Kiek sumažėja kuro sąnaudos apšiltinus namą?

Didėjančios šildymo kainos ir augantis žmonių supratimas apie gyvenimo kokybę verčia vis dažniau galvoti apie būsto renovaciją. Individualius namus, statytus sovietmečiu ar pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu, šiandien neišvengiamai būtina renovuoti, net jei senesnės statybos ar renovuojamiems namams reikalavimai nėra tokie griežti. Prieš porą dešimtmečių statytų ir ilgokai neremontuotų namų gyventojai, kaip ir tie, kurių namų statybai buvo naudotos nekokybiškos medžiagos, paprastai fiksuoja dideles šiluminės energijos sąnaudas, kai sąskaitos už šildymą auga, o patalpose šalta ir drėgna.

Namo renovacija ir modernizacija labai svarbu pradėti nuo jo šiltinimo. Pačiame renovacijos procese svarbu naudoti efektyvias ir kokybiškas medžiagas. Šiltinimas - pirmasis žingsnis norint namą padaryti efektyvesnį ir pagerinti patalpų komfortą. Renovacijos nauda neabejojama: priežasčių atnaujinti namą yra daug, įskaitant patrauklesnę išvaizdą, padidėjusią nekilnojamojo turto vertę, ilgesnę eksploataciją, mažesnę aplinkos taršą ir finansinę naudą dėl sumažėjusių šildymo kaštų.

Renovuoti ar statyti iš naujo?

Tikrai ne kiekvieną senesnį namą verta renovuoti - vienbalsiai tvirtina specialistai. Kai kuriuos senesnius namus paprasčiau, o ir pigiau nugriovus statyti iš naujo. Problema ne tik ta, kad sovietmečiu pastatų sienos apskritai nebuvo šiltinamos - sienas ir stogą būtų galima apšiltinti, o langus ir duris pakeisti sandaresniais. Tačiau pertvarkyti vidaus planą ir tūrius pagal šiuolaikinius standartus dažnai neįmanoma arba labai brangu. Neretai senesnės statybos namai pastatyti savamokslių arba iš nekokybiškų medžiagų, kiti 200-300 kv. m ploto namai šiandien tiesiog per dideli. Išlaikyti ir prižiūrėti tokį rūmą neracionalu - gal geriau turėti savo sklype optimalaus dydžio namą ir didesnį plotą žaliosios vejos. Tačiau yra individualių namų, kurie, nors ir statyti prieš dešimtmečius, gali būti sėkmingai renovuojami.

Energinio efektyvumo klasės

Pagal energijos sąnaudas pastatai klasifikuojami į devynias energinio efektyvumo klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. A ir aukštesnes klases atitinkančių būstų Lietuvoje kol kas tėra vienetai - tai vadinamieji pasyvūs namai (A++ klasė nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą). Privatūs namai atitinka labai įvairias energinio naudingumo klases.

Aplinkos ministerijos Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas teigia, jog šiuo metu teikiant būsto projektą statybos leidimą gauti, jau turi būti numatyta jo būsima energinė klasė. Šiemet visi naujai statomi pastatai turi atitikti B klasę, o 2016-aisiais - A klasę. Jei naujai pastatytas namas neatitinka keliamų energinio naudingumo reikalavimų, gali būti sustabdytos jo įteisinimo procedūros.

Individualus požiūris į renovaciją ir jos eiga

Kiekvienas renovacijos atvejis yra individualus, todėl universalios metodikos, kaip atnaujinti seną pastatą, nėra. Kartais, jeigu nėra akivaizdu, per kurias namo vietas išeina daugiausia šilumos, verta užsisakyti termovizinius tyrimus. Termovizinėje nuotraukoje ryškiomis spalvomis aiškiai išskiriamos sandarios ir nesandarios namo vietos. Nustačius nesandarias vietas, galima galvoti, kaip pašalinti trūkumus, o čia vargiai apsieisime be specialistų konsultacijos.

Statybų ekspertai tradiciškai pataria renovaciją pradėti nuo stogo ir fasado šiltinimo, langų ir durų pakeitimo šiltesniais. Renovuojant pastatą labai svarbu išvengti drėgmės susidarymo sienose dėl vadinamojo rasos taško efekto. Statybų specialistai pataria renovacijos darbus atlikti etapais. Pirmais metais galima apšiltinti stogą, antrais - pakeisti langus ir duris šiltesniais, trečiais - apšiltinti fasadą. Vidutiniškai fasadas apšiltinamas per 1-2 mėn., stogui pakeisti prireiks panašiai tiek pat laiko.

