Taip pat gali būti, kad jaučiate deginamos alyvos kvapą, jei iš automobilio išmetimo vamzdžio išeinančiuose dūmuose nematote akivaizdaus mėlyno atspalvio. Greičiausiai atsitiks taip, kad šiek tiek alyvos išsilies į variklio skyrių arba alyvos vamzdžiuose bus per didelis slėgis, dėl kurio atsiras nuotėkis.
Balti dūmai
Automobilių varikliai gana greitai įkaista, todėl jei iš automobilio išmetamųjų dujų kyla balti dūmai, tai gali būti susiję su aušinimo sistema, iš kurios į variklio degimo cilindrą gali nutekėti aušinimo skysčio. Tai tikrai gali būti, jei jūsų automobilis ir perkaista, ir rūksta, ir yra nuotėkis tarpinėje. Balti dūmai gali reikšti, kad variklio aušinimo sistema nėra tinkamai veikianti. Tai gali būti dėl to, kad yra nutekęs aušinimo skysčio vidinis tarpinis arba kad yra per mažai skysčio.
Pagrindinės baltų dūmų priežastys
- Aušinimo skysčio nuotėkis. Tai gali būti susiję su variklio galvutės tarpine, kuri sandarina cilindrus ir alyvos bei aušinimo skysčio kanalus. Dažniausiai šios dalies galiojimo laikas baigiasi dėl natūralaus susidėvėjimo arba dėl variklio perkaitimo. Susidūrus su variklio galvutės problemomis, stenkitės jas kuo greičiau išspręsti, nes šiai daliai praradus sandarumą, į variklio aušinimo sistemą pateks pašalinių medžiagų bei pratekės aušinimo skystis.
- Kondensatas išmetimo sistemoje. Baltos spalvos dūmų pasirodymą gali lemti ir išmetimo sistemoje susidaręs kondensatas. Jis atsiranda, kai automobilis yra eksploatuojamas miesto rėžimu - dėl trumpos kelionės iš nepakankamai įkaitusios išmetimo sistemos kondensatas nepasišalina ir virsta rūgštiniu vandens tirpalu, kuris graužia duslintuvo sieneles. Norint išvengti šios problemos, pastebėjus baltus dūmus, rekomenduojame nuvažiuoti ilgesnį atstumą. Jei iš išmetimo vamzdžio veržiasi ploni balti dūmai, tai galbūt yra vandens garai, kurie susidarė automobilio sudedamosiose dalyse dėl kondensacijos.
- Per žema variklio temperatūra. Dalis dyzelinio kuro nesudega ir virsta alyvos garais ir kartu su išmetamosiomis dujomis išleidžiama iš išmetimo vamzdžio.
- Vanduo alyvos tiekimo sistemoje. Vanduo cilindre šildomas degimo metu išsiskiriančios šilumos, kad virstų vandens garais ir išleidžiamas iš išmetimo vamzdžio, kad susidarytų balti dūmai.
- Per vėlus degalų įpurškimo laikas.
- Netinkamas degalų purkštuko purškimas.
- Per žemas cilindro slėgis.
Nors automobilio dūmai gali reikšti rimtas problemas, tačiau jie taip pat gali būti ir nereikšmingi. Pvz., šaltuoju metų laiku, kai variklis yra šaltas, gali būti pastebimi balti dūmai, tačiau jie turėtų išnykti, kai variklis pasieks reikiamą temperatūrą.
Pilki dūmai
Pilkus išmetamųjų dujų dūmus gali būti sunku pastebėti, o dar sunkiau nustatyti tikslią problemą. Pilki dūmai gali reikšti, kad variklio degimo procesas yra nepakankamas arba kad variklis yra per daug degantis.
Pagrindinės pilkų dūmų priežastys
- Sugedęs pavarų dėžės moduliatorius. Viena iš galimų priežasčių gali būti sugedęs pavarų dėžės moduliatorius, dėl kurio automatinės pavarų dėžės skystis gali nutekėti į variklio degimo kameras ir sudegti. Pagrindinė skysčio paskirtis - palaikyti automobilio mechaninių komponentų tepimą, tačiau jei yra nuotėkis, komponentai gali išdžiūti.
Kietųjų dalelių filtras (DPF) ir jo svarba dyzeliniuose automobiliuose
Dyzeliniai automobiliai yra žinomi dėl savo efektyvumo ir ekonomiškumo, tačiau kartais jie gali išmesti dūmus, rodančius, kad variklis turi problemų. Juodi dūmai yra vienas iš pavojingiausių automobilio dūmų tipų, nes jie rodo, kad degimo procesas yra netinkamas. Paprastai tai reiškia, kad variklis yra per daug degantis arba jo degimo procesas yra nepakankamas.
