Lietuvos transporto sektorius yra gyvybiškai svarbus šalies ekonomikai, tačiau susiduria su dideliais iššūkiais, ypač susijusiais su vilkikų vairuotojų trūkumu ir darbo sąlygomis. Šiame straipsnyje analizuojama vilkikų vairuotojų uždarbio situacija Lietuvoje, lyginant ją su kitomis šalimis, aptariamos sektoriaus problemos, tokių kaip darbo jėgos trūkumas, Mobilumo paketo įtaka ir neskaidrios įdarbinimo praktikos.
Vilkikų vairuotojų atlyginimai Lietuvoje ir Europoje
Sunkvežimio vairuotojo grynasis atlyginimas Lietuvoje svyruoja nuo 994 EUR iki 3 682 EUR per mėnesį. Atlyginimui įtakos turi keli veiksniai, pirmiausia regionas, kuriame dirbama, darbo stažas, įmonės dydis ir kt. Šie duomenys gauti iš atlyginimų apklausos, kurioje kiekvienas gali anonimiškai palyginti savo atlyginimą su kitais darbuotojais, dirbančiais toje pačioje pozicijoje.
Remiantis Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ duomenimis, vidutinis tolimųjų reisų vairuotojo algos dydis siekia 1800-2000 eurų. Tačiau, kaip teigia vairuotojai, toks atlyginimas pasiekiamas tik tiems, kurie išvyksta į Europą ir negrįžta atgal į Lietuvą du ar tris mėnesius. Vairuotojai, kurie zuja tarp Lietuvos ir Europos, grįždami namo kas porą savaičių, daugiausia užsidirba 1,5 tūkst. eurų. Jeigu norima gauti didesnę algą, tenka pažeisti darbo grafiką.
„Sodros“ duomenimis, 2022 m. krovininių automobilių vairuotojai vidutiniškai uždirbdavo apie 909 eurus per mėnesį. 2023 m. vidutinės darbo pajamos augo nuosekliai, tačiau tikslūs duomenys apie 2024 m. pateikiami nebuvo. Nors Mobilumo paketas įpareigoja vairuotojus kas tris savaites grįžti į bazę, tai, anot vežėjų, verslui gali tapti nuostolinga. Didžiosios įmonės vis tiek rastų išeitį, gal sparčiau perkeltų veiklą į, tarkime, Lenkiją.
Atlyginimų skirtumai ir socialinės garantijos
Lietuvoje tolimųjų reisų vairuotojai atlygį gauna kiek kitaip nei daugelio kitų sričių darbuotojai. Vairuotojų atlygis skaičiuojamas taikant valstybės nustatytą koeficientą, kuris šiuo metu siekia 1,65, padaugintą iš minimaliosios mėnesinės algos. Tai reiškia, kad minimali vairuotojo alga šiandien siekia 1712 eurų ir automatiškai didėja, kai didinama šalies minimali mėnesinė alga.
Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovai sako, kad kai kurios įmonės jau daugelį metų taiko „objektyvias“ priežastis, leidžiančias mokėti mažiau. Kadangi dienpinigiai dažnai sudaro net pusę vairuotojo atlyginimo, nuo jų nemokami mokesčiai, vairuotojai netenka dalies pensijų ir kitų socialinių garantijų. „Apvogtas socialinis gyvenimas - taip galima pavadinti šią sistemą“, - pabrėžia profesinė sąjunga.
Užsienio šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, vairuotojui per dieną mokama apie 100 eurų, o Lietuvoje - perpus mažiau. Norvegijoje, anot buvusio verslininko, ne tik darbo užmokestis, bet ir darbo sąlygos yra kitokios. Šie skirtumai skatina lietuvius emigruoti ir ieškoti geresnių sąlygų užsienyje.
Vairuotojų trūkumas ir jo priežastys
Lietuvoje trūksta mažiausiai 10 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų, o jų paieškos vis dažniau veda į trečiąsias šalis. Šiandien šalies vežėjai susiduria su sudėtinga situacija. „Linavos“ komunikacijos specialistės Inetos Stravinskaitės teigimu, vairuotojų trūkumas jaučiamas nuolat ir bėgant metams problema tik gilėja. Konkurencija dėl kvalifikuotos darbo jėgos tampa tokia įtempta, kad kai kurios įmonės pradeda tiesiog perpirkinėti darbuotojus iš kitų įmonių. Ši problema būdinga ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai.
Jaunimo nenoras rinktis profesiją ir „pašto dėžučių“ verslai
Šiam sektoriui būdinga specifika visiškai nepatraukli jaunimui. Nors Lietuva kasmet parengia šimtus tolimųjų reisų vairuotojų valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis (per pastaruosius penkerius metus buvo parengta per 8 tūkstančius C ir CE kategorijų vairuotojų, skirta daugiau kaip 11 mln. eurų paramos), transporto sektoriuje vis dar trūksta tūkstančių. Anot profesinės sąjungos atstovų, didžiausiu iššūkiu yra vadinamieji „pašto dėžučių“ verslai - fiktyvios logistikos įmonės, kurios formaliai registruotos Lietuvoje, tačiau realiai vykdo pervežimus užsienyje ir ten pernuomoja vairuotojus kitoms įmonėms.