Dažniausios šiltinimo problemos ir tinkamas atlikimas

Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius išskiria keletą problemų, su kuriomis susiduriama: prie sienų paviršiaus neteisingai pritvirtintos šiltinimo plokštės, neteisingai sutepti klijai, per giliai sukaltos smeigės. Dėl to banguoja ir pleišėja fasadai, atsiranda dėmių. Norint viso to išvengti, reikia laikytis tam tikrų nustatytų reikalavimų:

• Šiltinamos sienos turi būti sausos ir švarios.
• Klijuojant šiltinimo plokštes, šiltinamo paviršiaus ir jo aplinkos oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 5 °C.
• Pirmoji šiltinimo plokščių eilė ant sienų turi būti dedama ant specialaus cokolinio profiliuočio.
• Jei šiltinamas pastatas su įtrauktu cokoliu, pirmąją šiltinimo plokščių eilę kartu su cokoliniu profiliuočiu rekomenduojama nuleisti žemyn ant cokolio. Taip būtina padaryti siekiant išvengti šiluminio tiltelio ir apsaugoti nuo šalimo prie cokolio esančias pirmo aukšto grindis.

„Renovuojant pastatą ir atliekant šiltinimo darbus, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į šiltinimo sistemos sandarumą, nes tik sandarios šiltinimo sistemos atitinka reglamentinius ir projektinius reikalavimus“, - teigia Č. Ignatavičius. Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) atstovas pabrėžia, kad šiltinimo efektyvumą pirmiausia lemia pastato sandarumas ir tik paskui - atitvarų šiluminė varža. Net 80 proc. šilumos nuostolių patiriama per nesandarumus lubose, sienų ir lubų sandūrose, langų rėmuose.

PAVATEX BALTIC direktorius Šarūnas Adomaitis pastatą vaizdžiai palygina su žmogumi, t. y. tiek žmogus, tiek namas turi kvėpuoti. Tad šiltinant namo fasadą negalima uždaryti „porų“, be to, reikia sudaryti sąlygas perteklinei drėgmei pasišalinti iš pastato konstrukcijos. „Pastatai turėtų būti sukonstruoti taip, kad konstrukcijose vyktų difuzija ir drėgmė balansuotų tarp viduje ir išorėje esančio oro. Kadangi renovuojant senus individualius pastatus namo konstrukcijos neįmanoma pakeisti, tad rekomenduojama rinktis natūralias šiltinimo medžiagas, kurios nestabdytų šios drėgmės išgarinimo“, - tvirtina Š. Adomaitis.

Populiariausios šiltinimo medžiagos

Lietuvoje populiariausios šiltinimo medžiagos vis dar yra polistireninis putplastis ir mineralinė vata. Tačiau kartais pasirenkamos ir netradicinės medžiagos.

Polistireninis putplastis (polistirolas)

• Naudojamas visoms išorinėms sienoms šiltinti: tinkuojamosiose, vėdinamosiose ir kitose išorinių sienų šiltinimo sistemose.
• Šiltinant sienas polistireniniu putplasčiu, išgaunamas patikimas šiltinimo sistemos sandarumas.
• Pagrindiniai privalumai: palyginti žema kaina, tvirtumas, gerų savybių išlaikymas visą eksploatacijos laikotarpį.
• Nereikia jokių apsaugos priemonių, procesas nekenkia gamtai.
• Metams bėgant visiškai nekeičia savo struktūros, fizinių ir cheminių savybių, nesukris, nesuirs ir išlaikys šilumos ir garso izoliacines savybes.
• Trūkumai: dūlėja veikiamas saulės spindulių, nepridengtą polistireninį putplastį kartais ardo paukščiai, tirpsta acetone ir kituose tirpikliuose. Kilus gaisrui, kai temperatūra pakyla iki 100 °C, susitraukia, taip padidindamas šilumos laidumą pastato atitvaruose.

