Saugus vaikų vežimas yra prioritetas kelių eismo saugumo srityje. Lietuvoje galioja griežti reikalavimai transporto priemonėms, vežančioms vaikų grupes, siekiant užtikrinti jų saugumą kelyje. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kokie yra mokyklinio autobuso ženklinimo reikalavimai, lydinčių asmenų pareigos, draudimai vežant vaikus ir kitas svarbias taisykles.

Kas yra mokyklinis autobusas?

Pirmiausia, svarbu suprasti, kas yra laikoma mokykliniu autobusu pagal Kelių eismo taisykles (KET). Mokyklinis autobusas - tai geltonai dažytas autobusas, paženklintas specialiais vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais, kuriuo vežami vaikai (mokiniai) specialiais reisais ir juos lydintys asmenys. Svarbu pabrėžti, kad ne bet koks autobusas, vežantis vaikus, pavyzdžiui, užsakomuoju reisu ekskursijai, automatiškai tampa "mokykliniu autobusu" KET prasme. Statusą lemia atitikimas specifiniams reikalavimams ir paskirtis - reguliarus vaikų vežimas į švietimo įstaigas ir iš jų.

Autobuso tipas ir sėdimosios vietos

KET nėra aiškiai apibrėžta, kokia transporto priemonė laikoma autobusu. Vadovaujantis Susisiekimo ministro patvirtintu transporto priemonių klasifikavimu, autobusams priskiriamos transporto priemonės, skirtos keleiviams vežti ir turinčios daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui (vadinamosios M2 ir M3 klasės). Taigi, minivenai ar mažesni autobusiukai, turintys mažiau sėdimų vietų, negali būti laikomi mokykliniais autobusais. Mokykliniame autobuse ir transporto priemonėje su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais draudžiama vežti daugiau mokinių, negu yra įrengta sėdimųjų vietų, taip pat draudžiama vežti stovinčius mokinius.

Spalva ir išorinis ženklinimas

Mokyklinis autobusas turi būti nudažytas geltona spalva. Taisyklėse nenurodoma, kokia konkreti geltonos spalvos atspalvis turėtų būti naudojamas, tačiau aišku, kad autobusas turi būti nudažytas geltona spalva visas, taisyklėse nenurodoma, kad pakaktų nudažyti tik pavienes jo dalis, uždažyti ant jo kokias nors juostas ir panašiai.

Geltonas mokyklinis autobusas su aiškiais skiriamaisiais ženklais ir užrašu

Specialūs reisai ir vaikų amžius

Kalbant apie "specialius reisus", tai suprantama kaip maršrutai nuo kokios nors sutartos vietos iki mokyklos ir atgal, su nustatytu laiku. Prie specialiųjų reisų turėtume priskirti ir kitas organizuotas keliones (ekskursijas, išvykas ir pan.). Jei autobusas važiuoja tuščias, nors ir atitinka visus kitus reikalavimus, jis nėra mokyklinis, nes vaikų neveža.

KET nurodoma daugiskaita: „vežantis vaikus (mokinius)”. Ar tai reiškia, kad autobusas turi vežti bent du vaikus? Ar bus laikomas mokykliniu autobusas, vežantis tik vieną vaiką? Būtų logiška mokykliniu laikyti ir autobusą, vežantį tik vieną vaiką, žinoma, tada, kai išlaikomi visi kiti čia išnagrinėti reikalavimai.

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į žodžius „vaikai (mokiniai)”. Tai reiškia, kad kalbama, jog autobuse asmenys yra arba vaikai, arba mokiniai. Kadangi vaikų amžius nenurodytas, būtų logiška vaikais laikyti asmenis iki jų pilnametystės, t. y. iki 18 metų amžiaus. Mokiniai yra, be abejo, tie asmenys, kurie mokosi kažkuriose mokyklose. Todėl plačiąja prasme studentai taip pat yra mokiniai. Veikiausiai eismo taisyklių kūrėjai studentų prie mokinių priskirti nenorėjo, tačiau sutikime, kad parašyta nelabai aiškiai.

Skiriamieji ženklai mokykliniams autobusams

Siekiant užtikrinti vaikų saugumą ir padėti kitiems eismo dalyviams atpažinti transporto priemonę, vežančią vaikus, mokykliniai autobusai turi būti tinkamai paženklinti. Tai padeda užtikrinti saugesnį eismą.

