Kelių eismo ženklai yra skirti reguliuoti eismą ir užtikrinti saugumą, tačiau kartais jie gali sukelti daugiau klausimų nei atsakymų, priversti vairuotojus suglumti ar net nusišypsoti. Šioje straipsnio dalyje panagrinėsime keletą tokių keistų, klaidžių ar tiesiog juokingų situacijų, su kuriomis susiduria Lietuvos vairuotojai, taip pat giliau pažvelgsime į parkavimo kultūros problemas.
Kai Ženklai Klaidina ar Kelia Šypsenas
Greičio Kalneliai ir Nesibaigiančios Iliuzijos
Lietuvos keliuose pasitaiko ženklų, kurių interpretacija gali būti labai dviprasmiška. Pavyzdžiui, Šiauliuose, Žaliukių gatvėje, vienas kelio ženklas priverčia susimąstyti: ar 500 metrų atstumu tęsis nenutrūkstama greičio kalnelių serija? Faktiškai tame ruože yra tik keli greičio kalneliai, tačiau ženklas leidžia manyti, kad jų ruožas bus ištisas. Tai sukelia klausimą dėl ženklo aiškumo. Problema yra ta, kad Lietuvoje nėra ženklo (lentelės), nurodančio, kiek vienetų tokių kliūčių bus priekyje (pvz., x 5), kas padėtų išvengti klaidingų interpretacijų.
Kreivai Nudažytos Linijos: Alytaus Mįslė
Kartais kelininkų darbas sukelia nuostabą. „Čia tikrai baisu. Iš pradžių pagalvojau, kad man galva sukasi dėl tų linijų, bet grįžau ir dar kartą pervažiavęs supratau, kad jos išties nudažytos kreivai“, - rašė 15min skaitytojas, priskirdamas nuotraukas, kuriose užfiksuota Santaikos gatvė Alytuje. Jose matyti, kad kelininkai naktį eismo juostas nudažė kiek keistai, sukeldami vairuotojams dezorientaciją ir šypsenas.
Pėsčiųjų ir Dviračių Takų Ženklų Betvarkė
Netoli Šiaulių, šalia A9 Kairių aplinkkelio, kartais pasitaiko ženklų, kurie atrodo kaip visiškas nesusipratimas. Tačiau vienas išraiškingiausių pavyzdžių yra pėsčiųjų ir dviračių takų ženklinimas. Yra toks ženklas, kurio kairėje pusėje pavaizduotas dviratis, o dešinėje - žmonės, atskirti balta vertikalia linija. Taip pat egzistuoja ženklas, kur balta linija horizontali. O dar yra toks ženklas, visai be linijų. „Jums betvarkė sukelia juoką?“, - klausiama tekste. Visi trys variantai reiškia, kad asfaltuotas takas kairėje pusėje nuo ženklo yra skirtas ir dviračiams, ir pėstiesiems. Betvarke galima pavadinti nebent tai, kad takas matyt tiestas atskirai nuo šaligatvio, tad ir pažymėtas kaip atskiras objektas, o po to jau niekas nieko keisti nebesivargino.
Lietuvos Kelių Eismo Taisyklės: Nuolatinės Peržiūros Realybė
KET vis dar keičiasi kasmet, kas sukelia tam tikrų problemų vairuotojams. Kai kurie teigia: „Tai pala, jei yra tokių, kurie važinėja, bet nenusimano KET, tai juk ne mūsų problemos.“ Tačiau tai yra mūsų visų problema. KET turėtų eiti paprastėjimo kryptimi. Pavyzdžiui, Danijoje prieš žiedą tereikia dviejų ženklų - trikampio ir „Tik į dešinę“. Tuo tarpu pas mus kelio ženklas „gyvenvietė“ yra vienas, bet daug ką pasakantis. Jei prie jo lipdysime papildomus greičio ženklus tik dėl priminimo, tai neprisidės prie eismo taisyklių paprastėjimo ir aiškumo. KET žinių pakartotinis patikrinimas yra gera idėja, nes taisyklės Lietuvoje keičiasi sąlyginai dažnai.
Kartais net ir paprastose sankryžose pasitaiko niuansų. Pavyzdžiui, važiuojant iš Karoliniškių pusės link NMC, Sietyno sankryžoje, įsukus į Narbuto gatvę, pasitinka kelio ženklas „A juosta galima važiuoti VT, Taksi, 4+“, kuris, nors ir aiškus, reikalauja specifinių žinių.
Parkavimo Iššūkiai: Kultūros Stoka ar Infrastruktūros Trūkumas?
Užsieniečių Požiūris ir Vietinių Ginčai
DELFI kalbinti Lietuvoje vairuojantys užsieniečiai tikino, kad lietuviai yra geri vairuotojai, jie laikosi taisyklių ir dažniausiai yra mandagūs, tačiau nemoka parkuoti automobilių. Italas Claudio tikino galintis priparkuoti automobilį per dvi sekundes, tačiau lietuviams tai dažnai užtrunka. Išgirdę kritiką, kai kurie vairuotojai puola ginčytis, kad problemų kyla dėl to, jog trūksta automobilių aikštelių, ypač prie daugiabučių namų, tačiau kiti pripažįsta, kad parkavimas - silpnoji lietuvių vieta ir dėl to dažniausiai kalta kultūros stoka. Tai įrodo ir draudikų duomenys - per savaitę tokių incidentų fiksuojama dešimtimis.
Lenktynininko Antano Juknevičiaus Įžvalgos
Daugkartinis Dakaro ralio dalyvis, lenktynininkas Antanas Juknevičius pritaria: lietuviams stovėjimo aikštelėse dar tikrai yra ko pasimokyti. „Veikiausiai, čia vis dar išlenda sovietinė mūsų patirtis - dauguma vyresnio amžiaus vairuotojų yra įpratę, kad anksčiau vietos parkingui buvo daug. Prie namų, parduotuvių tuščių zonų buvo sočiai, tad žmonėms tiesiog nereikėjo galvoti apie kitus - atvykai, pastatei ir nuėjai. O dabar viskas juda į priekį - miestai auga, mašinų kasmet daugėja tūkstančiais, todėl gyventojams (ypač didmiesčių) darosi ankšta. Tačiau tokių gyventojų savimonė neauga taip greit ir jie statosi pagal seną įprotį“, - pastebėjo A. Juknevičius.
Lenktynininko manymu, vairuotojai savo asmeninę naudą neretai iškelia aukščiau bendro visų intereso. „Žmogus visiškai negalvoja apie kitus. Automobilį pastačius 20 cm į vieną ar kitą šoną tilptų dar vienas automobilis. Arba nesusimąstoma, ką padaryti, kad greta stovinčio automobilio savininkui būtų lengviau įlipti į jo transporto priemonę - juk tereikia pagalvoti, kuria puse statai savo automobilį ir nuo kurios pusės derėtų jį labiau atitraukti. Nereikia būti egoistu ir bent kartais pagalvoti apie kitus. Mums to dar pristinga“, - sakė A. Juknevičius.
Ekstremalaus vairavimo žinovas spėjo, kad problema gali slypėti ir Lietuvos vairavimo mokyklose, kuriose esą neišdėstoma viena pagrindinių taisyklių - kelyje esi ne vienas. „Tiek važiuodamas, darydamas posūkį ar parkuodamas automobilį, turiu pažiūrėti, kas už manęs, kaip mano judėjimas paveiks kitus vairuotojus ir ką padaryti, kad visiems būtų geriau. Paprasta taisyklė - jei pastatei mašiną ant baltos linijos, automatiškai užimi dviejų mašinų vietą. Dabar laukiu susitikimo ir per langą matau, kaip tos linijos visiškai nepaisoma. Vakar nuvykau į oro uostą pasiimti savo partnerio iš Kazachstano, atvažiavo „Mercedes“ ir sustojo visiškai per dviejų vietų vidurį. Jam visiškai nusispjauti, kad kita mašina ten nebeatsistos, nes trukdo stulpas. O jis išlipo ir nuėjo parūkyti.“ Dubajuje yra griežta tvarka: jei automobilį pastatai per dvi vietas, moki 300 dolerių baudą. „Puikus sumanymas! Visi atvykę nepagaili kelių minučių, kelių papildomų judesių, kurių reikia gražiam automobilio pastatymui“, - gera idėja džiaugėsi lenktynininkas. Lietuvoje to nepaisoma.
A. Juknevičius įsitikinęs, kad taip yra ne tik dėl mandrumo, tačiau ir dėl tingumo bei neįpratimo galvoti apie kitus - pamato tuščią vietą ir neria į ją. Jis pataria visada pagalvoti apie kitus. „Kiti taip pat vargsta ieškodami vietos, gaišta laiką, o geras poelgis sugrįžta.“
Lygiagretus parkavimas
Instruktoriaus Artūro Pakėno Patarimai
Automobilių žinovas ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pritaria, kad daugeliui lietuvių vertėtų pasimokyti, kaip pastatyti automobilį. „Dažnai žmonės palieka automobilius bet kaip. Svarbu, kad aš įvažiavau ir man gerai. Matome, kad vairuotojai nepaiso stovėjimo aikštelėse pažymėtų linijų, jas „apžergia“ automobiliu, tada jis užima ne vieną, o dvi vietas. Kai kuriose mokamose automobilių stovėjimo aikštelėse yra tokia tvarka, kad jei automobilis stovi už linijos, tenka mokėti už dvi vietas. Taip vairuotojai drausminami“, - sako vairavimo specialistas.
Jis pastebėjo, kad dažnai lietuviai įsivaizduoja, kad jei jau gavo vairuotojo pažymėjimą, tai, vadinasi, jau viską moka. „Svarbiausia, kad žmonės suprastų, kad teisės vairuoti įgijimas - tai lyg baigti pradinę mokyklą, pirmas keturias klases. Du pirmi vairavimo metai, kai naujokai važinėja su žalio lapo ženklu, - tai gimnazijos metai. Po penkių vairavimo metų - tai lyg gimnazijos baigimas. Jau po dešimties vairavimo metų galima sakyti, kad žmogus turi vairavimo bakalaurą. Daugeliui reikėtų pasimokyti parkuotis. Yra tokių žmonių, kurie supranta ir ateina pasimokyti. Mes važiuojame į didžiųjų prekybos centrų automobilių stovėjimo aikšteles, daugiabučių požemines aikšteles“, - sako A. Pakėnas. Jis įsitikinęs, kad vairavimo mokyklos skiria pakankamai dėmesio parkavimo mokymui, tačiau ne visiems įgytas žinias pavyksta pritaikyti praktikoje.
Draudikų Duomenys ir Konfliktų Priežastys
Per savaitę „Lietuvos draudimas“ užregistruoja beveik dvi dešimtis įvairių žalų prekybos centrų aikštelėse. Dažniausiai susidūrimai įvyksta parkuojant automobilį, kai neatsargiai manevruojant yra apgadinamos greta stovinčios transporto priemonės. Iš visų stovėjimo aikštelėse registruojamų įvykių tokie nesėkmingo parkavimo pavyzdžiai sudaro apie du trečdalius. Likusius atvejus sudaro avarijos, kai susiduria du važiuojantys automobiliai, o 10 proc. įvykių - neatsargumas atidarant automobilio dureles. Aikštelėse įvykusios autoavarijos dažniausiai yra nedidelės, žala retai viršija 300 eurų. Didžiausia autoavarija prekybos centro aikštelėje, kurią „Lietuvos draudimas“ registravo - jaunas vairuotojas nesuvaldė automobilio ir apgadino net 4 stovinčius automobilius. Šiuo atveju nuostoliai viršijo 10 tūkstančių litų.
„Žalos aikštelėse yra ganėtinai sezoniškos, joms įtakos turi oro sąlygos - žiemos metu, esant stipriam sniegui, pustant, matomumas labai blogas, todėl žalų pasitaiko dažniau. Dar vienas sezoniškumo aspektas - prieššventiniai laikotarpiai, vasaros laikotarpiai kurortiniuose miestuose, ilgieji savaitgaliai - tai metas, kai daugelis žmonių suplūsta į prekybos centrus, todėl aikštelėse žalos dažnesnės. Tose aikštelėse, kur nėra kelių ženklinimo, jis nusitrynęs, nėra kelio ženklų, vairuotojams manevravimas dažnai tampa ir tarpusavio konfliktų priežastimi“, - sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Jis taip pat pastebi, kad dažnas, ne tik prie prekybos centro, bet ir daugiabučių namų kiemuose, pamiršta vadinamąją „dešinės rankos“ KET taisyklę: kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. „Jei būtų laikomasi šios taisyklės, netikėtų ir nemalonių atvejų būtų gerokai mažiau.“
Draudimai ir Baudos už Netinkamą Stovėjimą
Nuo praėjusių metų spalio Kelių eismo taisyklių reikalavimai sugriežtino automobilių stovėjimo tvarką ir numatė papildomas vietas, kuriose draudžiama sustoti. Stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. KET draudžia ne tik sustoti ir stovėti ant vejos, bet ir važiuoti ja.
Sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia, taip pat nesilaikymas kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų. Pirmą kartą padarius tokį pažeidimą, asmeniui surašomas administracinis nurodymas, leidžiantis per 10 darbo dienų savo noru sumokėti pusę minimalios baudos (14 Eur).
tags: #keliu #eismo #zenklai #juokingi