Akmens vata (mineralinė vata)

• Viena universaliausių termoizoliacinių medžiagų, naudojama beveik visoms pastato konstrukcijoms šiltinti.
• Pasižymi efektyviomis šilumos izoliacinėmis, garso ir priešgaisrinėmis savybėmis.
• Vata yra garams laidi medžiaga, todėl konstrukcijos nedrėksta ir nepelija.
• Dėl natūralios kilmės akmens vatos gaminiai yra ilgaamžiai ir nekeičia savo matmenų dėl atmosferinių veiksnių poveikio.
• Pagrindinis trūkumas: šiek tiek didesnė mineralinės vatos kaina.

Medžio plaušo plokštės

• Viena iš įprastų šiltinimo alternatyvų renovuojant privačius namus.
• Vertinga žaliava, turinti gerų izoliacinių savybių, ekologiškumas.
• Pasižymi natūraliu poringumu, tad išgaunamos geros tiek šilumos, tiek garso izoliacijos savybės.
• Nesudėtingai ir greitai sumontuojamos ant fasado, tad renovuojant pastatus sutaupoma laiko.

Šildymo sąnaudų sumažinimas ir nauda

Atlikus renovaciją, šildymui galima sutaupyti 30 proc. ir daugiau. Tyrimai rodo, jog renovavus individualų namą, sutaupoma vidutiniškai 63 proc. šilumos energijos. UAB „ROCKWOOL“ specialistų paskaičiavimu, apšiltinus namo sienas ir stogą per vieną šildymo sezoną galima bendrai sutaupyti apie 2000 eurus. Ekspertų sukurta renovacijos naudos skaičiuoklė atskleidė, kad papildomai apšiltinus namą, per 10 eksploatacijos metų šildymui galima sutaupyti apytikslę 19870 eurų sumą.

Apšiltinus namą ir atnaujinus šildymo sistemą, temperatūra bute tampa komfortiškesnė - ją dažniausiai galima reguliuoti pagal poreikį. Po renovacijos sutaupoma - išlaidos būstui šildyti yra 25-60 proc. mažesnės nei prieš renovaciją. Remiantis AB „Klaipėdos energija“ duomenimis, per keturis šalčiausius praėjusio šildymo sezono mėnesius renovuotų namų gyventojai sumokėjo maždaug 80 proc. mažiau, nei gyvenantys nerenovuotuose namuose. Pavyzdžiui, nerenovuoto namo gyventojai už 60 m² buto šildymą 2021 m. lapkričio-vasario mėn. sumokėjo 248,15 Eur (be PVM), o per tą patį laikotarpį renovuoto namo gyventojai už tokio pat ploto butą sumokėjo - 137,54 Eur (be PVM).

UAB ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska teigia: „Pagrindinis šilumos izoliacijos tikslas, aišku, yra šilumos nuostolių per atitvaras mažinimas, o tai lemia ir šildymo sąnaudų sumažinimą. Šiltinimui naudojama efektyvi izoliacija iš akmens vatos išsiskiria ir tuo, kad ji nesideformuoja, nepraranda savybių laikui bėgant kaip kitos medžiagos. Gaminių šiluminiai parametrai nekinta ilgus metus, dėl to užtikrinamas didelis komfortas ir mažos išlaidos šildymui.“

Renovacijos nauda skirtingiems būstams

Daugiabučių namų renovacijos privalumai

Renovavus daugiabutį namą, būsto išlaikymas tampa ekonomiškesniu, pagražėja gyvenamoji aplinka, išauga gyvenimo komfortas bei padidėja nekilnojamojo turto vertė. Nuo atmosferos poveikių apsaugomos pastato konstrukcijos, atnaujinamos inžinerinės sistemos - taip pailginamas pastato ilgaamžiškumas bei išvengiama netikėtų išlaidų dėl galimų avarijų ar neplanuotų remonto darbų. Taip pat prisidedama prie klimato kaitos mažinimo. Nekilnojamojo turto rinkos specialistų teigimu, atnaujintas būstas vertinamas nuo dešimtadalio iki trečdalio brangiau. UAB „Ober-Haus“ specialistai paskaičiavo, kad butas atnaujintame name kainuoja mažiausiai 15-20 proc. daugiau nei butas nemodernizuotame name. Toks turto vertės padidėjimas stebimas didmiesčiuose - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o mažesniuose miestuose jis taip pat jaučiamas.

Privačių namų renovacijos nauda

Privačius namus taip pat svarbu renovuoti, nes susikuriamos komfortiškesnės gyvenimo sąlygos, sumažinamos išlaidos šildymui, pagerinamas namo estetinis vaizdas. Jei šeimai reikia daugiau vietos, galima padidinti būsto plotą, taip pat atsisakoma iškastinio kuro naudojimo, sumažinama oro tarša ir padidinama namo vertė. UAB ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska ragina gyventojus pasinaudoti Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) parama. Jo teigimu, privatiems namams renovacija duoda ne mažesnę naudą nei daugiabučiams. Nors namų savininkai naudojasi APVA suteikiamomis subsidijomis, visuomet svarbus ekonomiškas ir efektyvesnis šilumos panaudojimas, tvarus visuomenės mąstymas, kuris yra produktų, veiklos ir mokslinių tyrimų pagrindas.

Valstybės parama renovacijai

Valstybė aktyviai skatina būsto renovaciją. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) reguliariai skelbia kvietimus teikti paraiškas, numatydama finansinę paramą iš Klimato kaitos programos. Pavyzdžiui, naujam kvietimui buvo numatyta 26 mln. eurų. Didžiausia galima kompensacinė išmoka vienam namo atnaujinimo projektui - iki 14 500 eurų. Kompensacinės išmokos dydis apskaičiuojamas padauginus namo naudingą plotą iki modernizavimo iš fiksuoto dydžio. Kompensacines išmokas galima gauti langų, durų keitimui, sienų, pamatų, grindų, stogo apšiltinimui. APVA išmokas išmoka tik tada, kai visi numatyti darbai yra atlikti. Dėl kompensacinių išmokų gali kreiptis fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namą. Namų modernizavimo projektai turi būti įgyvendinti per 15 mėn. po kvietimo pabaigos. Projektai gali būti pradėti įgyvendinti iki kvietimo paskelbimo, tačiau išlaidos patirtos ne anksčiau kaip 2022 m. Pirmasis šių metų kvietimas individualių namų atnaujinimui padidinant jų energinio naudingumo klasę buvo paskelbtas balandžio mėn. Aktyviausi buvo Kauno miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono, Panevėžio, Kaišiadorių ir Alytaus rajonų namų savininkai.

Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti per APVA informacinę sistemą APVIS. Vyriausybė, skatindama šilumos punktų modernizavimą daugiabučiuose, kartu teikia finansinę paramą. 2022-2023 metų kvietimui daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui finansuoti buvo skirta 4 mln. Eur.

Šildymo sistemų modernizavimo sprendimai

Daugelyje daugiabučių yra vienvamzdė šildymo sistema. Tai reiškia, kad karštas vanduo - šilumnešis siurbliu keliamas aukštyn iki tolimiausio radiatoriaus viršutiniame aukšte. Vienvamzdėse sistemose šiluma pasiskirsto netolygiai, o jei kai kuriuose butuose yra įrengti papildomi radiatoriai ar jų sekcijos, tai sistemą visiškai išbalansuoja ir pirmųjų aukštų gyventojų butus pasiekia jau visiškai atvėsęs šilumnešis. Efektyviausias šilumos punkto pertvarkymo būdas yra vienvamzdės sistemos perdarymas į dvivamzdę, tačiau vis dar manoma, kad tokia pertvarka brangi ir reikalauja didelio remonto kiekviename bute. Remontas reikalingas, bet ne toks didelis, kaip įsivaizduojama. Pirmiausia šilumos punkto renovacija būtina elevatoriniuose šilumos punktuose, kuriuose nėra šilumos kiekio, patiekiamo į pastatą, automatinio reguliavimo galimybės priklausomai nuo lauko temperatūros.

UAB „IMI Hydronic Engineering" specialistai vienvamzdės šildymo sistemos efektyvumui pagerinti siūlo eilę gaminių - automatinius balansinius vožtuvus, mažo pasipriešinimo termostatinius radiatorių vožtuvus ir kitus komponentus, kurie visi kartu vienvamzdę sistemą daro beveik tokia pat efektyvia kaip ir dvivamzdė šildymo sistema. Nemenkas šilumos sutaupymas gaunamas ant šildymo ir karšto vandens stovų sumontavus rankinius arba automatinius balansinius vožtuvus. Balansinių ventilių įrengimas gali sutaupyti iki 10 proc.