Priekiniai ir galiniai ženklai

  • Mokyklinio autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 300 mm, apvado plotis - 30 mm.
  • Ant vaikų (iki 16 metų) grupes vežančio autobuso (įskaitant ir mokyklinius autobusus) priekio ir galo turi būti pritvirtinti skiriamieji ženklai, nurodyti Taisyklių 4 priede. Šie ženklai yra kvadratiniai, su šviesą atspindinčiu geltonu fonu, raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Šių ženklų kraštinės ilgis - 400 mm, apvado plotis - 40 mm.

Šoninis užrašas ir gabaritų žymėjimas

Ant abiejų mokyklinio autobuso šonų privalo būti užrašas „MOKYKLINIS“. Raidžių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 200 mm. Užrašas turi būti pagamintas iš šviesą atspindinčios medžiagos.

Mokyklinis autobusas ženklinamas išryškinančiu autobuso gabaritus linijiniu žymėjimu iš šviesą atspindinčios 50 mm pločio juostos:

  • Priekyje - balta juosta.
  • Ant abiejų šonų - geltona juosta.
  • Gale - raudona juosta.

Papildomos įspėjamosios šviesos

Ant transporto priemonės stogo keturiuose kampuose turi būti įrengtos papildomos įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos, kurios įjungiamos tik mokinių įlaipinimo (išlaipinimo) metu ir mirkčioja paeiliui kairiajame ir dešiniajame transporto priemonės šonuose.

Inforgrafika: mokyklinio autobuso ženklinimo schematinis pavaizdavimas su matmenimis ir spalvomis

Lydinčio asmens pareigos

Vaikus vežančio mokyklinio autobuso ir transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais salone turi būti vienas lydintis asmuo. Mokinius vežant mokykliniu autobusu, lydinčio asmens funkcijas gali atlikti vairuotojas. Šis asmuo atsakingas už vaikų saugumą. Mokyklinio autobuso ar transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vairuotojas ar vaikus lydintis asmuo privalo:

  • Užtikrinti saugų vaikų įlipimą (išlipimą) į (iš) transporto priemonę (-ės).
  • Pagal galimybes vaikus įlaipinti ir išlaipinti stotelėse.
  • Palydėti į kitą kelio pusę jaunesnius kaip 10 metų vaikus.
  • Būdamas kelyje vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Artėdamas prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais ir įjungta avarine šviesos signalizacija ar prie sustojusio mokyklinio autobuso su įjungtomis įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, prireikus - ir sustoti, kad praleistų vaikus ir juos lydintį asmenį.

Draudimai vežant vaikus

Siekiant užtikrinti maksimalų vaikų saugumą keliuose, galioja šie draudimai:

  • Vežti keleivių daugiau, negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje.
  • Vežti keleivius taip, kad jie trukdytų vairuoti ir ribotų vairuotojui matomumą.
  • Vežti mopedais, motociklais (išskyrus motociklus su priekabomis), triračiais, visų rūšių keturračiais vaikus iki 12 metų.
  • Vežti keleivius velkamame autobuse, troleibuse ar velkamo krovininio automobilio kėbule.
  • Jeigu automobilio priekis arba galas užkeliamas ant specialaus atraminio įtaiso, draudžiama keleiviams būti vežamos transporto priemonės kabinoje (salone) arba kėbule.
  • Vežti keleivius priekabose, išskyrus keleivius, vežamus motociklų šoninėse priekabose arba tam skirtose dviračių priekabose.
  • Mokant kitą asmenį vairuoti, vežti vaikus iki 14 metų.
  • Mokykliniame autobuse ir transporto priemonėje su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vežti daugiau mokinių, negu įrengta sėdimųjų vietų.
  • Mokykliniame autobuse ir transporto priemonėje su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vežti stovinčius mokinius.

Greičio apribojimai

Mokykliniais autobusais, krovininiais automobiliais vežant žmones, leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greičiu (velkant lanksčia vilktimi - ne didesniu kaip 50 km/h greičiu). Tai taikoma ir automagistralėse. Tačiau, svarbu pažymėti, kad vaikų grupę nuvežęs ir grįžtantis atgal tuščias autobusas gali važiuoti didesniu greičiu, neviršijant bendrų greičio ribojimų.