Nors pats gedimas gali atrodyti akivaizdus, tačiau tiksliai nustatyti problemą ir įvardinti „kaltininką“ nėra taip paprasta. Dyzelinio variklio atveju tokie požymiai gali rodyti turbokompresoriaus, purkštuvų, kietųjų dalelių filtro, kaitinimo žvakių arba didelio slėgio degalų siurblio gedimą. Padidėjęs dūmingumas gali būti ir netinkamai atlikto variklio galios didinimo pasekmė.
Kietųjų dalelių filtras yra skirtas filtruoti kietas daleles, kurios patenka į variklį ir gali sukelti rimtų pažeidimų. Jei kietųjų dalelių filtras yra užsikimšęs, tai gali sukelti variklio gedimą arba netgi sugadinti variklio dalis. Juodi dūmai iš dyzelinio variklio rodo, kad variklis turi tam tikrų problemų ir iš esmės rodo nesubalansuotą degalų ir oro santykį arba sudėtingesnę problemą. Kietųjų dalelių filtras sistemingai sulaiko suodžius, tačiau jo pajėgumas yra ribotas: jei dalelių susikaupia per daug, jis pradeda užsikimšti ir jo veiksmingumas sumažėja.
Jei automobilis pradeda juodaidūminti, susikaupusių suodžių kiekis gali viršyti 200 mg/Nm3, o kai kasdien važinėjant automobiliu rūksta tiršti juodi dūmai, jų koncentracija viršija 600 mg/Nm3. Tiesa, DPF filtras turėtų pats sudeginti sugautų suodžių perteklių, tačiau tam turi būti palankios sąlygos: tai praktiškai neįmanoma sistemingai naudojant automobilį mieste.
Kaip veikia išmetamųjų dujų dyzelino kietųjų dalelių filtras (DPF)?
Mechanikui prijungus diagnostikos įrenginį ir nustačius klaidų kodus, sąrašas dažniausiai gerokai sutrumpėja. Pasak specialistų, esant dyzelinio variklio gedimui, dėl kurio automobilio dūmingumas labai padidėja, pasekmės gali būti rimtesnės, nei atrodo iš pradžių. Iš išmetimo vamzdžio rūkstantys juodi dūmai labai greitai užkemša kietųjų dalelių filtrus, nes išmetimo sistemoje susidaro daug daugiau suodžių, nei įprastai. Kad dėl tokio nepageidaujamo efekto kietųjų dalelių filtras nebūtų pažeistas nepataisomai, padidėjus dūmingumui, reikėtų kuo skubiau pašalinti gedimą.
Dyzeliniai automobiliai reikalauja ypatingos priežiūros, kad jie veiktų gerai ir išlaikytų savo efektyvumą. Reguliariai keiskite aliejaus ir filtro elementus. Reguliariai tikrinkite oro filtro būklę ir keiskite jį, jei reikia. Reguliariai tikrinkite variklio valdymo sistemą ir atlikite reikiamus pakeitimus, jei reikia. Tik išlaikant gerą variklio būklę jis gali prailginti jo tarnavimo laiką.
Kaip sumažinti dyzelinio automobilio dūmingumą?
Dyzelinių automobilių dūmingumo mažinimas nėra sudėtingas uždavinys, jei laiku imamasi tinkamų priemonių. Pradedant nuo paprastų įpročių keitimo, pavyzdžiui, oro filtrų ir alyvos keitimo, iki rimtesnės techninės priežiūros, pavyzdžiui, purkštukų valymo, kiekviena priemonė prisideda prie švaresnio variklio darbo. Reguliari techninė apžiūra ir automobilių priežiūra ne tik sumažina dūmingumą, bet ir prailgina variklio tarnavimo laiką bei pagerina bendrą jo veikimą.
