Automobilio prošvaisa - tai viena svarbiausių transporto priemonės techninių charakteristikų, į kurią būtina atkreipti dėmesį renkantis automobilį. Nors daugelis Lietuvoje įpratę automobilio aukštį matuoti „iš akies“ ir vertinti atstumą nuo žemės iki priekinio ar galinio buferio, toks matavimo būdas yra netikslus ir neužtikrina, kad automobilis neklius už kelio kliūčių. Kur kas naudingiau ir tiksliau žinoti būtent automobilio prošvaisą, kuri matuojama milimetrais.
Prošvaisos apibrėžimas ir svarba
Prošvaisa nusako atstumą nuo kelio dangos iki žemiausios automobilio dalies. Tai yra erdvė tarp žemiausio automobilio taško ir žemės, matuojama vertikaliai nuo žemės iki žemiausio automobilio važiuoklės taško. Žemiausią tašką gali lemti įvairūs komponentai, tokie kaip diferencialas, variklio alyvos karteris, išmetimo sistema, kuro bakas, kardano velenas ar užpakalinio diferencialo korpusas, esantys po transporto priemone. Dažniausiai žemiausias taškas būna karterio apsauga.
Automobilio prošvaisa turi tiesioginę įtaką transporto priemonės stabilumui, valdymui ir veikimui įvairiomis važiavimo sąlygomis. Ji daro tiesioginę įtaką automobilio vairavimui, elgesiui prie kliūčių ir gebėjimui įveikti įvairų reljefą. Automobilis, kurio prošvaisa yra maža, gali gesti dažniau arba įstrigti nelygiose vietovėse. Transporto priemonės su didele prošvaisa, pavyzdžiui, visureigiai ir sunkvežimiai, yra labiau pritaikytos važiuoti bekele, nelygiu paviršiumi, apsnigtu keliu ar žvyrkeliais.
Prošvaisos tipai ir jų pritaikymas
Prošvaisa labai priklauso nuo automobilio tipo, paskirties ir gamintojo. Pavyzdžiui, daugelyje lengvųjų automobilių prošvaisa gali būti nuo 18 iki 20 centimetrų. Toks atstumas tarp automobilio žemiausios dalies ir kelio dangos leidžia komfortiškai judėti mieste ir įveikti atsiradusias kliūtis negadinant automobilio. Šios prošvaisos turėtų pakakti ir tiems, kurie kartais užsuka į mišką grybauti ar keliaujant nusuka į pamirštus kelius.
Neretai sportinės klasės automobiliai gaminami žemesni. Jų mažesnė prošvaisa lemia žemesnį svorio centrą, o tai pagerina mechaninį sukibimą, stabilumą ir valdomumą. Tuo tarpu miesto visureigiai dažniausiai pasižymi didesne prošvaisa, kuri prasideda nuo 22 centimetrų, o rėminės konstrukcijos visureigių kartais siekia net 35 cm. Transporto priemonės, skirtos važiuoti bekele ar nelygiu reljefu, yra gaminamos su didele prošvaisa, kad galėtų pervažiuoti akmenis, kliūtis ir nelygumus.
Tiem, kas mėgsta keliauti ir lankytis miškuose ar kituose mažiau naudojamuose kelių ruožuose, rekomenduojama įsigyti automobilį su didesne prošvaisa, kad būtų išvengta papildomų gedimų ne laiku ir ne vietoje. Važiuojant ir kliudant transporto priemonės dugną gali atsirasti defektų, kuriuos paskui būna ganėtinai sunku pašalinti. Dėl šios priežasties, prieš perkant automobilį, reikėtų apsvarstyti, kur norėsite su juo važiuoti ir atsižvelgti į savo gyvenimo būdą.
Geometrinis pravažumas: daugiau nei tik prošvaisa
Vienos ar kitos transporto priemonės aprašyme galima rasti terminą „geometrinis pravažumas“. Deja, praktika rodo, kad ne visi vairuotojai tam skiria pakankamai dėmesio. Prošvaisą reikia vertinti kartu su kitomis pravažumo charakteristikomis, nes aukštas automobilis dar nėra savaime pravažus.
