Kelių eismo taisyklės (KET) nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Eismo dalyviai privalo išmanyti Taisykles ir jų laikytis, nes eismo saugumas kelyje priklauso nuo visų eismo dalyvių sąmoningumo ir atsakomybės. Ženklai kelyje atlieka svarbų vaidmenį, informuodami ir reguliuodami eismą.

Bendrieji kelių eismo taisyklių principai

Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia.

Eismo reguliavimo priemonių hierarchija

Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

Sąvoka „duoti kelią“ - tai reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.

Draudžiamieji kelio ženklai ir jų galiojimo zona

Kelių eismo taisyklių (KET) kelio ženklai yra suskirstyti į aštuonias pagrindines grupes pagal jų atliekamą funkciją. Draudžiamieji ženklai (ženklų numeriai nuo 301 iki 341) įveda arba panaikina tam tikrus eismo apribojimus. Dauguma draudžiamųjų ženklų yra apskritimo formos su raudonu apvadu. Draudimas galioja nuo ženklo pastatymo vietos iki artimiausios sankryžos už jo. Jeigu sankryžos nėra, draudimas galioja iki gyvenvietės pabaigos. Ši taisyklė užtikrina aiškumą, nes kiekviena nauja sankryža sukuria naują eismo situaciją, kurioje ankstesni apribojimai gali nebegalioti, nebent jie yra pakartojami.

Kelio ženklas „Stovėti draudžiama“ (Nr. 333)

Kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ draudžia transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Šis ženklas negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru.

Kelio ženklas

Skirtumai tarp „Stovėti draudžiama“ (Nr. 333) ir „Sustoti draudžiama“ (Nr. 332)

Ženklai Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ ir Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ yra vieni dažniausiai painiojamų. Svarbu suprasti esminius skirtumus tarp sąvokų „sustoti“ ir „stovėti“:

  • Sustojimas - tai trumpalaikis transporto priemonės sustabdymas, reikalingas keleiviams įlaipinti ar išlaipinti, kroviniams pakrauti ar iškrauti, arba dėl eismo įvykio, kliūties kelyje, reguliuotojo ar šviesoforo signalo reikalavimo.
  • Stovėjimas - tai sąmoningas transporto priemonės palikimas be vairuotojo ar ilgesniam laikui nei reikalinga sustojimui.

Kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ yra griežtesnis. Jis draudžia bet kokį transporto priemonės sustojimą ir stovėjimą toje kelio pusėje, kurioje pastatytas. Išimtis taikoma tik maršrutiniam transportui jam skirtose stotelėse. Šis ženklas negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms.

Kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ yra švelnesnis. Jis leidžia trumpam sustoti (pvz., išlaipinti keleivį ar iškrauti krovinį), tačiau draudžia stovėti, t. y. palikti transporto priemonę ilgesniam laikui, kai vairuotojas pasišalina.

Kelio ženklas

Bendrieji draudimai sustoti ir stovėti (KET 150 punktas)

Nepriklausomai nuo kelio ženklų, KET 150 punktas numato bendrąsias vietas, kuriose sustoti ir stovėti yra draudžiama, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir pralaidumą:

  • geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;
  • skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;
  • ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose;
  • pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų;
  • ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose;
  • ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako;
  • ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas;
  • sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;
  • maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje;
  • ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;
  • ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118;
  • gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118;
  • ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles;
  • kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje;
  • kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

Kviečiame į statybvietę: Gariūnų viaduko pokyčiai iš arti!

Pagrindinės su stovėjimu susijusios sąvokos

Siekiant visapusiškai suprasti KET nuostatas, svarbu žinoti pagrindines sąvokas:

  • Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
  • Kelkraštis - šalia važiuojamosios dalies esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.
  • Geležinkelio pervaža - kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje.
  • Gyvenamoji zona - teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga - „Gyvenamosios zonos pabaiga“.
  • Sankryža - kelių susikirtimo, susijungimo arba atsišakojimo vieta viename lygyje, įskaitant ir tas vietas, kuriose vienas kelias baigiasi. Sankryžos ribos - menamos linijos, jungiančios toliausiai nuo sankryžos centro esančių susikertančių kelių važiuojamųjų dalių pradžios posūkių spindulių, o jei spindulių nėra, - važiuojamųjų dalių kraštų, posūkio taškus.
  • Transporto priemonių stovėjimo aikštelė (toliau - stovėjimo aikštelė) - teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.
  • Važiuojamųjų kelio dalių sankirta - plotas, kurį riboja tiesios linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus, neatsižvelgiant į tai, ar šie kraštai išplatinti ar suapvalinti.

Asmenys su negalia eismo taisyklėse

Transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ turintys asmenys su negalia arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas gali būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Asmuo su negalia“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Asmenys su negalia“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 100 mm, apvado plotis - 10 mm. Šis skiriamasis ženklas suteikia tam tikrų privilegijų, pavyzdžiui, leidimą stovėti vietose, kur bendrai draudžiama, kaip numatyta ženklo Nr. 333 išimtyse.

Skiriamojo ženklo

tags: #keliu #eismo #taisykles #1 #priedas #333

Populiarūs įrašai: