Gaisras AB „DFDS Seaways“ kelte „LISCO Gloria“ kilo 2010 metų spalio 9 d., apie 1.20 val., jam plaukiant neutraliuose vandenyse Baltijos jūroje, 26 jūrmylės nuo Kylio uosto (Vokietija). Ugnis įsiplieskė šešto denio dengtoje zonoje, o jos šaltinis buvo aptiktas tarp vilkiko kabinos ir refrižeratoriaus patalpos.
Incidento metu laivu plaukė iš viso 236 asmenys, tarp jų - 32 įgulos nariai. Taip pat buvo gabenami 42 lengvieji automobiliai ir 143 kitos transporto priemonės (treileriai, cisternos), tarp kurių penkios - su pavojingu kroviniu. Gaisro metu nesunkiai nukentėjo 28 keleiviai, daugiausia jų apsinuodijo smalkėmis. Visi keleiviai buvo evakuoti iš degančio laivo.
Gaisro gesinimas ir kelto likimas
Kelto „LISCO Gloria“ gaisras buvo gesinamas kelias dienas. Po to, kai ugnis buvo suvaldyta, keltas nuvilktas į Danijos Odensės laivų statyklą. Vėliau, praėjus daugiau nei 4 mėnesiams po avarijos, ro-pax laivas „LISCO Gloria“ 2011 metų vasario 22 d. buvo parduotas. Danijos DFDS kompanija, remdamasi ekspertų išvadomis, nusprendė, kad neverta „LISCO Glorios“ atstatyti, nes remontas siektų apie 60 mln. eurų. Tokie darbai pareikalautų iš bendrovės didelių išlaidų, o draudimo išmoka nebūtų padengusi atkūrimo sumos. Planų, kad laivas „LISCO Gloria“ galėtų būti atstatomas kaip keltas, galintis gabenti transporto priemones ir keleivius, nebuvo.
Sudegusį keltą „LISCO Gloria“ kaip metalo laužą už neskelbiamą kainą nusipirko Estijos koncerno „BLRT Grupp“ narės AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) antrinė bendrovė UAB „Vakarų refonda“. Laivas su pertraukomis prie VLG naudojamų krantinių buvo pjaustomas apie 2 metus. Darbų užsakovė buvo „Vakarų refonda“, o juos atliko samdyti profesionalūs laivų pjaustytojai iš kitų kompanijų. Net ir praėjus trejiems metams tebėra konfidenciali informacija, už kiek „Vakarų refonda“ įsigijo laivą padegėlį, kiek kainavo jo supjaustymas ir kiek gauta pinigų už parduotą metalo laužą. Taip pat nėra žinoma, kiek tonų metalo gavo „Vakarų refonda“ iš „LISCO Glorios“ ir kam tas metalas buvo parduotas. Manoma, kad visas metalo laužas buvo išlydytas ir pagaminti nauji metalo gaminiai.
Tyrimas ir atsakomybė
Daugelis reikalų, susijusių su gaisru kelte „LISCO Gloria“, nebuvo sprendžiami, kol vyko ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų buvo pradėtas 2010 metų spalio 11 d. Jį atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyriaus pareigūnai. Tyrimas užtruko, nes aiškinantis gaisro priežastis teko išsiųsti teisinės pagalbos prašymus į Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Daniją, Uzbekiją, Estiją ir Latviją, įvertinti specialistų iš Lietuvos ir Vokietijos išvadas, apklausti visus kelto keleivius bei įgulos narius. Iš kai kurių šalių atsakymai buvo gauti tik 2012-aisiais prieš pat Naujuosius metus.
Avarijos techninį tyrimą saugos požiūriu pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) kodeksą Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) atliko kartu su Vokietijos federaline jūrų avarijų tyrimo tarnyba. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti avarijos aplinkybes, priežastis ir padarinius, kad ateityje tokiems incidentams būtų užkirstas kelias. LSLA Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo Lino Kasparavičiaus teigimu, tyrimo išvados dar pernai metų pradžioje buvo pateiktos IMO, kur jos tebenagrinėjamos. Jūrų saugumo komitetas grąžino jas ekspertams svarstyti, kad šie labiau įsigilintų ir nuspręstų, ar verta siūlyti daryti tam tikrus pakeitimus konvencijose ar teisės aktuose bei kodeksuose, ar būtų galima teikti praktinių pasiūlymų.
