Kelių eismo taisyklės (KET) Lietuvoje užtikrina, kad transporto priemonės judėtų saugiai ir tvarkingai, taip pat informuoja eismo dalyvius apie grafines piktogramas. Šios piktogramos yra reglamentuojamos Vienos konvencijos dėl kelių eismo ir Vienos konvencijos dėl kelio ženklų ir signalų.
Kelio ženklų istorija ir bendrieji principai
Lietuvos kelio ženklai buvo patvirtinti pagal įstatymą 2002 m. gruodžio 11 d. Pirmieji kelio ženklai Lietuvoje atsirado 1930 m. spalio 1 d., Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai pasirašius 1926 m. Tarptautinę automobilių eismo konvenciją. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, buvo priimtos sovietinės kelių eismo taisyklės ir kelio ženklai, galioję nuo 1936 m. 1980 m. sausio 1 d. Sovietų Sąjungoje buvo patvirtintas standartas GOST 10807-78. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. ir 1991 m. buvo įvesti nauji reglamentai. Pagal Kelių eismo taisykles, būsimiems vairuotojams reikia išmanyti maždaug 340 kelio ženklų ir kelio ženklinimo elementų.
Kelio ženklai yra vertikaliai įrengtos eismo reguliavimo priemonės, dažniausiai skydai ant stulpų, esantys šalia kelio ar virš jo. Kelio ženklinimas - tai horizontalios linijos, rodyklės, simboliai ir užrašai, kurie yra tiesiogiai ant važiuojamosios dalies paviršiaus.
Kelio ženklų grupės ir jų paskirtis
Norint efektyviai išmokti kelio ženklus, svarbu suprasti ne tik kiekvieno ženklo individualią reikšmę, bet ir jų grupių logiką. KET kelio ženklai yra suskirstyti į aštuonias pagrindines grupes pagal jų atliekamą funkciją:
- Įspėjamieji ženklai (Nr. 101-137, 150, 151) žymi pavojingą kelio ruožą, kuris prasideda už 50-100 m gyvenvietėje ir 150-300 m ne gyvenvietėje nuo įspėjamojo kelio ženklo įrengimo vietos. Jeigu įspėjamieji kelio ženklai įrengiami kartu su papildoma lentele „Atstumas iki objekto“, pavojingas kelio ruožas prasideda už lentelėje nurodyto atstumo.
- Draudžiamieji ženklai (ženklų numeriai nuo 301 iki 341) įveda arba panaikina tam tikrus eismo apribojimus. Dauguma draudžiamųjų ženklų yra apskritimo formos su raudonu apvadu. Pagal KET 1 priedo 5 punktą, draudimas galioja nuo ženklo pastatymo vietos iki artimiausios sankryžos už jo. Jeigu sankryžos nėra, draudimas galioja iki gyvenvietės pabaigos.
- Nukreipiamieji ženklai (IV grupė) nurodo privalomą važiavimo kryptį sankryžose arba apvažiuojant kliūtį.
- Nurodomieji ženklai (V grupė) nustato arba panaikina tam tikrą eismo tvarką, pavyzdžiui, žymi automagistralės pradžią, gyvenamąją zoną ar pėsčiųjų perėją.
- Papildomos lentelės (VIII grupė) patikslina arba apriboja kelio ženklų, su kuriais jos naudojamos, galiojimą.
Sunkvežimiams skirti eismo apribojimai ir jų interpretacija
Kelio ženklai, skirti krovininiams automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 tonos, yra ypač svarbūs saugiam ir sklandžiam eismui užtikrinti. Šie ženklai padeda reguliuoti sunkiasvorio transporto srautus, apribojant jų eismą tam tikrose vietose, nustatant lenkimo taisykles ir stovėjimo tvarką.
Lenkimo draudimai sunkvežimiams
327. Krovininiais automobiliais lenkti draudžiama. Šis ženklas draudžia krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Šis kelio ženklo reikalavimas taikomas traktoriams ir savaeigėms mašinoms.
Jei važiuojate lengvuoju automobiliu, priešais jus važiuoja traktorius mažesniu nei 30 km/h greičiu, kelyje matoma siaura brūkšninė linija ir kelio ženklas „Lenkti draudžiama“ su papildoma lentele „Galiojimo zona į priekį“, lenkti leidžiama, jei traktoriaus greitis mažesnis kaip 30 km/h, kadangi kelio ženklas 325 „Lenkti draudžiama“ draudžia lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes, važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu.
Tačiau, jei traktorius važiuoja 30 km/h greičiu, lenkti draudžiama, nes ženklas leidžia lenkti tik tas transporto priemones, kurios važiuoja mažesniu kaip 30 km/h greičiu.
Jei kelyje matoma siaura ištisinė linija ir jokių kelio ženklų nėra, lenkti draudžiama. Horizontaliojo ženklinimo siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta.
Priekabos - (Atkabinimas, Prikabinimas)
Sustojimo ir stovėjimo taisyklės
Norint išvengti baudos, būtina žinoti ir laikytis transporto priemonių sustojimo ir stovėjimo taisyklių. Svarbu prisiminti, ką reiškia sustojimas ir stovėjimas:
- Sustojimas - transporto priemonės sustabdymas ne ilgiau, nei reikia keleiviams nulipti ar kroviniui pakrauti/iškrauti.
- Stovėjimas - transporto priemonės sustabdymas ilgam laikui (parkavimas).
Avarinė šviesos signalizacija ar pastatytas avarinio sustojimo ženklas neatleidžia nuo atsakomybės, jei sustojote nepriverstinai ten, kur sustoti/stovėti draudžiama.
Draudžiamieji sustojimo ir stovėjimo ženklai
- 332. Sustoti draudžiama. Draudžiama transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja transporto priemonėms, pažymėtoms skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.
- 333. Stovėti draudžiama. Draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja transporto priemonėms, pažymėtoms skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, ir taksi su įjungtu taksometru. Jeigu naudojamas kartu su 1.9 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.
- 334. Stovėti draudžiama nelyginėmis dienomis. Draudžiama transporto priemonėms stovėti nelyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas. Kai kelio ženklai Nr. 334 ir 335 naudojami skirtingose kelio pusėse, transporto priemonės iš vienos kelio pusės į kitą turi būti perstatomos tarp 19 ir 24 valandos ir tuo laiku gali stovėti bet kurioje kelio pusėje.
- 335. Stovėti draudžiama lyginėmis dienomis. Draudžiama transporto priemonėms stovėti lyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra toks kelio ženklas. Kai kelio ženklai Nr. 334 ir 335 naudojami skirtingose kelio pusėse, transporto priemonės iš vienos kelio pusės į kitą turi būti perstatomos tarp 19 ir 24 valandos ir tuo laiku gali stovėti bet kurioje kelio pusėje.
- 336. Apribojimų pabaiga. Pažymi vietą, nuo kurios baigiasi kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335 galiojimo zona.
- 540. Zona, kurioje draudžiama stovėti. Nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas - visą parą transporto priemonėms draudžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais ir (ar) horizontaliuoju ženklinimu.
- 543. Zonos, kurioje draudžiama stovėti, pabaiga. Pažymi vietą, nuo kurios negalioja kelio ženklo „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ reikalavimai.
Leidžiamojo stovėjimo ženklai
- 528. Stovėjimo vieta. Transporto priemonių stovėjimo vieta.
- 529. Stovėjimo ribotą laiką vieta. Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau, negu nurodyta.
- 530. Stovėjimo nurodytu laiku vieta. Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik nurodytu laiku, išskyrus transporto priemones, pažymėtas skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele.
- 531. Rezervuota stovėjimo vieta. Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais. Ne elektroniniai leidimai tvirtinami už priekinio stiklo.
- 532. Stovėjimo vieta ir maršrutinis transportas. Stovėjimo vieta, prie kurios yra maršrutinio transporto stotelė. Palikus stovėti transporto priemonę, toliau galima važiuoti maršrutiniu transportu.
- 541. Stovėjimo zona. Transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo. Kai nurodytas laikas, kelio ženklas galioja tik tuo laiku.
- 544. Stovėjimo zonos pabaiga. Pažymi vietą, nuo kurios negalioja kelio ženklo „Stovėjimo zona“ reikalavimai.
Papildomos lentelės, patikslinančios kelio ženklų galiojimą
Papildomos lentelės (VIII grupė) patikslina arba apriboja kelio ženklų, su kuriais jos naudojamos, galiojimą:
- 805, 806. Galiojimo zona į priekį. Nurodo pavojingo kelio ruožo arba kitų kelio ženklų, su kuriais ji naudojama, galiojimo zonos ilgį už kelio ženklo.
- 807. Galiojimo zona į priekį ir atgal. Nurodo kelio ženklų galiojimo zoną.
- 808. Galiojimo zonos pabaiga. Nurodo kelio ženklų galiojimo zonos pabaigą.
- 809. Galiojimo zona į dešinę. Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, ir kelio ženklų Nr. 528-532, 549 galiojimo zonos kryptį (į dešinę) ir ilgį.