Kelio ženklas, nurodantis maksimalų 70 km/h greitį

Mokykliniai autobusai ir eismo juostos, skirtos maršrutiniam transportui ("A" juostos)

Klausimas, ar mokyklinis autobusas turi teisę naudotis maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, dažnai kelia diskusijų ir neaiškumų vairuotojams. Ši situacija reikalauja detalaus Kelių eismo taisyklių (KET) išmanymo ir teisingo specifinių sąvokų interpretavimo.

Kas yra maršrutinio transporto eismo juosta?

Maršrutinio transporto eismo juosta yra specialiai kelio dalyje išskirta juosta, skirta pagreitinti ir palengvinti viešojo transporto judėjimą, ypač miestų centruose ir intensyvaus eismo gatvėse. Jos identifikavimas kelyje yra aiškiai reglamentuotas:

  • Kelio ženklai: Pagrindinis ženklas, nurodantis tokią juostą, yra 551 "Eismo juosta maršrutiniam transportui". Tai mėlynas kvadratinis arba stačiakampis ženklas su baltu autobuso simboliu ir/arba raide "A".
  • Horizontalusis ženklinimas: Ant pačios važiuojamosios dalies ši juosta žymima plačia ištisine arba brūkšnine linija ir didele raide "A". Kartais gali būti papildomai nupieštas autobuso simbolis.

Šios juostos pagrindinis tikslas - užtikrinti maršrutinio transporto priemonių (autobusų, troleibusų) eismo pirmenybę ir sklandumą, sumažinti jų vėlavimus ir padidinti viešojo transporto patrauklumą keleiviams.

Kam leidžiama važiuoti "A" juosta?

KET aiškiai nurodo, kurioms transporto priemonėms leidžiama važiuoti eismo juosta, pažymėta ženklu 551 ir/arba raide "A". Pagal KET 183 punktą, šia juosta leidžiama važiuoti:

  • Maršrutiniam transportui: Tai autobusai (įskaitant elektrinius) ir troleibusai, važiuojantys nustatytu maršrutu su įrengtomis stotelėmis.
  • Taksi: Lengviesiems automobiliams taksi leidžiama naudotis šia juosta.
  • Dviračiams ir mopedams: Jeigu tai numato papildoma lentelė po ženklu 551 arba horizontalusis ženklinimas.
  • Automobiliams, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių: Ši taisyklė taikoma, jei yra atskiras kelio ženklas Nr. 552 "Eismo juosta transporto priemonėms, kuriose važiuoja keturi ir daugiau eismo dalyvių" arba papildoma lentelė prie ženklo 551.
  • Elektromobiliams: Kai kuriose savivaldybėse gali būti priimti sprendimai leisti elektromobiliams naudotis maršrutinio transporto juostomis, tačiau tai turi būti nurodyta papildomais ženklais.

Ar mokyklinis autobusas gali važiuoti "A" juosta?

Analizuojant KET 183 punkto nuostatas ir kitus susijusius straipsnius, daroma aiški išvada: mokyklinis autobusas nėra priskiriamas prie transporto priemonių, kurioms bendruoju atveju leidžiama važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta ("A" juosta).

Pagrindinė priežastis yra ta, kad mokyklinis autobusas, nors ir veža keleivius (vaikus), pagal KET apibrėžimą nėra "maršrutinis transportas". Maršrutinis transportas reiškia reguliarų keleivių vežimą nustatytu maršrutu su įrengtomis stotelėmis, prieinamą visiems gyventojams. Mokyklinis autobusas veža specifinę grupę (vaikus) į/iš specifinių vietų (mokyklų) ir nėra bendrojo naudojimo viešasis transportas.

Išimtys ir susiję manevrai

Nors bendroji taisyklė draudžia mokykliniams autobusams važiuoti "A" juosta, egzistuoja tam tikros KET numatytos išimtys ir situacijos, kai į šią juostą įvažiuoti galima ar net privaloma.

KET 184 punktas numato svarbią išimtį: jeigu maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, pažymėta ženklu 551 ir (ar) raide „A“, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija nuo kitos eismo juostos, prieš sukdamas į dešinę vairuotojas privalo persirikiuoti į šią eismo juostą. Tai reiškia, kad jei mokyklinio autobuso vairuotojui reikia pasukti į dešinę sankryžoje ar įvažiuoti į kiemą/teritoriją iš dešinės pusės, ir maršrutinio transporto juosta yra kraštinė dešinė, atskirta brūkšnine linija (arba linijos nėra), jis privalo į ją persirikiuoti prieš pat manevrą. Ši taisyklė galioja visoms transporto priemonėms, ne tik mokykliniams autobusams. Įvažiuoti į "A" juostą leidžiama tik manevrui atlikti reikalingu atstumu, netrukdant joje teisėtai važiuojančiam maršrutiniam transportui ar taksi.