Žalos atlyginimas
„DFDS Seaways“ savo civilinės atsakomybės dydį Kopenhagos jūrų ir prekybos teisme buvo apribojusi apie 73 mln. Danijos kronų, t. y. apie 20 mln. Lt. Paskutinis teismo posėdis Kopenhagos jūrų ir prekybos teisme įvyko tik 2014 metų sausio pabaigoje, t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams po gaisro.
Bendrovė „DFDS Seaways“ su „Linavos“ nariais, patyrusiais nuostolių gaisro metu, sudarė tarpusavio taikos sutartis. Pasak Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ specialisto draudimo klausimams Gintaro Leščinsko, buvo sudarytos geranoriškos ir laisvanoriškos sutartys - laivo savininkė pasiūlė sąlygas ir vežėjai jas priėmė. Sąlygos buvo konfidencialios ir vežėjams nebuvo leista jų atskleisti. Už sudegusį keltą bendrovė gavo kompensacijas iš savo draudikų, kurios siekė apie 260 mln. Lt, tad turėjo galimybę atsiskaityti su vežėjais ir sudaryti taikos sutartis. Taigi gaisro padarytą turtinę ir neturtinę žalą beveik visiems fiziniams asmenims ir turtinę žalą daugeliui juridinių asmenų atlygino kelto savininkė.
Keleiviams ir kelto įgulai iš viso buvo atlyginta daugiau nei 2,4 mln. Lt. „DFDS Seaways“ Rinkodaros skyriaus vadovo Vaido Klumbio teigimu, už neturtinę žalą buvo mokama po 500 eurų kiekvienam, po 1 000 eurų - nepilnamečiams ir tiems, kurie buvo nukentėję gaisro metu, t. y. patyrė lengvus sužalojimus ar sveikatos sutrikimus. Kompensacijos už turtinę žalą keleiviams taip pat buvo sumokėtos. Kadangi didelė pareiškėjų dalis buvo iš skirtingų šalių, DFDS ir jos draudikai nusprendė sudaryti ribojimo fondą, siekiant užtikrinti, kad visi reikalavimai būtų išnagrinėti sąžiningai ir vienodai viename teisme. Šis fondas, apytiksliai siekiantis 73,3 mln. Danijos kronų, buvo sudarytas Kopenhagos jūrų ir prekybos teisme ir bus paskirstytas proporcingai pareiškėjams, jeigu teismas pripažins DFDS atsakinga.
Vis dėlto vežėjai patyrė nuostolių, nes jiems buvo atlyginta tik 75 proc. patirtos žalos. „Linavos“ specialistų apskaičiavimais, asociacijos nariai iš viso dėl gaisro patyrė 50-70 mln. Lt nuostolių. Kai kurios įmonės, „Linavos“ narės, vežė brangius krovinius, pavyzdžiui, 1,5 mln. eurų vertės krovinį. „DFDS Seaways“ generalinis direktorius Jonas Nazarovas teigė, kad kompanijai pavyko susitarti su draudikais ir pasiekti, kad kompensacija, išmokėta vežėjams, net kelis kartus viršytų laivybos kompanijos atsakomybės ribas, nustatytas tarptautiniais jūrinius vežimus reglamentuojančiais teisės aktais.
Danijos draudimo kompanija žalą dėl laivo praradimo įvertino 450 mln. kronų (208,5 mln. Lt). Laivo savininkei dėl turto praradimo buvo sumokėta per 195 mln. Lt. Be šios sumos, dar sumokėti ir 49 mln. Lt už apdraustus ekonominius interesus. Iš viso įmonei „DFDS Lisco“ draudimo bendrovė turėjo išmokėti 70 mln. eurų, įskaitant ekonominio intereso draudimą.