- 810. Galiojimo zona į kairę. Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, ir kelio ženklų Nr. 528-532, 549 galiojimo zonos kryptį (į kairę) ir ilgį.
- 811. Galiojimo zona į abi puses. Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, ir kelio ženklų Nr. 528-532 galiojimo zonos kryptį (į abi puses) ir ilgį.
- 812. Galiojimo kryptis į dešinę. Nurodo kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, ir kelio ženklų Nr. 528-532, 549 galiojimo zonos kryptį (į abi puses) ir ilgį.
- 813. Galiojimo kryptis į kairę. Nurodo kelio ženklų Nr. 135, 302-318, pastatytų prieš sankryžą, galiojimo kryptis arba važiavimo į esančius prie pat kelio objektus kryptį.
- 814. Galiojimo kryptis į abi puses. Nurodo kelio ženklų Nr. 135, 302-318, pastatytų prieš sankryžą, galiojimo kryptis arba važiavimo į esančius prie pat kelio objektus kryptį.
- 822. Ne darbo dienos. Nurodo, kad kelio ženklas galioja tik šeštadieniais, sekmadieniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų švenčių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtomis ne darbo dienomis.
- 823. Darbo dienos. Nurodo, kad kelio ženklas galioja nuo pirmadienio iki penktadienio įskaitytinai, išskyrus Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytas švenčių dienas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas ne darbo dienas.
- 824. Savaitės dienos. Nurodo savaitės dienas, kurias galioja kelio ženklas.
- 825. Savaitės diena. Nurodo savaitės dieną, kurią galioja kelio ženklas.
- 826. Galiojimo laikas. Nurodo, kad kelio ženklas galioja kasdien, nurodytomis valandomis.
- 827. Galiojimo laikas ne darbo dienomis. Nurodo laiką ne darbo dienomis, kada galioja kelio ženklas.
- 828. Galiojimo laikas darbo dienomis. Nurodo laiką darbo dienomis, kada galioja kelio ženklas.
- 829. Galiojimo laikas savaitės dienomis. Nurodo dienas ir laiką, kada galioja kelio ženklas.
- 839. Stovėti išjungus variklį. Stovėjimo vietoje stovėti leidžiama tik išjungus variklį.
- 840. Mokamos paslaugos. Nurodo, kad už paslaugas reikia mokėti. Lentelė, pastatyta kartu su kelio ženklu „Kelio arba dviračių trasos numeris“, pažymi vietą, nuo kurios kelias mokamas. Jeigu lentelėje nurodytas galiojimo laikas, už paslaugas reikia mokėti nurodytu laiku.
- 846. Asmenys su negalia. Nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik Taisyklėse nustatytą skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms.
- 847. Išskyrus asmenis su negalia. Nurodo, kad kelio ženklai negalioja transporto priemonėms, pažymėtoms skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele.
- 854. Elektromobiliai. Nurodo, kad stovėjimo vieta skirta elektromobiliams stovėti tik jų įkrovimo metu.
- 855. Išskyrus elektromobilius. Nurodo, kad kelio ženklai negalioja elektromobiliams.
Kelio ženklinimo elementai
Horizontaliojo ženklinimo linijos taip pat svarbios reguliuojant eismą:
- 1.4. Geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti arba stovėti, gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją kirsti draudžiama. Jeigu geltona ištisinė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona ištisine linija.
- 1.9. Geltona brūkšninė linija žymi vietas, kur draudžiama stovėti, gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Jeigu geltona brūkšninė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona brūkšnine linija.
- 1.24. Asmens, sėdinčio asmens su negalia vežimėlyje, simbolis žymi stovėjimo vietą, kurioje gali sustoti arba stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele.
Dažniausiai pasitaikančios problemos ir painiavos
Artūras Pakėnas, vairavimo mokyklos VšĮ „Amplius LT“ vadovas, „Delfi“ pasakojo, kad neretai sunku suprasti, ar vairuotojas išties nežino, ką reiškia ženklas, ar jo tiesiog nepastebi. Anot jo, tokia situacija egzistuoja dėl to, kad kelio ženklų nepaisantys ir juos pažeidžiantys vairuotojai pratę prie to, kad greičiausiai nubausti nebus.
„Zona“ ženklas
Vienas dažniausiai vairuotojų nepažįstamų arba nesuprantamų ženklų yra baltame fone esantis užrašas „Zona“, kabinamas drauge su kitu ženklu - greičio ribojimo, stovėjimo, draudimų ir pan. A. Pakėnas pabrėžė, kad ženklas „Zona“ galioja tol, kol bus pasiektas ženklas, nurodantis, kad už jo yra minėtos zonos galiojimo pabaiga, o ne iki artimiausios sankryžos, kaip mano dauguma.