Ši charakteristika nusako automobilio pakilimo ir nusileidimo kampus. Jie tiesiogiai priklauso nuo priekinės ir užpakalinės nuosvyrų ilgio ir bamperio formos. Automobiliai ilgu priekiu kartais sunkiai gali užvažiuoti net ant tralo, nekalbant apie rimtas kliūtis. Įdomu tai, kad su šia problema susiduria ne tik lengvųjų automobilių, bet ir didelių visureigių, pavyzdžiui, „Cadillac Escalade“, savininkai.
Dar vienas svarbus veiksnys yra išilginio pravažumo kampas. Jis apibrėžiamas maksimalia reikšme laipsniais, kai automobilis gali nuvažiuoti nuo šlaito į lygią vietą, nieko nekabindamas dugnu. Ši reikšmė tiesiogiai priklauso nuo ratų pagrindo ilgio. Net tada, kai prošvaisa ir važiavimo įkalnėmis reikšmės didelės, automobiliui su ilga ratų baze gali būti sunku saugiai nuvažiuoti nuo šaligatvio.
Automobiliai, kuriuose atstumas tarp priekinių ir užpakalinių ratų centrų nėra didelis, gali nustebinti savo galimybėmis. Tarkime, toks mažiukas kaip „Peugeot 107“. Atrodytų, jis sukurtas važinėti tik asfaltu. Tačiau yra kitaip.
Klasikinis visureigio savybių praradimo pavyzdys - automobilis „VAZ-2131“, liaudyje geriau žinomas kaip „Niva“. Senoji, klasikinė „Niva“ buvo vienas geriausių visureigių. Deja, tereikėjo gamintojui jį pailginti 50 cm ir geru pravažumu pasižymėjęs visureigis pradėjo dažnokai „tarkuoti“ apatine dalimi įvairias kliūtis.
Perkant naują automobilį reiktų gerai įvertinti pasirinkto modelio kėbulo konstrukcijos ir elementų ypatumus. Taigi, renkantis automobilį reiktų nuspręsti, kur ir kokiomis sąlygomis jis dažniausiai bus naudojamas.
Kaip išmatuoti automobilio prošvaisą?
Norėdami išmatuoti automobilio prošvaisą, turite turėti įrankį, kuriuo galima tiksliai išmatuoti atstumą tarp žemės ir žemiausio automobilio taško. Tam pravartu turėti ruletę arba liniuotę. Rulete arba liniuote matuojamas atstumas tarp žemės ir fiksuoto automobilio taško, paprastai važiuoklės arba pakabos. Naudodami šį įrankį taip pat galite išmatuoti bendrą automobilio prošvaisą, matuodami keliuose taškuose ir imdami vidurkį.
Tiesiog žinotina, kad prošvaisa - tai žemiausias automobilio taškas. Tiesa, jį rasti nėra taip paprasta. Tie, kas matė automobilį iš apačios, žino, kad dugnas nėra tiesus ir lygus. Ten sumontuota daugybė vamzdelių, matyti variklio skyriaus dalys, pakabos elementai, išmetimo sistema, kuro bakas ir t. t. Visos dalys padidina tikimybę užkabinti kokią nors šaknį, šaligatvio kraštą ar nelygiai paklotą asfaltą.
Pastaruoju metu dažniausiai kenčia priekinio buferio apatinė dalis. Būtent šia detale dažnas vairuotojas „matuoja" šaligatvio kraštelių aukštį, žiemą „aria" pusnis ir kartais „pameta" šią detalę prasčiau prižiūrėtuose kiemuose. Dažnas apynaujis automobilis per visą buferį dar turi iš lankstaus, nedažyto plastiko pagamintą apvadą. Šis apsauginis elementas atlieka „garsinio signalo" susidūrus su kliūtimi funkciją. Nereikėtų išsigąsti išgirdus nemalonų plastmasės trynimosi sukeltą garsą, nes apvadas skirtas būtent tam, kad perspėtų savininką apie galimą buferio ar jo paviršiaus pažeidimą.
Būdai padidinti automobilio prošvaisą ir jų niuansai
Jeigu turimas automobilis atrodo per žemas ir esate įsitikinę, kad tikrai reikia aukštesnio, yra keletas būdų, kaip padidinti jo prošvaisą. Tačiau kiekvienas iš jų turi savų privalumų ir trūkumų.