Pagrindiniai žingsniai modernizuojant šildymo sistemą:

• Vienvamzdės sistemos balansavimas naudojant automatinius balansavimo ventilius.
• Individualus patalpų temperatūros reguliavimas, sumontavus radiatorių termostatus.
• Karšto vandens sistemos balansavimas - sumontavus karšto vandens termoreguliatorius karšto vandens sistemos stovuose.

Šildymo sistemos modernizavimo priemonės ir jų nauda:

Gyventojų patirtis

Biržuose esantis 188 kvadratinių metrų naudingojo ploto gyvenamasis namas, pastatytas 2006 m., prieš renovaciją buvo F energinės naudingumo klasės, o po jos pasiekė B klasę. Apšiltinus išorines sienas, pamatą ir stogo perdangą, šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti sumažėjo beveik 3 kartus, nuo 311,53 iki 107,24 kWh m²/metus. Dar įspūdingesnius sutaupymus pasiekė 1975 m. statybos modernizuotas vienbutis Žąsliuose. Jo energinio naudingumo klasė kilo nuo E iki B. Pastatas tapo beveik neutralus klimatui - anglies dvideginio išmetimai siekia vos 4,46 CO₂ kg/m²/metus, palyginus su rodikliu prieš renovaciją - 23,05 CO₂ kg/m²/metus.

Kretingoje Melioratorių gatvėje esantis namas buvo baigtas renovuoti praėjusių metų gruodžio mėnesį. Atnaujinus namą, jo energinis efektyvumas pakilo nuo D iki B klasės: buvo apšildytos išorės sienos, cokolis ir pamatai, pakeisti langai butuose ir rūsyje, įstiklintos lodžijos laiptinėse, taip pat įrengtas drenažas. Pasak bendrijos valdybos pirmininkės M. Serapinienės, nuo renovacijos darbų pabaigos praėjo jau pusė metų ir rezultatas yra akivaizdus. Ji remiasi savo būsto pavyzdžiu ir skaičiuoja, kad beveik 40 proc. sumažėjusios sąskaitos už dujas jai leidžia be vargo apmokėti beveik 60 Lt per mėnesį siekiančias paskolos už namo atnaujinimą įmokas bankui.

Klaipėdos Laukininkų g. 44 namo renovaciją gyventojai pradėjo nuo šildymo sistemos atnaujinimo. Atnaujinta vienvamzdė sistema, įrengti termostatai leidžia individualiai reguliuoti temperatūrą kiekviename kambaryje. Šildymo sistema subalansuota, sumontavus automatinius balansinius ventilius - srauto ribotuvus.

Rąstinių namų šiltinimo iššūkiai ir sprendimai

Nors lietuviui rąstinis namas visuomet bus brangus, šiandien jis - tarsi pensininkas, žvelgiantis į šėlstantį jaunimą, kai kalbama apie energinį efektyvumą. Medinių namų gamintojų asociacijos vadovas Tomas Braškys teigia, jog kai kurie klientai, išgirdę apie galimus sunkumus įteisinant statinį, rąstinio namo idėjos atsisako. Rąstiniai namai - kaip gyvenamieji - jau dabar neatitinka europinių reikalavimų, nes tokios varžos su rąstais išgauti jau neįmanoma. Kad rąstinė siena turėtų tokią varžą, jos storis turėtų būti 70-100 centimetrų.

„Išeitys šiandien yra dvi“, - galimybes planuojantiems rąstinio namo statybą apibūdino T. Braškys. Pirma - statyti neapšiltintą rąstinį namą pagal numatytas išimtis (mažesnio ploto, iki 50 kv. metrų, arba vasarnamį). Antra - šiltinti tuos namus pagal ES reikalavimus. Šiltinant rąstinius namus, be šiltinimo medžiagų turės būti dar kokia nors apdaila. Taigi kainuos akmens vata, karkasas jai tvirtinti, plėvelė ir namo apkalimas dailylentėmis iš išorės, dažymo darbai. „Išeina visai nemažai“, - reziumuoja T. Braškys.

