Saugus vaikų vežimas yra prioritetas kelių eismo saugumo srityje. Lietuvoje galioja griežti reikalavimai transporto priemonėms, vežančioms vaikų grupes, siekiant užtikrinti jų saugumą kelyje. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų vežimo autobusu taisykles, skiriamųjų ženklų reikalavimus ir kitas svarbias nuostatas.
I. Bendrosios keleivių vežimo taisyklės
Keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose.
Saugos diržų svarba ir istorija
Pirmą kartą saugos diržai panaudoti 1902 metais automobilių lenktynėse Niujorke. Ilgą laiką jie buvo naudojami tik aviacijoje, tačiau „Volvo“ ataskaita 1967 m. parodė, kad saugos diržai 50-60 proc. sumažina traumų galimybę. Prabėgus metams JAV buvo paskelbta, kad saugos diržai privalo būti kiekviename automobilyje, o dar po ketverių metų priimtas įstatymas, kad saugos diržai važiuojant turi būti užsegti. Pagal Kelių eismo taisykles (KET) važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti (KET 196 p.). Keleiviai visada turi būti prisisegę saugos diržus ne tik sėdėdami automobilio priekinėje sėdynėje, bet ir galinėje.
Autobusuose, kuriuose įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę arba ant autobuso sėdynės ar šalia jos matomoje vietoje turi būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisegti saugos diržą“.
Draudžiama vežti keleivius, kurie neprisisegė saugos diržų, išskyrus nėščias moteris ir asmenis, turinčius specialias gydytojo rekomendacijas. Todėl vairuotojas privalo priminti keleiviams prisisegti saugos diržus, o jiems nepaklusus, tų keleivių tiesiog nevežti.
II. Vaikų saugumas automobiliuose
Vairuotojai turi naudoti saugumo standartus atitinkančias vaikų prisegimo sistemas, kurias vaikų prisegimo sistemų gamintojai sertifikavo ir kurios turi būti patvirtintos pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos patvirtintų taisyklių Nr. 44/03 ar Nr. 97.8.
Nuo 2012 m. lapkričio 1 d. visi vaikai iki 135 cm ūgio turi būti vežami naudojant tik specialias jų ūgiui ir svoriui pritaikytas atitinkamos grupės sėdynes. Iki šių pakeitimų KET leido ant galinės automobilio sėdynės vežamus vaikus nuo 3 metų amžiaus prisegti saugos diržu, skirtu suaugusiems, tačiau toks saugos diržas negali tinkamai apsaugoti vaikų dėl jų mažesnio ūgio ir kitokio kūno sudėjimo.
Draudimai vežant vaikus lengvuosiuose automobiliuose
- Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas.
- Rekomenduojama, kad vaikas specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas).
Yra gaminamos universalios kėdutės (1/2/3 grupė), skirtos 9-36 kg svorio vaikams. Tokios automobilinės saugos kėdutės turi integruotus diržus, tačiau vaikui paaugus, jį galima prisegti automobilio saugos diržais. Dar viena priemonė yra specialūs paaukštinimai, kuriuos galima naudoti, kai vaikas sveria daugiau nei 23 kg. Specialistai pataria automobilines kėdutes naudoti kuo ilgiau, nes jos turi nugarėlę ir šonines apsaugas, kurių neturi paprastas paaukštinimas.
Gyvūnų vežimas su vaikais
Kelionės gyvūnams neretai kelia stresą, todėl jie automobilyje gali būti neramūs, trukdyti vairuoti, netgi sukelti eismo įvykį. Bandymų metu nustatyta, kad 65 km/val. greičiu važiuojančiam automobiliui susidūrus su kliūtimi be saugos priemonių vežamas 11 kg gyvūnas gali smūgiuoti maždaug 450 kg jėga. Didesni šunys su specialiomis petnešomis, prisegti saugos diržais, turėtų būti vežami ant galinės sėdynės ar automobilio universalo bagažinėje, atskirtoje nuo salono grotelėmis arba tinkleliu, dar geriau - specialiai gyvūno vežimui įrengtame narve. Svarbu sukurti ramią ir patogią aplinką gyvūnui, užtikrinant, kad jis būtų pakankamai pavalgęs, bet nepersotintas.
III. Mokyklinių autobusų specifika
Mokykliniams autobusams ir autobusams, vežantiems vaikų grupes, keliami ypatingi reikalavimai, padedantys užtikrinti vaikų saugumą keliuose ir palengvinantys jų atpažinimą kitiems eismo dalyviams.
Kas yra mokyklinis autobusas?