1. Filtravimo sistemos priežiūra
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios dyzelinis automobilis gali skleisti pernelyg daug dūmų, yra užteršti arba nusidėvėję filtrai. Dūmingumą galima ženkliai sumažinti tinkamai prižiūrint oro ir kuro filtrus. Užteršti filtrai trukdo patekti reikiamam oro kiekiui į variklį. Dėl to degimo procesas vyksta netinkamai, o tai lemia didesnį išmetamųjų dūmų kiekį. Tinkamai veikiantys filtrai leidžia varikliui dirbti efektyviau. Oro ir kuro filtrus galima pakeisti savarankiškai, jei turite visus reikiamus įrankius ir žinias. Tačiau, jei nesate tikri, geriau kreiptis į profesionalus. Automobilių gamintojai dažnai pateikia rekomendacijas, kas kiek laiko reikėtų keisti filtrus. Reguliarios techninės priežiūros bei filtrų keitimo dažnis yra esminis siekiant užtikrinti, kad jūsų dyzelinis automobilis ne tik veiktų efektyviai, bet ir būtų ekologiškai švaresnis.
2. Purkštukų priežiūra
Dyzelinių variklių purkštukai yra esminė variklio dalis, kuri atsakinga už teisingą kuro purškimą į degimo kamerą. Jų teisingas veikimas užtikrina optimalų kuro degimą, efektyvų variklio darbą ir mažesnį išmetamųjų dūmų kiekį. Purkštukai yra skirti tolygiam ir laiku vykstančiam kuro purškimui į variklio cilindrus.
3. Degalų ir priedų naudojimas
Degalai yra pagrindinis automobilio veikimo elementas, kuris tiesiogiai daro įtaką dūmų išmetimui. Kiekvienas automobilis turi savo degalų reikalavimus, kurie nustatomi gamintojo. Degalų slėgis taip pat gali turėti įtakos dūmų išmetimui. Jei degalų slėgis yra per didelis, degimo kamera gali perkaitinti, o tai gali sukelti dūmus. Degimo kamera yra vienas svarbiausių automobilio dūmų išmetimo veiksnių. Jei degimo kamera yra užteršta, neveikia tinkamai arba yra sugadinta, dūmai gali būti išmetami netinkamai. Kadangi degalų įtaka automobilio dūmams yra tokia svarbi, svarbu naudoti tinkamą degalą ir reguliariai prižiūrėti automobilio degimo sistemą.
Kasdien vairuojant dyzelinį automobilį ypač miesto rėžimu, cilindrų kameroje ir degalų purkštukuose kaupiasi apnašos. Dėl to sumažės variklio efektyvumas, padidės sąnaudos. Naudokite tinkamus kuro priedus, su laiku jie tikrai duoda naudos. Degalų priedai tikrai veikia, jeigu naudojami ilgesnį laiką ir nuolat. Apsvarstykite galimybę maišyti dyzelinį kurą su aukštos kokybės degalų priedais. Degalų ar dyzelino degimo metu išmetamų dūmų kiekį galima sumažinti reguliariai atliekant automobilio techninę priežiūrą, valant oro filtrą ir keičiant degalų filtrą. Taip pat rekomenduojama vairuoti atsargiai ir neperkrauti variklio.
Variklio diagnostika ir techninė apžiūra
Kai automobilis pradeda dūminti, yra daugybė priežasčių. Vienas iš būdų nustatyti automobilio sistemos gedimus yra naudoti diagnostikos įrangą. Profesionalus meistras gali nustatyti, ar automobilio sistemoje yra reikalingų pakeitimų arba atnaujinimų. Automobilių techninės apžiūros metodika Lietuvoje per daug nesiskiria nuo tos, kuri naudojama kitose Europos valstybėse. „Europos Sąjungoje atliekant techninę apžiūrą vadovaujamasi ta pačia 2014 m. 45 direktyva, todėl tikrinimo metodai iš esmės visur tokie patys“, - sako R. Vėlavičius.
Dauguma vairuotojų, ypač tų, kurie turi senesnius dyzelinius automobilius, į privalomąją techninę apžiūrą važiuoja su jauduliu, nes nėra tikri, ar pavyks įveikti dūmingumo patikrinimą. Kaip skelbia techninės apžiūros centrų asociacijos „Transeksta“ duomenys, praėjusiais metais dėl šios priežasties atlikti techninį automobilio patikrinimą iš pirmo karto nepavyko kiek daugiau nei 6,5 proc. vairuotojų. Pagrindinės problemos būna su EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) vožtuvais, kurie būna užsikišę ir neveikia taip, kaip turėtų. Taip pat ne retai dūmingumas būna padidėjęs dėl turbinos problemų. Kita problema - blogai veikianti kuro įpurškimo sistema. Kartais pakanka pakeisti oro filtrą.
Kaip veikia išmetamųjų dujų dyzelino kietųjų dalelių filtras (DPF)?