1. Sumontuoti didesnius ratus
- Tai paprasčiausias ir pigiausias būdas pakelti automobilį.
- Niuansai: Jeigu perkate naują automobilį ir yra numatyta galimybė sumontuoti aukštesnius ratus, galite pamiršti apie didesnę prošvaisą. Didindamas diskų skersmenį, gamintojas mažina ratų profilį. Didinti reikėtų būtent padangų profilį, tačiau prošvaisą didina ir ratų pakeitimas. Padidinus ratų skersmenį geriausiu atveju ne visiškai tiksliai pradės rodyti spidometras, blogiausiu - suges greičio daviklis, kurio gedimas neigiamai atsilieps ABS ir ESP sistemoms, jei automobilis jas turi. Jei pageidaujamų padangų profilis yra per didelis, prireiks keisti ratų arkų dydį ir galite netekti automobilio išsukimo galimybių. Kuo mažesnis padangų profilis, tuo važiavimas gali būti nemalonesnis.
2. Amortizatorių ir spyruoklių keitimas aukštesnėmis detalėmis
- Tiek automobilių puošyba užsiimančios įmonės, tiek ir dažnas „garažinis“ meistras lengvai parinks atitinkamas pakabos detales beveik bet kuriam automobiliui. Visureigių perdirbimo specialistas Robertas Aukščiūnas pabrėžia, kad tinkamai parinkti amortizatoriai ir spyruoklės prošvaisą gali padidinti iki 4 centimetrų. Turint galvoje, kad automobilių inžinieriai svarbiu laiko kiekvieną milimetrą, toks pokytis iš tiesų yra labai reikšmingas.
- Niuansai: Jeigu automobilis naujas, gamyklinių detalių keitimas reiškia automobilio garantijos pabaigą. Be to, „išaugus“ automobiliui pakis ir jo svorio centras, todėl suprastės automobilio stabilumas kelyje, jį bus sunkiau suvaldyti posūkiuose. Jeigu automobilio žibintų aukštis nereguliuojamas, tai, pakeitus tik užpakalinius amortizatorius, žibintai pradės „žiūrėti žemyn“, nes pakis apšvietimo kampas. Tačiau Robertas Aukščiūnas teigia, kad sutvarkius važiuoklę ir protingai padidinus prošvaisą, visureigio komfortas nepakinta, o valdymas prastame kelyje pastebimai pagerėja, jau nekalbant apie kitą pravažumo lygį. Visų pakabos tobulinimui naudojamų detalių gamintojai savo produkciją yra sertifikavę ir suderinę jų parametrus su automobilių konstruktoriais, t. y. net sąlyginai didelės intervencijos važiuoklę „neišveda iš proto“ elektroninių aktyvaus saugumo sistemų.
3. Tarpiklių montavimas ant pakabos spyruoklių
- Tai specialūs kietosios gumos tarpikliai.
- Niuansai: Jie turės įtakos automobilio eksploatavimui ir važiavimo patogumui. Spyruoklės taps mažiau elastingos, važiuoti bus sunkiau, o automobilio konstrukciją paveiks neigiamai (ypač, jei dažniau važinėjama nelygiais keliais ar bekele).
4. Adaptyvi pakaba
- Priklausomai nuo režimo, pati sistema pakeis prošvaisą. Tai patogu ir universalu.
- Niuansai: Vienintelis trūkumas - kaina. Tačiau įvertinus patogumą ir tai, kad tokiu būdu neigiamas poveikis automobiliui yra mažiausias, tai verta investicija.
5. Plieninės dugno apsaugos
- Miesto visureigių galimybes bekelėje padidinti galima ir sumontuojant plienines dugno apsaugas.
- Nauda: Jos leidžia kur kas drąsiau šturmuoti giliomis provėžomis išvagotą kelią, žiemą įveikti suledėjusio sniego pusnis ar parkuotis aukštais bordiūrais apjuostose aikštelėse.
Dirbtinis prošvaisos didinimas bet kokiu atveju kelia papildomus rūpesčius ir turi nemažai trūkumų. Jeigu turimas automobilis atrodo per žemas ir esate įsitikinę, kad tikrai reikia aukštesnio, tai bene racionaliausias būdas yra pirkti naują, labiau tinkantį modelį.
Optimalios prošvaisos pasirinkimas: praktiniai aspektai
Nėra vieno tinkamo atsakymo, kokia prošvaisa yra geriausia. Svarbu atsižvelgti, kur ir kaip bus eksploatuojamas automobilis. Mieste paprastai pakanka 120-170 mm prošvaisos. Kai prošvaisa atitinka gamintojo rekomendacijas, tuomet automobilio savybės būna geriausios. Didinant prošvaisą, didėja automobilio pravažumas, tačiau aerodinaminės savybės prastėja: mažiau stabilumo, mažiau manevringumo.
Automobilių ekspertai ragina nepasikliauti vien jausmais, bet ir tikrinti skaičius techninėje brošiūroje. Toli gražu ne visada visureigiška išvaizda liudija, kad transporto priemonės prošvaisa bus iš tiesų didelė. Kartais tokį įspūdį gali sukurti aukščiau įtaisytos sėdynės, aukštesnis kėbulas, o skaičiai techninėje brošiūroje išduos, kad automobilio prošvaisa prilygsta įprastam hečbekui.
Aukštesnės prošvaisos privalumai kasdieniame gyvenime
- Patogumas šeimoms: Didesnę prošvaisą turintis modelis nepamainomas tiems, kam tenka daiktus į automobilį sudėti ir iš jo iškrauti ypač dažnai, pavyzdžiui, tėvams su mažyliais. Vaikus kasdien tenka sodinti į specialią kėdutę, o jų vežimėlius - krauti į bagažinę. Turint aukštesnę transporto priemonę, reikės gerokai mažiau lankstytis, kas tausoja nugarą. Daugumai, važiuojančių tokiu automobiliu, yra patogiau į jį įsėsti - nereikia „įkristi“ į žemai įtaisytą sėdynę.
- Didesnis pravažumas mieste: Aukštesnė prošvaisa praverčia net ir gyvenantiems miestuose. Tokie automobiliai nepadės nukakti į atokią žvejybos vietą, bet su jais galima drąsiau jaustis mieste ar net traukiant į sodybą nelygiu miško keliu. Turint didesnę prošvaisą, mažiau šansų nubraukti buferius į aukštą šaligatvio bortelį, o gyvenant ankštame kieme prošvaisos dydis gali būti aktualus, kai tenka manevruoti ratus keliant ant pėsčiųjų takų.
- Didesnis komfortas: Automobiliai su didesne prošvaisa užtikrina komfortiškesnį važiuoklės darbą. Žvilgtelėjus į skaičius, nurodytus automobilio techninėse charakteristikose, galima numanyti, kaip gerai jis sugers kelio nelygumus. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad kuo aukštesnis automobilis ir kuo minkštesnė jo važiuoklė, tuo jo valdymas ne toks dinamiškas. Kai kurie gamintojai, pavyzdžiui, „Citroën“ C4 modelyje, įrengia naujo tipo važiuoklę su progresinių hidraulinių amortizatorių sistema, kuri užtikrina komfortą duobėtuose keliuose ir neleidžia automobiliui nevaldomai įsilinguoti.
- Saugesnis vairavimas ir geresnė savijauta: Eismo psichologai pabrėžia, kad galimybė sėdėti aukščiau itin susijusi su gera savijauta. Sėdint aukščiau, tiek vairuotojui, tiek keleiviams kyla saugumo ir pasitikėjimo savimi jausmas, mat tokia padėtis suteikia galimybę geriau matyti, kas vyksta kelyje, tiesiai prieš automobilį. Kuo geresnis regėjimo laukas, tuo greičiau vairuotojas galės sureaguoti į priešais atsiradusią kliūtį, duobę ar kitą netikėtumą kelyje.
Degalų sąnaudų mitai
Skeptikai linkę manyti, kad aukštesnis automobilis reiškia didesnes degalų sąnaudas. Visgi šiuolaikinių automobilių ekspertai tvirtina, kad tai - viso labo mitas, likęs iš senų laikų, kai aukštesnis automobilis reiškė nerangų, nevikrų, bekelės iššūkiams tinkamą rėminį visureigį.