Užsieniečių įdarbinimas ir Mobilumo paketo įtaka
Ieškodamos sprendimų dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, Lietuvos transporto įmonės jau kurį laiką atsigręžia į trečiąsias šalis. 2024 metais patvirtinta 11,6 tūkst. darbo leidimų kvota tolimųjų reisų vairuotojams iš trečiųjų šalių. Užsieniečiams, turintiems trūkstamą profesiją, nereikia įsigyti leidimo dirbti - jie įdarbinami paprasčiau. Tačiau Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga tvirtina, kad į Lietuvą atvykę migrantai dažnai jau būna įsiskolinę, sumokėdami nuo 2,5 iki 5 tūkst. JAV dolerių už įsidarbinimo galimybę. Jie puikiai žino, kad jei pradės reikalauti, jog būtų laikomasi įstatymų, iškart sulauks grasinimų.
Mobilumo paketas, įpareigojantis vairuotojus kas tris savaites grįžti į bazę, sukėlė didelių diskusijų. Verslininkai teigia, kad tai žlugdo krovinių gabenimo įmones, ypač mažąsias. Jeigu įsigaliotų visi Mobilumo paketo reikalavimai, bankrutuotų tos įmonės, kurios turi po kelis sunkvežimius. Didžiosios įmonės, tikėtina, sparčiau perkeltų veiklą į kitas šalis. Tačiau Mobilumo paketas atsirado dėl to, kad senąsias valstybes „užkniso“ lietuvių, lenkų, rumunų, bulgarų „nesveika konkurencija“.
Darbo sąlygos ir problemos sektoriuje
Vilkiko vairuotojo darbas yra vienas pavojingiausių darbų JAV, kur tenka išgyventi nuo ant skardžio pakibusio vilkiko iki pasikesinimo būti apiplėštam. Su metais ateina patirtis, kol suprantama, kad ne visur galima pasistatyti vilkiką, nes kai kuriuose rajonuose laukia jaunų nepatyrusių vairuotojų, kad galėtų apiplėšti. Be to, keliuose pilna pavojų, aukšti kalnai, kurie nusineša begalę vilkikų vairuotojų gyvybių, oro sąlygos ir t. t.
Žiemos JAV yra ypatingai pavojingos: siaučia pūgos, plikledžiai, tad pavojus tyko visada, mat daug vairuotojų nuvažiuoja nuo kelio. Dėl netvarkingų JAV kelių, ateina akimirka, kai kiekvieną kelionę sunkvežimis ima byrėti, o vilkikui sugedus kelyje, nuostoliai skaičiuojami tūkstančiais.
Neskaitmena veikla ir darbuotojų išnaudojimas
Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga atkreipia dėmesį į paplitusią praktiką perkelti visas galimas išlaidas ir žalą ant darbuotojų pečių. Tačiau šios lėšos dažnai naudojamos ne tik darbuotojo išlaikymui. Vienas iš skaudžiausių reiškinių Lietuvos transporto sektoriuje - priverstinis darbas, kai darbuotojams draudžiama fiksuoti visą darbo laiką, ypač krovinio pakrovimo, iškrovimo ar degalų pylimo metu. Net elementarūs logistikos procesai tampa darbininko sąskaita organizuojama rutina.
2024 metais ministerija išnagrinėjo 226 skundus ar pranešimus dėl viešo intereso - net 57 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš jų 31 proc. skundų pasitvirtino arba pasitvirtino iš dalies. Darbo ginčų komisijos taip pat sulaukia vis daugiau vairuotojų skundų. 2024 m. per vienuolika mėnesių buvo nagrinėjama net 1 811 su kelių transporto sektoriumi susijusių ginčų - beveik dvigubai daugiau nei per visus 2023-uosius.
Lietuvos transporto įmonės ir jų veikla
Lietuvos transporto sektorius pastaraisiais metais išgyvena paradoksą. Vadovaujantis „Sodros“ duomenimis, 2024 metais transporto sektoriuje pirmą kartą per pastaruosius metus buvo atleista daugiau darbuotojų nei priimta. Nepaisant to, vidutinės darbo pajamos per tą patį laikotarpį augo nuosekliai.