Dūmingumo matavimas techninėje apžiūroje
Pagrindinis dūmingumo bandymo tikslas techninės apžiūros metu - įvertinti automobilio variklio būklę. Techninės apžiūros tikslas yra patikrinti techninę automobilio būklę, palyginus su tuo, kas buvo nustatyta tvirtinant transporto priemonės tipą, todėl tai yra variklio ir pagalbinių sistemų įvertinimas. Tikrinimas šiuo metu apima tai, kas yra išmetama per duslintuvą, ir yra vertinama pagal absorbcijos koeficientą, tai yra, pagal kietųjų dalelių kiekį, kurios sugeria šviesą. Tačiau tai neduoda absoliučių reikšmių, kiek ir kokių medžiagų išmetama nuvažiavus kilometrą. Tai nėra automobilio taršos įvertinimas.
Automobilio dūmingumo matavimui naudojamas specialus prietaisas. Yra matavimo kolba, kurios viename gale patenka išmetamosios dujos ir ten yra šviesos šaltinis. Kitame gale yra imtuvas. Tokiu būdu yra išmatuojama, kiek šviesos yra išspinduliuojama ir kiek jos sugrįžta atgal. Šis matavimo būdas yra aptartas tiek Europos teisės aktuose, tiek Jungtinių Tautų taisyklėse ir perkelta į nacionalinę teisę.
Šiandien tai neįmanoma. Tokie duomenys gaunami atliekant laboratorinius tyrimus. Pati procedūra ir brangi, ir labai ilga. O techninės apžiūros metu atliekamos patikros tikslas įvertinimą atlikti greitai ir pigiai bei įvertinti transporto priemonės bendrą techninę būklę. Visa tai reiškia, kad patikrinimo metu, vadovaujantis gautais duomenimis apie kietųjų dalelių kiekį išmetamosiose dujose, padaroma išvada apie bendrą automobilio variklio būklę. Jei kietųjų dalelių kiekis per didelis, tai reiškia, kad variklis yra techniškai netvarkingas. Jei atitinka normą, traktuojama, kad viskas veikia gerai. Galiausiai, vertinant kietųjų dalelių kiekį, galima daryti išvadą ir apie taršą. Kuo didesnis dūmingumas ir kuo daugiau automobilis išmeta kietųjų dalelių, tuo daugiau jis išmeta ir kitų kenksmingų medžiagų. Automobilis į aplinka daugiausia išmeta anglies dvideginio. Tačiau išmetama ir daugiau medžiagų, pavyzdžiui, angliavandenilių, tai yra nesudegęs kuras ir tas pats anglies viendeginis, azoto oksidas.
Patikrinimo būdas priklauso nuo variklio tipo ir automobilio pagaminimo metų
Į techninių apžiūrų centrus atvyksta tiek automobiliai varomi benzinu, tiek dyzelinu. Kadangi skiriasi šių variklių veikimo principas, skiriasi ir jų tikrinimo metodika, tai yra, į kokius duomenis atsižvelgiama patikros metu. Techninės apžiūros metus tikrinami skirtingi dyzelinių ir benzininių ar dujomis varomų automobilių parametrai. Pavyzdžiui, dyzelis dirba vienokiu režimu ir kenksmingiausia teršalų dalis yra kietosios dalelės, pagal kurias galima vertinti techninę būklę. Benzininiams varikliams matuojamas anglies viendeginis ir lambda reikšmė.
Tačiau jeigu jūsų vairuojamas ir tikrinamas automobilis yra apynaujis, gali būti, kad kontrolieriai variklio būklę patikrins tik kompiuteriniu būdu ir į išmetimo sistemą specialios įrangos nedės. Jei tikrinama techninė būklė automobilio, atitinkančio Euro 6 normas, jam matavimas gali būti atliekamas per diagnostinę jungtį (OBD), kartu su tiesioginiu matavimu. Gali būti, kad tikrinimo metu bus naudojama tik diagnostinė jungtis. OBD testas analizuoja duomenis, esančius automobilio valdymo bloko atmintyje, ir seka automobilyje įrengtų daviklių duomenis. Jei davikliai nerodo klaidos ir jie visi yra sumontuoti, daroma išvada, kad automobilis atitinka gamintojo nustatytas technines charakteristikas ir yra techniškai tvarkingas. Todėl gali būti, kad net neturėsime ir tam tikrų reikšmių, kaip matuojant senų automobilių dūmingumą.