Įgytos pamokos ir saugumo didinimas
Paklaustas, ko Lietuva pasimokė iš „LISCO Glorios“ avarijos, L. Kasparavičius atsakė, jog kai vyko gaisras kitame „DFDS Seaways“ kelte, kuriuo buvo plukdomi naudoti automobiliai, įgula sugebėjo reaguoti greitai, jį užgesino ir nuostoliai buvo minimalūs. Gaisras kelte „Victoria Seaways“ įvyko 2013-ųjų balandį jam plaukiant iš Vokietijos Kylio uosto į Klaipėdą ir nutolus nuo Bornholmo Nexo uosto 22 jūrmyles. Tąkart buvo aktyvuota laivo priešgaisrinė sistema ir įgulai pavyko sustabdyti ugnies plitimą, ko nepavyko padaryti per gaisrą kelte „LISCO Gloria“, tad keleivių evakuoti neprireikė, laivas savo eiga grįžo į Klaipėdos uostą.
L. Kasparavičius teigė, kad laivybos bendrovė atsižvelgė į tyrėjų pateiktas išvadas dėl gaisro laive „LISCO Gloria“. Net dar tebevykstant tyrimui iš karto po įvykio ji pati ėmėsi įvairių priemonių. Į klausimą, ar LSLA, padariusi savo išvadas, dabar griežčiau kontroliuoja „DFDS Seaways“ keltus, L. Kasparavičius atsakė, kad jie visą laiką buvo kontroliuojami. Tyrimai parodė, kad avarija įvyko dėl kontrolės stokos. Ro-pax laivams taikomas atskiras kontrolės režimas, nes jie turi tam tikros rizikos. Juos kontroliuoja ne tik LSLA, bet ir tų uostų, į kuriuos jie plaukia, administracijos. Nepaisant visų priemonių, deja, gaisrai ro-pax laivuose kyla. Jais gabenamos transporto priemonės ir, kas būna jose ar konteineriuose, ne visada kontroliuojantys specialistai žino. Neretai jais plukdomi seni lengvieji automobiliai.
Bendroji laivybos saugumo situacija
Paklaustas, ar laivybos saugumo situacija pasaulyje šiuo metu yra pablogėjusi, L. Kasparavičius atsakė, kad IMO generalinis sekretorius Koji Sekimizu siekia mažinti laivų avaringumą. Iš kiekvienos avarijos mokomasi ir bandoma priimti tokius sprendimus, kad jos neįvyktų ateityje. Tačiau neįmanoma taip padaryti, kad niekada nieko nenutiktų. Įtakos, be abejo, turi ir vadinamasis žmogiškasis faktorius, ir oro sąlygos. Laivyboje būna rizikingų situacijų, bet juk dėl to žmonija plaukiojimo laivais neatsisako.
Avarijų ir tragiškų įvykių įvykdavo ir anksčiau, tik kad jos žiniasklaidoje nebūdavo taip plačiai nušviečiamos. Jeigu įvykis nutinka kur nors Europoje, tai jis iš karto nuskamba pasaulinėje žiniasklaidoje. Informacija apie keltų, kurie plaukioja perpildyti, avarijas Pietryčių Azijoje arba Afrikos uostuose, specialistams žinoma, bet plačiajai visuomenei - ne. Beje, 2014 metais sukako 100 metų, kai buvo priimta pirmoji tarptautinė gyvybės išsaugojimo jūroje konvencija („Safety of Life at Sea“ - SOLAS). Ji buvo priimta praėjus dvejiems metams po to, kai 1912 metų balandžio 15-osios naktį nuskendo laivas „Titanikas“.
„Tarptautinės laivybos taisyklės reguliuojamos jau 100 metų. Įvairių konvencijų tik daugėja ir reglamentavimas griežtėja, tačiau avarijų vis vien nutinka“, - apibendrino L. Kasparavičius.
Vietoje sudegusio kelto „LISCO Gloria“ kompanija „DFDS Seaways“ iš DSDS grupei priklausančios įmonės įsigijo laivą „Liverpool Seaways“. Šis keltas yra to paties ro-pax tipo laivas kaip „Lisco Optima", kuris laikinai plaukiojo maršrutu Klaipėda-Karlshamnas (Švedija). Naujasis keltas plaukioja su Lietuvos vėliava ir jame dirba Lietuvos įgulos. Tuo tarpu „Lisco Optima“ ėmė plaukioti Kylio (Vokietija) kryptimi. Po šių pasikeitimų buvo nutraukta nuomos sutartis su keltu „Baltic Amber“, kuris laikinai pakeitė „LISCO Glorią“ linijoje į Kylį.
tags: #keltas #glorija #kuro #sanaudos