Vairavimas su išmaniuoju telefonu rankose, net ir trumpam, gali lemti nemalonią staigmeną grįžus namo - baudą. Tokią ateities viziją Jungtinėje Karalystėje (JK) sparčiai įgyvendina naujosios dirbtiniu intelektu (DI) paremtos eismo kameros. Nors šios technologijos jau spėjo užfiksuoti šimtus pažeidėjų, jų vertinimas rinkoje išlieka nevienareikšmis.
DI Kamerų Pritaikiymas ir Veikimo Principai
Lietuvoje vairuotojus drausmina įvairių tipų greičio matuokliai ir techninės apžiūros galiojimą tikrinančios kameros. Iki šiol išmaniųjų telefonų naudojimo vairuojant ar diržo nesegėjimo atvejus galėjo užfiksuoti tik policijos pareigūnai. Tačiau DI kameros, pradėtos eksperimentuoti JK dar pernai, jau pirmosiomis dienomis parodė įspūdingus rezultatus. Kornvalio grafystėje įrengta DI kamera per 72 valandas užfiksavo 297 pažeidėjus.
„Negalėjimas paleisti išmaniojo iš rankų yra savotiška šių laikų epidemija“, - teigia S. Deja. Remiantis 2023 m. Europos Komisijos statistika, beveik trečdalis vairuotojų bent kartą per mėnesį kalba telefonu, laikydami jį rankose, o ketvirtadalis nesidrovi patikrinti socialinių tinklų ar atrašyti į žinutes kelyje. Ypač aktyvūs šioje srityje yra 18-26 metų jaunuoliai, kurių net 31% prisipažįsta naudojantys telefoną vairuodami. Tai leidžia daryti išvadas apie sąmoningumo stoką ir nebaudžiamumo jausmą, susijusį su išmaniojo naudojimu prie vairo.
DI kameros atskleidžia ir kitą liūdną tiesą - vairuotojai linkę nešiūruoti atsakomybės ne tik už savo, bet ir už keleivių saugumą. Policija dalijosi nuotraukomis, kuriose matyti kūdikiai, vežami ne specialiose kėdutėse, o laikomi ant kelių ir neprisegti.
JK naudojamos DI kameros paprastai montuojamos ant mikroautobusų ar specialių priekabų, todėl yra lengvai perkeliamos. Sistema susideda iš kelių objektyvų ir infraraudonųjų spindulių elemento, užtikrinančio kokybišką vaizdo fiksavimą tamsiu paros metu. Pažangiu vaizdų filtravimu pasižyminčios kameros naudoja DI algoritmus analizuojant užfiksuotus vaizdus. Jei algoritmas atpažįsta išmaniojo telefono laikymą rankoje ar vairavimą neprisisegus, nuotrauka siunčiama policijos specialistams, kurie atlieka galutinį vaizdo vertinimą ir priima sprendimą dėl baudos skyrimo. Tokiu būdu eliminuojami galimi DI algoritmų veikimo netikslumai.
Kritika ir Privatumo Klausimai
JK vykstantis DI kamerų eksperimentas susilaukė kritikos ne tik iš nubaustų pažeidėjų, bet ir iš privatumo aktyvistų. Už pilietines teises kovojančios organizacijos „Big Brother Watch“ atstovas Džeikas Hurfurtas teigia, kad į visus eismo dalyvius neturėtų būti žiūrima kaip į potencialius pažeidėjus. Kitas populiarus argumentas tarp kritikų yra baimė, kad išmanios eismo stebėjimo sistemos renka duomenis apie pravažiuojančius automobilius ir net skenuoja keliaujančių asmenų veidus, vėliau juos sugretindamos su automobilio registracijos duomenimis. Tačiau JK policijos pareigūnai tokias baimes kategoriškai atmeta, tvirtindami, kad DI kameros nemasiškai nerenka nei automobilių numerių, nei juose važiuojančių žmonių atvaizdų.
DI Kamerų Potencialas Lietuvoje
Lietuvos žiniasklaidoje jau pasirodė istorijų apie vairuotojus, nustebusius gavę baudas už naudojimąsi išmaniuoju telefonu vairuojant. Ateityje Lietuvoje taip pat galimai atsirasiančios DI kameros, nors ir nepakeis esminio eismo stebėjimo paveikslo, padidins pažeidimų nustatymo našumą ir palengvins operatorių darbą. Nors Lietuvoje leistinas greitis yra žemesnis nei JK, kur DI kameros dirba net ir prie 300 km/h greičio, mūsų šalyje taip pat siekiama didinti eismo saugumą.
Šiuo metu Lietuvos keliuose veikia 81 vidutinio greičio matavimo prietaisas, o pažeidėjų skaičiuojama šimtais tūkstančių. Šiemet jau užfiksuota daugiau nei 767 tūkstančiai greičio viršijimo atvejų, o tai yra apie 300 tūkstančių daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Siekiant suvaldyti šią tendenciją, planuojama įrengti dar pusšimtį vidutinio greičio matuoklių, o į kelius išriedės ir nauji nežymėti policijos automobiliai.
Kitų Kamerų Funkcijos ir Valdymas
Dalį vairuotojų domina ir sankryžose įrengtos kameros. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ prižiūrimos vaizdo kameros skirtos eismo stebėjimui. Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Renato Siaurusaičio, šios kameros nustato KET pažeidimus tik tuo atveju, jei operatoriai pastebi eismo įvykius, kurių metu apgadinama infrastruktūra, automobiliai ar sužalojami žmonės. Tokie atvejai perduodami policijai. Pačios operatoriai protokolų nerašo.