Eismą draudžiantys ženklai
Instruktorius pastebėjo ir tai, kad vairuotojai neretai painioja ženklų, draudžiančių eismą, reikšmes:
- Liaudyje vadinama „plyta“ (ženklas „Įvažiuoti draudžiama“) galioja be jokios išimties visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą. Pro šį ženklą tolyn negali važiuoti net dviratininkai ar elektrinių paspirtukų vairuotojai.
- Ženklas „Eismas draudžiamas“ (baltas apskritimas su raudonu apvadu) reiškia, kad važiuoti pro jį tolyn gali tik maršrutinis transportas ir neįgalieji.
- Ženklas „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ (su automobilio siluetu baltame fone, apvestame raudonai) pro jį leidžia važiuoti tik maršrutiniam transportui, neįgaliesiems, aptarnaujančiam transportui, tokiam, kaip taksi, ir motociklams.
Papildomos lentelės
A. Pakėnas pastebėjo ir tai, kad dažnai vairuotojai nemato papildomų lentelių, esančių prie pagrindinių ženklų. Pavyzdžiui, Vilniaus Senamiestyje yra daugybė ženklų su papildomomis lentelėmis, nurodančiomis išlygas ir apribojimus, bet neretai vairuotojai jų paprasčiausiai nemoka „perskaityti“. Pavyzdžiui, įvažiuojant į Vilnių nuo Kauno pusės, Savanorių prospekto link, yra ženklas, nurodantis, kad leistinas greitis 50 km/val., tačiau greta ženklo - lentelė, informuojanti, kad toks nurodymas galioja tik sunkvežimiams.
K+R ženklinimas
Stovėjimo vietos prie mokyklų, pažymėtos K+R raidėmis, reiškia, kad tokioje vietoje galima trumpam sustoti ir išleisti vaikus į mokymo įstaigą. Tiesa, kol kas tokie ženklai ir žymėjimai neapibrėžti Kelių eismo taisyklėse ar kituose įstatymuose, todėl už jų pažeidimą nubausti negali. Tačiau tokie ženklai dažnai naudojami kartu su įprastais stovėjimą draudžiančiais ženklais, už kurių pažeidimą jau yra baudžiama.
Eismo reguliavimo priemonių hierarchija ir sąvokos
Realiose eismo situacijose neretai tenka susidurti su prieštaringais nurodymais - pavyzdžiui, kai kelio ženklas leidžia važiuoti, o šviesoforas dega raudonai.
Hierarchija
KET 8 punkte yra nustatyta griežta eismo reguliavimo priemonių hierarchija. Jei nurodymai prieštarauja vieni kitiems, visada reikia vadovautis aukštesnį prioritetą turinčios priemonės signalais:
- Reguliuotojo nurodymai yra svarbesni už šviesoforo signalus.
- Šviesoforo signalai yra svarbesni už pirmumo kelio ženklus.
Sąvoka „duoti kelią“
Sąvoka „duoti kelią“ yra viena iš esminių KET. Pagal KET 3.2 punktą, tai yra reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
„Stop“ linija
Vairuotojai dažnai nesustoja prieš „Stop“ liniją, kai dega raudonas signalas, o sustoja ant jos arba už jos. Tai yra pažeidimas.
„Dviračių gatvė“
559. Dviračių gatvė. Tai kelias, kuriame vyksta mišrus eismas. Čia draudžiama važiuoti greičiau nei 30 km/h ir lenkti (išskyrus apvažiuoti).
Stovėjimo būdai ir taisyklės
Papildomos lentelės, nurodančios stovėjimo būdą (nuo 830 iki 838), yra skirtos motorinėms transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, ir jų junginiams su priekabomis. Mopedai ir motociklai statomi palei važiuojamosios dalies kraštą, išskyrus tuos atvejus, kai lentelėje nurodyta kitaip. Transporto priemonė turi stovėti palei pat šaligatvio kraštą, esantį arčiausiai važiuojamosios dalies.
Apibendrinimas
Kelio ženklai yra pagrindinė eismo kalba. Jų supratimas yra kritiškai svarbus ne tik norint išlaikyti vairavimo egzaminą, bet ir siekiant užtikrinti saugumą kelyje, išvengti eismo įvykių bei baudų. Keliuose vis dažniau naudojami elektroniniai ekranai, kintamos informacijos kelio ženklai, kurių rodoma informacija atitinka KET priede pateiktus paaiškinimus ir privaloma ja vadovautis.
tags: #kelio #zenklas #sunkvezimis