Taip pat leidžiama įvažiuoti į šią juostą išvažiuojant iš šalutinio kelio ar teritorijos, kai reikia įsilieti į bendrą srautą, jei tai yra kraštinė dešinė juosta ir nėra ištisinės linijos, tačiau privaloma nedelsiant ją palikti, persirikiuojant į gretimą juostą.

KET reglamentuoja ir sustojimą bei stovėjimą prie maršrutinio transporto juostos. Draudžiama sustoti ir stovėti pačioje "A" juostoje, išskyrus maršrutinį transportą ir taksi tam skirtose vietose (stotelėse). Mokyklinis autobusas, kaip ir kitos transporto priemonės, negali tiesiog sustoti "A" juostoje laukti ar išleisti/įlaipinti keleivių, nebent tai susiję su privalomu persirikiavimu prieš sukant į dešinę.

Kodėl tokios taisyklės ir saugumo aspektai?

Gali kilti klausimas, kodėl mokykliniams autobusams, kurie taip pat veža keleivius ir kurių sklandus judėjimas yra svarbus, neleidžiama naudotis "A" juosta. Yra keletas loginių paaiškinimų:

  • Maršrutinio transporto prioriteto užtikrinimas: Pagrindinis "A" juostos tikslas - maksimaliai pagreitinti būtent reguliarųjį viešąjį transportą. Kiekviena papildoma transporto priemonė šioje juostoje potencialiai mažina jos pralaidumą ir efektyvumą maršrutiniam transportui.
  • Mokyklinių autobusų specifika: Mokykliniai autobusai dažnai stoja ne tik oficialiose stotelėse, bet ir kitose, iš anksto nustatytose vietose, kad paimtų ar išleistų vaikus. Jų sustojimai gali būti dažnesni ir ne visada sutapti su viešojo transporto stotelėmis. Tokie dažni ir kartais netikėti sustojimai galėtų trikdyti sklandų maršrutinio transporto judėjimą.
  • Eismo srauto aiškumas ir nuspėjamumas: Griežtas taisyklių laikymasis didina eismo nuspėjamumą ir mažina konfliktinių situacijų tikimybę.

Pagalbos galimybės vaikams ugdymo įstaigoje ir namuose, turintiems elgesio ar (ir) emocijų sutrikimų

Klaidingi įsitikinimai ir vairuotojų atsakomybė

Diskusijose apie mokyklinių autobusų teisę važiuoti "A" juosta dažnai pasitaiko keli klaidingi įsitikinimai, pavyzdžiui, kad "mokyklinis autobusas yra viešasis transportas, todėl gali važiuoti 'A' juosta" arba kad "jei autobuse daug vaikų (pvz., daugiau nei 4), jis gali važiuoti 'A' juosta". Šie teiginiai yra neteisingi pagal galiojančias KET.

Mokyklinio autobuso vairuotojams svarbu griežtai laikytis KET ir nevažiuoti maršrutinio transporto eismo juosta, išskyrus privalomą persirikiavimą prieš sukant į dešinę. Toks elgesys yra KET pažeidimas, už kurį gresia administracinė atsakomybė (bauda). Svarbiausia - vaikų saugumas, o tai apima ir taisyklingą manevravimą bei važiavimą leistinomis eismo juostomis. Kitų transporto priemonių vairuotojams būtina gerbti maršrutinio transporto eismo juostos taisykles ir nevažiuoti ja be leidimo, taip pat išlikti budriems kelyje pastebėjus mokyklinį autobusą.

Vaikų saugumas automobiliuose: automobilinės kėdutės

Pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir KET, vaikai privalo būti vežami su specialiomis saugos kėdutėmis, kurios priklauso nuo jų ūgio ir svorio. Jei vaikas yra mažesnis nei 135 cm ūgio, jis turi būti vežamas su automobiline kėdute, pritaikyta pagal jo ūgį ir svorį. Atsakymas į klausimą, kada vaikas gali sėdėti be kėdutės, yra paprastas - tik tada, kai vaiko ūgis pasiekia 135 cm ir jis gali sėdėti be automobilinės kėdutės naudodamas tik standartinius automobilio saugos diržus.

Vaikas saugiai sėdintis automobilinėje kėdutėje su diržais

Kėdučių naudojimas ir teisiniai reikalavimai

Kėdučių naudojimas automobilyje yra būtinas vaikų saugumui užtikrinti. Tyrimai rodo, kad tinkama automobilinė kėdutė gali sumažinti sužalojimų riziką iki 80%, ypač esant eismo įvykiams.

  • Vaikai, žemesni nei 135 cm, turi būti vežami su specializuotomis kėdutėmis, pritaikytomis jų ūgiui ir svoriui.
  • Saugumas užtikrinamas tik tada, kai vaikai yra tinkamai pritvirtinti automobilinėse kėdutėse, kurios atitinka jų amžiaus kriterijus.
  • Jei vaikas sveria mažiau kaip 13 kg, kėdutė turi būti pritvirtinta prieš važiavimo kryptį.
  • Draudžiama vežti vaiką kėdutėje, atsuktoje prieš judėjimo kryptį, ant priekinės sėdynės, jei ji apsaugota saugos pagalve (oro pagalvė turi būti išjungta).

Už vaiko vežimą be tinkamos saugos kėdutės ar įtaiso gali būti skirta bauda nuo 30 iki 50 eurų. Jei pažeidimas kartojasi, bauda gali būti padidinta, ir gali būti taikomos griežtesnės sankcijos.

Kaip pasirinkti ir tvirtinti tinkamą automobilinę kėdutę?

Pasirinkti tinkamą vaiko saugos kėdutę yra labai svarbu, nes tik tuomet užtikrinsite didžiausią vaikų saugumą. Yra kelios kėdučių grupės, skirtos vaikams pagal jų ūgį ir svorį.

  • Kėdutės pasirinkimas: Renkantis automobilinę kėdutę, reikia atkreipti dėmesį į vaiko ūgį ir svorį, kad kėdutė būtų tinkamai pritaikyta.
  • Kėdutės tvirtinimas: Kėdutė turi būti tvirtai pritvirtinta automobilio sėdynėje, naudojant automobilio saugos diržus arba specialius tvirtinimo įtaisus (pvz., ISOFIX). Kūdikių kėdutės-lopšiai visada turi būti tvirtinami prieš važiavimo kryptį.
  • Sėdimoji vieta: Vaikai turi būti vežami tik galinėse sėdynėse, nes galinės sėdynės yra saugiausia vieta automobilyje. Priekinės sėdynės gali būti pavojingos, ypač eismo įvykių atvejais.
  • Saugos diržai: Visada įsitikinkite, kad vaiko saugos diržai būtų tinkamai pritvirtinti ir uždėti. Diržai neturi būti per laisvi, nes tada jie neapsaugos vaiko tinkamai.
  • Saugumo standartai: Pasirinktos automobilinės kėdutės turi būti sertifikuotos ir atitikti Europos saugos reikalavimus.
  • Kėdutės būklė: Laikui bėgant, automobilinės kėdutės gali susidėvėti, todėl būtina periodiškai tikrinti jos būklę.

Vaikų kūnai yra daug jautresni nei suaugusiųjų. Net ir mažas smūgis gali sukelti rimtas traumas, jei vaikas nesėdi tinkamai apsaugotoje kėdutėje. Kėdutės padeda išlaikyti vaiką saugiai visos kelionės metu ir užtikrina, kad esant avarijai ar staigiems sustojimams, jis išliktų saugus.

Bendrieji keleivių vežimo reikalavimai

Kelių eismo taisyklės draudžia vežti keleivius, kurie neprisisegė saugos diržų, išskyrus nėščias moteris ir asmenis, turinčius specialias gydytojo rekomendacijas. Todėl vairuotojas privalo priminti keleiviams prisisegti saugos diržus, o jiems nepaklusus, tų keleivių tiesiog nevežti. Keleiviai visada turi būti prisisegę saugos diržus ne tik sėdėdami automobilio priekinėje sėdynėje, bet ir galinėje. Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (šalmus, akių apsaugos priemones).

tags: #kelio #zenklai #mokyklinis #autobusas

Populiarūs įrašai: