Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje apriboti gali ne tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, bet ir kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Šiame kontekste, kelių ženklinimas yra esminė eismo reguliavimo priemonė, nustatanti tam tikrą eismo režimą ir tvarką.
Svarbu žinoti, kad jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi jais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.
Horizontalusis kelių ženklinimas: linijų tipai ir jų paskirtis
Horizontalusis ženklinimas - tai baltos arba kitų nustatytų spalvų linijos, rodyklės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies. Jis nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką.
Ištisinės linijos
- Siaura ištisinė linija: skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Taip pat žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, ji skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies.
- Plati ištisinė linija: žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose, atskiria važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, atskiria eismo juostą nuo maršrutinio transporto stotelės, bei atskiria dviračių juostą.
- Dviguba ištisinė linija: skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis.
- Geltona ištisinė linija: žymi vietas, kur uždrausta sustoti arba stovėti. Šią liniją kirsti draudžiama. Ji gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje.
Brūkšninės linijos
- Siaura brūkšninė linija (brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus): skiria priešingų krypčių transporto srautus ir žymi eismo juostų ribas.
- Artėjimo linija (siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus): įspėja, kad artėjama prie siauros ištisinės, dvigubos ištisinės arba dvigubos linijos (ištisinė ir brūkšninė), kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus.
- Siaura brūkšninė linija (brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas): žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ir gali žymėti važiuojamosios dalies kraštą.
- Plati brūkšninė linija (brūkšnių ilgis tris kartus trumpesnis už tarpus): žymi ribas tarp greitėjimo, lėtėjimo juostos ir kitos eismo juostos (sankryžose ir skirtingų aukščių kelių sankirtose).
- Geltona brūkšninė linija: žymi vietas, kur draudžiama stovėti. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Ji taip pat gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje.
- Dviguba linija (susidedanti iš dviejų siaurų lygiagrečių linijų, kurių viena yra ištisinė, o kita - brūkšninė): skiria priešingų arba tų pačių krypčių transporto srautus kelių ruožuose, kur persirikiuoti leidžiama tik iš vienos juostos. Taip pat žymi vietas, skirtas apsisukti, įvažiuoti į stovėjimo aikšteles ir iš jų išvažiuoti, kur leidžiama važiuoti tik viena kryptimi.
- Dviguba brūkšninė linija: žymi reversines eismo juostas, kuriose eismo kryptis keičiasi į priešingą, bei skiria priešingų krypčių transporto srautus. Šią liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, kirsti draudžiama.
Specialieji horizontaliojo ženklinimo simboliai ir užrašai
Pėsčiųjų ir dviračių perėjos
- „Zebras“: žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Pėstieji privalo judėti tik pėsčiųjų perėjomis (įskaitant požemines ir virš kelio esančias), o kur jų nėra, - sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti pėsčiųjų perėjos ribų. Vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, - prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją, kai šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti. Prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų pėsčiąjį.
- Dviračių pervaža (dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų): žymi vietą, kur dviračių takas ar dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį.
Kiti simboliai ir užrašai
- Rodyklės: nurodo leistinas važiavimo kryptis juostoje.
- Užrašas „TAKSI“ ir simbolis A+: pažymėta eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui ir kitoms transporto priemonėms, leidžia važiuoti ir lengviesiems automobiliams taksi.
- Elektromobilio ir A+ simboliai: pažymėta eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui ir kitoms transporto priemonėms, leidžia važiuoti elektromobiliams.
- Užbrūkšniuoti plotai: žymi nukreipimo saleles. Ant jų sustoti ir stovėti draudžiama.
Vertikalusis kelių ženklinimas
Vertikalieji ženklinimo elementai, tokie kaip įstrižos juodos ir baltos juostos, žymi kelio statinių (tiltų, viadukų atramų, aptvėrimų (atitvarų) galinių dalių ir pan.) vertikaliuosius elementus. Šis ženklinimas naudojamas, kai šie elementai kelia pavojų važiuojančioms transporto priemonėms, taip pat žymi nukreipiamųjų kelio ženklų numerius.
Stabdymo ir stovėjimo apribojimai, susiję su ženklinimu
Kelių eismo taisyklės numato konkrečias vietas, kur sustoti ir stovėti draudžiama, dažnai susijusias su kelių ženklinimu:
- Pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų.
- Ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako.
- Ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto yra mažesnis kaip 3 m atstumas.
- Maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse (kurios gali būti pažymėtos ženklinimu) ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui. Taip pat draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje (pažymėtoje ženklinimu).
- Ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles.
- Kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje.
Kelių ženklinimas taip pat svarbus geležinkelio pervažose. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Visais atvejais privaloma įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.
JK kelių ženklinimo supratimas | Kelių eismo taisyklės
tags: #keliu #eismo #taisykliu #treciame #priede #numatytas