Siekiant suvaldyti pažeidėjų srautą, policija bendradarbiauja su Vilniaus viešojo transporto (VVT) atstovais. Dešimtyje viešojo transporto priemonių įrengtos kameros fiksuoja pažeidėjus, važiuojančius viešojo transporto juosta (A juosta). Nuo praėjusių metų spalio mėnesio VVT persiuntė policijai apie 450 fotonuotraukų su užfiksuotais A juostos pažeidimais, pagal kuriuos policija surašo protokolus. Vairuotojams, važiuojantiems A juosta, gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų.
Nauji Informaciniai Stendai ir Kamerų Paskirtis
Pastarosiomis savaitėmis šalies magistraliniuose keliuose atsirado nauji mėlyni informaciniai stendai su užrašu apie vykdomą transporto priemonių stebėseną. „Via Lietuva“ aiškina, kad šie stendai atsirado pasikeitus Kelių eismo taisyklėms, pakeičiant ankstesnį ženklą „Automatinė eismo kontrolė“. Daugiau nei 260 vaizdo kamerų, įrengtų šalies keliuose, daugiausia nefiksuoja greičio. Šių stendų tikslas - informuoti žmones apie renkamus duomenis ir jų naudojimą. Lietuvos kelių vaizdo kameros suteikia galimybę stebėti eismą ir orų sąlygas realiu laiku, veikiant 24 valandas per parą. Tai padeda vairuotojams planuoti keliones ir įvertinti kelio būklę.
Greičio Viršijimo Statistika ir Prevencija
„Via Lietuva“ pabrėžia, kad didelis leistinas greitis automagistralėse gali lemti skaudžias avarijų pasekmes. Įmonė pateikia statistiką, rodančią milžiniškus leistino važiavimo greičio viršijimus. Pavyzdžiui, ties 190,7 km automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, šiltuoju metu laiku, kai leistinas greitis yra 130 km/val., 191 030 vairuotojų važiavo 140-150 km/val. greičiu. Nors šio įrenginio duomenys nėra perduodami policijai, tai rodo tendencijas. Dideli greičio viršijimai (160-170 km/val., 180-190 km/val., 200-260 km/val.) kelia grėsmę ne tik baudomis, bet ir teisių atėmimu.
Remiantis patirtimi, momentinio greičio matuoklio įdiegimas su informaciniais kelio ženklais ženkliai pagerino vairuotojų elgesį - didžioji dalis ėmėsi laikytis nustatyto leistino greičio. Šiuo metu automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda yra keturi momentiniai ir vienas vidutinio greičio matuoklis, o magistralėje A2 Vilnius-Panevėžys - penki vidutinio greičio matuokliai.
Nauji Greičio Matuokliai Kaune
Kaune planuojama įrengti dar tris vidutinio greičio matuoklius dviejuose kelio ruožuose. Šie matuokliai fiksuoja tiek priekinį, tiek galinį automobilio numerį, matuoja vidutinį važiavimo greitį ruože, todėl vairuotojams sunkiau išvengti kontrolės. Viena sistema kainuoja apie 16 946 Eur be PVM. Naujos kameros bus įdiegtos ruožuose, kur iki šiol esamos kameros automobilius fiksavo tik viena kryptimi.
Baudų Sistema ir Kamerų Priežiūra
Primename, kad už greičio viršijimą gresia įvairios baudos, priklausomai nuo viršijimo masto. Didžiausios baudos ir galimas teisių atėmimas numatyti už greičio viršijimą daugiau nei 50 km/val. Taip pat baudos numatytos už važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui ir A juosta.
Vieno momentinio greičio matuoklio priežiūra per metus kainuoja apie 1 200 eurų, o vidutinio - apie 1 233 eurus. Visų greičio matuoklių priežiūra per metus siekia apie 250-300 tūkst. eurų. Valstybės kontrolės auditas parodė, kad kai kurių matuoklių įrengimo tikslingumas buvo nepakankamai pagrįstas.
Mapon Vaizdo Kameros ir Autoparko Sprendimai
Mapon siūlo vaizdo kameras automobiliams, kurios užtikrina patikimą vaizdo medžiagą, padedančią spręsti ginčus, apsaugoti verslą nuo melagingų kaltinimų ir sumažinti draudimo įmokas. Šios kameros aptinka pavojingo vairavimo atvejus, staigius stabdymus, aštrius manevrus. Mapon kamerų sistemos yra integruotos į platformą ir leidžia stebėti įvykius realiu laiku, taip pat pasiekti vaizdo registratoriaus vidinę atmintį nuotoliniu būdu.
Mapon autoparko kameros gali būti naudojamos įvairiose transporto priemonėse - vilkikuose, furgonuose, lengvuosiuose automobiliuose, sunkiojoje technikoje. Jos padeda aptikti neteisėtą patekimą į krovinių skyrių, stebėti darbo zonas, apsaugoti brangią įrangą nuo vagysčių ir vandalizmo. Kameros gali fiksuoti vaizdą visomis kryptimis, suteikiant 360° apžvalgą.
Autoparko valdymo kameros taip pat naudojamos aiškinantis nedidelių, bet brangiai kainuojančių avarijų priežastis, pvz., susidūrimų statybos darbų metu. Kai kurie vaizdo registratoriai reaguoja į susidūrimus ir pradeda įrašinėti net išjungus variklį. Jos padeda vadovams matyti, kas vyksta darbo valandomis, ypač specialiosios paskirties transporto priemonėms.
tags: #kma #reikalingos #kameros #kelyje