Vienas sprendimas yra dvigubų sienų rąstiniai namai, kai rąstinio profilio viduje yra įterpiama apšiltinimo medžiaga, dažniausiai įvairūs poliuretanai, kurie užtikrina reikiamą konstrukcijos sandarumą ir atitinkančią varžą. Tai užtikrina geresnę varžą. Tačiau tokio namo jau nebegalima vadinti grynu rąstiniu namu, nebent rąstinio namo imitacija. Kitas sprendimas - padidintos šiluminės varžos rąstinis profilis. Tai tiesiog klijuoto tašo rąstas: iš išorės ir iš vidaus dedamas tašas, o per vidurį frezuojami specialūs grioveliai, kurie sudaro oro tarpus. Jie padidina rąsto varžą. Jei 22 cm skersmens rąsto varža yra apie 2 m K/W, tai rąsto su oro tarpais bus apie 3 m K/W. Taigi statant iš tokių rąstų, apšiltinus gerai stogą, pamatą, tikėtina, kad tuos reikalavimus dar galima atitikti.

Pasak A. Vaičiulio, rąstinių namų stilius gali būti ir karkasiniai namai, kai iš to paties rąsto gaminių padaromas karkasas ir jis užpildomas apšiltinimo medžiaga. Norvegijoje, Švedijoje ir ypač Suomijoje daug tokių pastatų. Tačiau rąstinius namus jie stato kaip vasarnamius, o ne gyvenamuosius. A. Vaičiulis taip pat pabrėžia, kad rąstas turi tam tikrą akumuliavimo principą: žiemą saulei pašildžius jis sukaupia šilumą, atšalus - atiduoda šią šilumą į vidų. Kitas aspektas - rąstas taip pat yra hidrofobiška medžiaga, jis analogiškai kaupia ir atiduoda drėgmę. Todėl vasarą tokiuose namuose - vėsu ir gaivu, žiemą - nesausa, kaip būna mūriniuose. Tačiau ES nuostatų kūrėjams šios savybės nelabai rūpi.

Aplinkosauginė nauda ir ateities perspektyvos

Pagrindinę įtaką šilumos kainų augimui turi didėjančios dujų ir biokuro kainos, kurias diktuoja pasaulinės energijos išteklių rinkos. Svarbu pažymėti, kad 75 proc. šildymui naudojamo kuro sudaro biokuras, o 17 proc. - dujos. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prognozuoja, kad šiemet šildymo sezono metu galutinė vidutinė šilumos kaina vartotojams visoje Lietuvoje didės apie 30 proc. ir sieks apie 5,3 cento už kWh (be PVM). Atsižvelgiant į tai, efektyvus namų apšiltinimas tampa dar aktualesnis.

Negalime ignoruoti to, kad dėl oro taršos pirmalaikių mirčių skaičius Europoje vis dar yra per didelis. Visų Europos Sąjungos (ES) direktyvų, susijusių su energijos taupymu, pagrindinis tikslas - sumažinti išmetamų teršalų kiekius į aplinką. Aukšto energinio naudingumo lygio pastatai yra gerokai efektyvesni, ekonomiškesni ir palankesni gamtai. Bendrovės ROCKWOOL sukurta skaičiuokle galima paskaičiuoti ir CO2 išmetimo į aplinką mastus. Pavyzdžiui, per 1 m² neapšiltintos sienos konstrukciją per vieną šildymo sezoną į aplinką išmetama 32,9 kg CO2/m². Apšiltinus sienas, CO2 išmetimai į aplinką sumažinami 28,2 kg CO2/m². Teigiamas poveikis aplinkai dėl CO2 emisijos sumažėjimo per 10 metų laikotarpį atitinka maždaug tiek, kiek sugeria 292 augantys miške medžiai. Atsižvelgiant į technologijų raidą ir galimą energijos kainos kilimą pasauliniu mastu, vis dažniau atkreipiamas dėmesys, kad artimoje ateityje beveik nevartojantys energijos pastatai bus optimalus variantas kalbant apie naujus ir atnaujintus pastatus.

tags: #kiek #sumazes #kuro #sanaudos #apsiltinus #nama

Populiarūs įrašai:

• Išsamus gidas apie variklio pagalves
• Apie Renault Espace III modelį
• Automobilių importas į Prancūziją
• Kelionė iš Lietuvos į Lenkiją automobiliu
• Kaip išsirinkti Nissan Note detales