Kelių eismo taisyklės apibrėžia mokyklinį autobusą kaip „geltoną vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais paženklintą autobusą, kuriuo vežami vaikai (švietimo įstaigų mokiniai)“. Prie mokyklinių autobusų priskiriami ir kitos spalvos autobusai, kuriais vežami vaikai į švietimo įstaigą ar iš jos pagal sudarytas sutartis su vežėjais ir kurie paženklinti vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais.
Esminiai mokyklinio autobuso požymiai:
- Transporto priemonė turi būti autobusas (M2 ir M3 klasės, skirtos vežti daugiau nei 8 keleivius ir turinčios 1 sėdimą vietą vairuotojui). Minivenai ar mažesni autobusiukai nėra laikomi mokykliniais autobusais.
- Šis autobusas turi būti nudažytas geltonai (visas, o ne tik pavienės dalys).
- Turi būti paženklintas skiriamaisiais ženklais.
- Turi vežti vaikus (mokinius) specialiais reisais. Specialiais reisais laikomi maršrutai nuo sutartos vietos iki mokyklos ir atgal, taip pat organizuotos kelionės (ekskursijos, išvykos ir pan.).
Vaikai (mokiniai) šiame kontekste apima asmenis iki 18 metų amžiaus, kurie mokosi švietimo įstaigose.
Mokyklinio autobuso ženklinimo reikalavimai
Mokykliniai autobusai ir autobusai, vežantys vaikų grupes, turi būti aiškiai atpažįstami:
- Ant vaikų (iki 16 metų) grupes vežančio autobuso priekio ir galo turi būti pritvirtinti skiriamieji ženklai: kvadratiniai, šviesą atspindinčio geltono fono ženklai su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 400 mm, apvado plotis - 40 mm.
- Ant mokyklinio autobuso priekio ir galo turi būti pritvirtinti skiriamieji ženklai: kvadratiniai, šviesą atspindinčio geltono fono ženklai su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis - 300 mm, apvado plotis - 30 mm. Ant abiejų autobuso šonų turi būti užrašas „MOKYKLINIS“, raidžių aukštis - ne mažesnis kaip 200 mm.
Be to, mokyklinis autobusas ženklinamas išryškinančiu autobuso gabaritus linijiniu žymėjimu iš šviesą atspindinčios 50 mm pločio juostos: priekyje - balta, ant abiejų šonų - geltona, gale - raudona juosta. Kad mokykliniai autobusai būtų geriau pastebimi, juose turi būti įrengtos įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos, kurios bus įjungiamos tik vaikų laipinimo metu ir mirksės paeiliui kairiajame ir dešiniajame transporto priemonės šonuose.
Maksimalus greitis
Mokykliniais autobusais, krovininiais automobiliais vežant žmones, velkant motorines transporto priemones - leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greičiu (velkant lanksčia vilktimi - ne didesniu kaip 50 km/h greičiu). Tai galioja ir automagistralėse. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tuščias autobusas, nuvežęs vaikus ir grįžtantis atgal, gali važiuoti greičiau.
IV. Vairuotojų ir lydinčių asmenų pareigos
Lydintis asmuo mokykliniame autobuse
Vaikus vežančio mokyklinio autobuso ir transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais salone turi būti vienas lydintis asmuo. Lydintis asmuo - tai ne jaunesnis kaip 18 metų asmuo, lydintis eismo dalyvį arba jų grupę. Mokykliniame autobuse lydinčio asmens funkcijas gali atlikti ir vairuotojas.
Vairuotojas arba vaikus lydintis asmuo privalo:
- Užtikrinti saugų vaikų įlipimą ir išlipimą į (iš) transporto priemonę (-ės).
- Pagal galimybes vaikus įlaipinti ir išlaipinti stotelėse.
- Palydėti į kitą kelio pusę jaunesnius kaip 10 metų vaikus.
- Būdamas kelyje vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos mokyklinio autobuso vairuotojas Arūnas Maliauka ir Neveronių gimnazijos vairuotojas S. Taurvydas patvirtino, jog kasdien rūpinasi vaikų saugumu, pradedant „surinkimu“ iš numatytų stotelių, baigiant saugiu išlaipinimu. Vyresnius vaikus vairuotojai perspėja eiti per gatvę atsargiai, palaukti, kol autobusas nuvažiuos, o mažesnius nei 10 metų perveda patys.
Kitų vairuotojų atsakomybė
KET numatytos pareigos ne tik mokyklinių autobusų vairuotojams, bet ir kitų transporto priemonių, artėjančių prie mokyklinio autobuso, vairuotojams. Artėdamas prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais ir įjungta avarine šviesos signalizacija arba prie sustojusio mokyklinio autobuso su įjungtomis įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, prireikus - ir sustoti, kad praleistų vaikus ir juos lydintį asmenį.
V. Draudimai vežant vaikus
Siekiant užtikrinti maksimalų vaikų saugumą, galioja šie draudimai:
- Vežti keleivių daugiau, negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje.
- Vežti keleivius taip, kad jie trukdytų vairuoti ir ribotų vairuotojui matomumą.
- Vežti mopedais, motociklais (išskyrus motociklus su priekabomis), triračiais, visų rūšių keturračiais vaikus iki 12 metų.
- Vežti keleivius velkamame autobuse, troleibuse ar velkamo krovininio automobilio kėbule.
- Jeigu automobilio priekis arba galas užkeliamas ant specialaus atraminio įtaiso, draudžiama keleiviams būti vežamos transporto priemonės kabinoje (salone) arba kėbule.
- Vežti keleivius priekabose, išskyrus keleivius, vežamus motociklų šoninėse priekabose arba tam skirtose dviračių priekabose.
- Mokant kitą asmenį vairuoti, vežti vaikus iki 14 metų.
- Mokykliniame autobuse ir transporto priemonėje su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vežti daugiau mokinių, negu įrengta sėdimųjų vietų.
- Mokykliniame autobuse ir transporto priemonėje su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais vežti stovinčius mokinius.
VI. Nelaimingi atsitikimai ir prevencija
Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai vaikas žūsta, nes išlipęs iš mokyklinio autobusiuko bėgo per kelią neįsitikinęs, kad saugu. Dažniausiai - pro stovinčio autobuso priekį arba galą, kai važiuojamosios kelio dalies matomumas labai prastas. Tokios nelaimės dažnai įvyksta prietemoje: anksti ryte, kai moksleiviai važiuoja į mokyklą, arba pavakare, kai iš jos grįžta.
Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai primena, kad prie vaikų saugumo galime prisidėti visi:
- Pirmiausia tėvai, prieš išleisdami vaikus pirmosioms savarankiškoms kelionėms į mokyklą, turėtų su jais aptarti numatomą maršrutą, supažindinti su kelyje esančiais kelio ženklais, paaiškinti šviesoforų signalų reikšmes ir aptarti Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
- Moksleiviai turėtų atsiminti, kad išlipus iš autobuso į kelią žengti galima tik paėjus toliau už sustojusios transporto priemonės, o ne prieš ją.
- Vaikams reikėtų priminti, kad į autobusą įlipti ir išlipti iš jo galima tik jam visiškai sustojus stotelėje (ar numatytoje sustojimo vietoje).
- Per kelią galima eiti tik per pėsčiųjų perėją, įsitikinus, kad automobiliai sustojo praleisti ir eiti per gatvę yra saugu.
Tiek vairuotojai, pėstieji, dviratininkai, tiek ir kiti eismo dalyviai turėtų būti atidūs ir atsargūs kelyje.
VII. Kelių eismo taisyklių įgyvendinimas ir valdymas
Šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu, valdymu, duomenų viešu skelbimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.
Pagrindinės sąvokos
- Automobilis - motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, išskyrus motociklus, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius, mopedus, triračius, traktorius ir savaeiges mašinas.
- Eismo dalyvis - kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).
- Kelio ženklas - Kelių eismo taisyklėse (toliau - KET) nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija.
- Maršrutinė transporto priemonė - viešojo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokyklinis autobusas.
Kiti transporto priemonių ženklinimo reikalavimai
Be vaikų autobusų ženklinimo, Lietuvoje galioja ir kitų transporto priemonių ženklinimo reikalavimai, skirti skirtingoms eismo situacijoms ir dalyviams:
- Valstybinis skiriamasis ženklas: Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir į kitas valstybes išvykstančios motorinės transporto priemonės galas ir jos priekabos galas turi būti paženklinti Lietuvos Respublikos skiriamuoju ženklu „LT“, jeigu šio ženklo nėra valstybiniame numerio ženkle.
- Transporto priemonės su dygliuotomis padangomis: automobilio su dygliuotomis padangomis gale turi būti priklijuotas skiriamasis ženklas - baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje.
- Asmenys su negalia: transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys asmenys arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas gali būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Asmuo su negalia“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Asmenys su negalia“ simboliu.
- Mokomieji automobiliai: motorinių transporto priemonių, kuriomis mokoma vairuoti, priekis ir galas turi būti pažymėti baltu lygiakraščio trikampio formos skiriamuoju ženklu su raudonu apvadu ir juoda raide „M“ viduryje.
- Kroviniai, išsikišę už gabaritų: priekyje arba gale už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m išsikišantys kroviniai turi būti pažymėti specialiomis juostomis.
- Ilgojiam transportui: ilgesnės nei 18,75 m transporto priemonės su priekaba (išskyrus lankstaus rėmo autobusus ir troleibusus) gale, tam tikrame aukštyje, turi būti įrengti specialūs stačiakampio formos skiriamieji ženklai su fluorescenciniu apvadu.
- Pradedantysis vairuotojas: pradedantiesiems vairuotojams privaloma automobilio galinės dalies kairėje pusėje turėti baltą kvadrato formos skiriamąjį ženklą su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje.
Kelių eismo taisyklių bendrosios nuostatos
Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir laikytis KET nustatytos tvarkos. Eismą keliuose gali apriboti tik kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, asmenims ar jų turtui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių eismui.
Vairuotojų elgesio taisyklės
Vairuotojams draudžiama vairuoti transporto priemonę neturint teisės, neblaiviems, apsvaigusiems ar nepasinaudojusiems poilsiu. Taip pat draudžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jei tai kelia pavojų eismo saugumui. Vairuotojas privalo užtikrinti savo, keleivių ir krovinio saugumą kelionės metu. Vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia.
Stovėjimo ir ženklinimo taisyklės
Stovėjimo vietos ženklai, tokie kaip „Sustoti draudžiama“ (332) ir „Stovėti draudžiama“ (333), nustato aiškius apribojimus. Ženklinimo linijos, pavyzdžiui, geltona ištisinė linija (1.4) ir geltona brūkšninė linija (1.9), taip pat nurodo vietas, kur draudžiama sustoti ar stovėti. Specialūs stovėjimo ženklai, tokie kaip „K+R“ (Kiss and Ride), leidžia trumpam sustoti išleisti vaikus prie mokymo įstaigų, nors kol kas jie nėra apibrėžti KET. Elektromobilių stovėjimo vietos skirtos tik jiems, įkrovimo metu. Visi šie ženklai padeda užtikrinti eismo tvarką ir saugumą.
VIII. Viešojo transporto taisyklės (Panevėžio miesto pavyzdžiu)
Keleivių ir bagažo vežimo autobusais vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais taisyklės, patvirtintos savivaldybių sprendimais, nustato važiavimo autobusais tvarką, vežėjo, vairuotojo, keleivių pareigas, atsakomybę, teises ir kontrolę. Vežėjai gali vežti keleivius tik turėdami licenciją. Vietinio (miesto) reguliarūs autobusų reisai organizuojami tik tinkamos būklės keliais ir gatvėmis.
Transporto priemonių apipavidalinimas ir stotelės
Autobusai, kursuojantys vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais, privalo būti apipavidalinti pagal nustatytus reikalavimus. Stotelės įrengiamos vadovaujantis kelių techniniais reglamentais, o kelio ženklai „Stotelė“ statomi pagal KET ir Lietuvos standarto reikalavimus, nurodant stotelės pavadinimą.
Bilietų pardavimas ir keleivių kontrolė
Vežėjai privalo taikyti patvirtintus tarifus, o vairuotojai (konduktoriai) - išduoti bilietus. Kiekvienas keleivis privalo turėti bilietą. Vairuotojas privalo parduoti bilietus iš karto keleiviams įlipus į autobusą ir nedelsiant pažymėti vienkartinį važiavimo bilietą.
Vairuotojo ir vežėjo teisės ir pareigos
Vežėjas privalo užtikrinti maršrutų ir tvarkaraščių laikymąsi, keleivių saugumą ir transporto priemonių švarą. Vairuotojas turi teisę atlikti keleivių kontrolę, išlaipinti už važiavimą atsisakiusius mokėti ar taisykles pažeidžiančius keleivius. Vairuotojas privalo būti tvarkingai apsirengęs, užtikrinti saugų keleivių įlaipinimą ir išlaipinimą, laikytis maršrutų ir tvarkaraščių, bei nepažeisti talpumo normų.
Keleivių teisės ir pareigos
Keleiviai privalo laukti autobuso stotelėje ir gali įlipti arba išlipti tik autobusui sustojus. Pirmumo teisę įlipti turi asmenys su negalia, keleiviai su mažamečiais vaikais, nėščios moterys ir senyvo amžiaus žmonės. Keleivis turi teisę užimti laisvą sėdimą vietą, nemokamai vežtis du vaikus iki 7 metų, jei jie neužima atskiros sėdimos vietos, ir naudotis lengvatomis. Keleivis privalo turėti ir pateikti bilietą, netrikdyti kitų keleivių ramybės ir laikytis autobuse skelbiamų taisyklių.
tags: #kelio #zenklai #autobuse #vaikai