Didžiausios transporto įmonės Lietuvoje
Pateikiame didžiausių transporto įmonių Lietuvoje sąrašą pagal darbuotojų skaičių, pajamas ir pelną:
| Nr. | Įmonė | Darbuotojų sk. | Pajamos (mln. EUR) | Pelnas (tūkst. EUR) |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Fantransa | 1360 | 11.9 | 73.4 |
| 2 | Transabc | 872 | 62.9 | 21.7 |
| 3 | Delamode Baltics | 794 | 241 | 10.9 |
| 4 | Girteka Logistics | 5636 | 85.7 | -9.2 |
| 5 | Girteka Logistics | 5626 | 85.7 | -9.2 |
| 6 | Eurocargo | 245 | 21 | 592.1 |
| 7 | Sun transport | 500 | 36 | 101.4 |
| 8 | Eurotransport | 244 | 354 | 722.3 |
| 9 | Saturn transport | 390 | 30.6 | -147.1 |
| 10 | Jupiter transport | 310 | 21.6 | -635.2 |
| 11 | Unique transport | 275 | 3.7 | 65.2 |
| 12 | HCS Transport | 223 | 25.9 | 15.1 |
| 13 | MAGNUM ITER | 194 | 14.4 | 218.2 |
| 14 | Noker | 193 | 19.2 | 157.1 |
| 15 | TP LOGISTICS | 171 | 16.7 | 250.7 |
| 16 | Avelita | 170 | 14.6 | 137.5 |
| 17 | Gevara transport | 161 | 12.4 | 11.5 |
| 18 | Trans - In | 158 | 9.2 | 577.4 |
| 19 | Transaibė | 146 | 10.7 | -1.3 |
| 20 | Taranas | 142 | 10.7 | 453.6 |
| 21 | Ramitrans | 142 | 8.3 | 138 |
| 22 | TLB | 132 | 19.3 | 1.2 |
| 23 | Raben Lietuva | 130 | 23.4 | -44.2 |
| 24 | cargoGO Logistics | 129 | 97.1 | 1 |
| 25 | LTU transportas | 128 | 12.4 | 117.4 |
| 26 | MTF | 123 | 10.3 | -174.8 |
| 27 | Rubifa | 119 | 2.8 | 413.3 |
| 28 | HRX | 116 | 11.6 | 512.9 |
| 29 | Nore Team | 115 | 748.5 | 63.5 |
| 30 | Continexus | 110 | 41.2 | 1.8 |
| 31 | Roadcargo Trans | 110 | 11.3 | 172.1 |
| 32 | Hegvita | 109 | 13.4 | -570.3 |
| 33 | Autolink | 101 | 16.7 | 855.5 |
| 34 | Transrapidus plius | 99 | 7 | 259.9 |
| 35 | Domelita | 97 | 998.6 | 54 |
| 36 | Eron Transport | 93 | 2.1 | 181.1 |
| 37 | L.I.T. | 80 | 7.6 | 145.4 |
Šiame kontekste išsiskiria „Girteka Logistics“ - didžiausia transporto įmonė Lietuvoje ir viena didžiausių Europoje. Įmonė valdo tūkstančius vilkikų ir vykdo pervežimus visoje Europoje ir Skandinavijoje. Nors „Girteka“ viešai kalba apie konkurencingus atlyginimus (nuo 2000 iki 3000 eurų „į rankas“), realus atlyginimas priklauso nuo bazės, dienpinigių, priedų, atskaitymų, baudų sistemos, degalų normų, vairavimo stiliaus ir tachografų. Dėl intensyvaus darbo tempo ir nuolatinio spaudimo, daugelis vairuotojų atlyginimus vertina kaip „kompromisą“.
Kitos žinomos įmonės, tokios kaip „Delamode Baltics“, „cargoGO Logistics“, „Raben Lietuva“, taip pat teikia platų logistikos paslaugų spektrą, siekdamos patenkinti klientų poreikius. Įmonės investuoja į šiuolaikinį transporto parką ir technologinius sprendimus, siekdamos užtikrinti saugų ir efektyvų krovinių gabenimą.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Lietuvos transporto sektorius nuolat susiduria su problema, kai darbdaviai ir profesinės sąjungos turi skirtingas nuomones dėl vairuotojų darbo sąlygų ir atlyginimų. Nors yra investuojama į vairuotojų mokymą, tačiau sudėtingos įdarbinimo procedūros ir leidimų dirbti išdavimas išlieka didžiausia kliūtimi. Užimtumo tarnyba patvirtina, kad naujų priemonių ar iniciatyvų šiuo metu neplanuoja, nes esamos veikia efektyviai, tačiau darbdavių lūkesčiai dažnai prasilenkia su teoriniu parengimu.
Neskaitant to, STT nustatė, kad teisės aktų neapibrėžtumas ir dažni jų pokyčiai sudaro terpę skirtingoms interpretacijoms - tai ypač aktualu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius. Trūksta kontrolės procedūrų, o sprendimai dėl leidimų dirbti atšaukimo ar pratęsimo gali būti vilkinami, o tai savaime gali būti išnaudojama manipuliacijoms. Lietuvos transporto sektorius laukia aiškesnių ir skaidresnių sprendimų, kurie padėtų spręsti vairuotojų trūkumo problemą ir užtikrintų sąžiningas darbo sąlygas.
tags: #kiek #uzdirva #savininkai #su #vilkikais