Dabar kiekvienas automobilis išbandomas vėjo tuneliuose, kur iki visiško aptakumo šlifuojamos visos išsikišusios ir aerodinaminį koeficientą gadinančios detalės, bandymuose nuvažiuojama šimtai tūkstančių kilometrų. Automobilis išbandomas pačiomis įvairiausiomis sąlygomis, kad būtų įsitikinta, jog rinkoje atsiradęs naujokas potencialių pirkėjų nenuvils. Gamintojų techninę informaciją patikrina ir patvirtina nepriklausomų ekspertų, kaip antai standartizuotų WLTP testų, sudarytojų būrys. Todėl įsitikinti, kad net didesnę prošvaisą turintis modelis taupumu nenusileis žemesniam automobiliui, yra itin lengva.
Automobilio dugno apsauga
Kadangi automobilio dugnas nėra tiesus ir lygus, jame sumontuota daugybė vamzdelių, variklio skyriaus dalys, pakabos elementai, išmetimo sistema, kuro bakas ir t. t., visos šios dalys padidina tikimybę užkabinti kokią nors šaknį, šaligatvio kraštą ar nelygiai paklotą asfaltą. Variklio karterio dangtis - dažniausiai žemiausia automobilio dugno dalis. Ne vienas vairuotojas, nesėkmingai bandęs įveikti kliūtį ar jos tiesiog nepastebėjęs, yra užkabinęs išmetimo sistemos bakelį ar net nutraukęs automobilio baką. Užpakalinės pakabos dalies, ypač priklausomos, konstrukcija taip pat sumažina automobilio užpakalinės dalies prošvaisą. Užpakaliniais arba visais keturiais ratais varomų automobilių savininkai turėtų nepamiršti apie kardano veleną ir užpakalinio diferencialo korpusą, nes jie yra žemiau negu automobilio dugnas.
Apsauga nuo pažeidimų
- Lankstus priekinio buferio apvadas: Dažnas apynaujis automobilis per visą buferį dar turi iš lankstaus, nedažyto plastiko pagamintą apvadą. Šis apsauginis elementas atlieka „garsinio signalo“ funkciją susidūrus su kliūtimi. Nereikėtų išsigąsti išgirdus nemalonų plastmasės trynimosi sukeltą garsą, nes apvadas skirtas perspėti savininką apie galimą buferio pažeidimą. Šį apvadą pakeisti nesudėtinga, o jo kaina nėra didelė. Kai kurie automobilių savininkai tik įsigiję automobilį šią detalę nuima, taip automobilis iškart „paauga“ 2-3 centimetrais. Tačiau toks sprendimas pasiteisina tik iš dalies, nes dabar visus aukščio bandymus tenka atlaikyti jau dažytam, ne tokiam lanksčiam ir gerokai brangiau kainuojančiam buferiui.
- Variklio apsauga: Nereikia pamiršti apie papildomą variklio apsaugą. Pagal nutylėjimą kai kurie automobiliai iškart turi plastikines variklio apatinės dalies apsaugas, tačiau jos, geriausiu atveju, saugo nuo purvo. Visai kitas reikalas - plieninė arba anglies pluošto plokštė. Karboninė variklio apačios apsauga patikimesnė, tačiau dalis automobilių gamintojų bijo ją montuoti, nes, avarijos atveju, iš apačios sutikęs tvirtą „kliūtį“, variklis gali giliai įsirėžti į saloną.
- Statymo davikliai: Rekomendacija norintiems netrinti automobilio priekinio buferio ir apsisaugoti nuo nemalonių pojūčių - įsigyti atjungiamą automobilio statymo daviklį, montuojamą priekyje. Du daviklio jutiklius reiktų sumontuoti kuo žemiau automobilio priekyje.
Prieš siūlant geriausią sprendimą dėl prošvaisos, verta išklausyti kliento poreikius bei supažindinti ne tik su galimais sprendimais prošvaisos keitimui, tačiau ir su kiekvieno galimo sprendimo įtaka tiek vairavimo patogumui, tiek rodikliams (spidometro, kitų jutiklių rodiklių) ir kėbului. Įsigijote naują, keturiais ratais varomą automobilį? Nepatingėkite ir kruopščiai apžiūrėkite jo dugną.
tags: #ket #klausimai #kas #yra #automobilio #prosvaisa