Kazokiškių sąvartynas - tai Vilniaus apskrities regioninis komunalinių atliekų sąvartynas, įsikūręs Kazokiškių kaime, Kazokiškių seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje. Sąvartynas yra svarbus regiono atliekų tvarkymo infrastruktūros elementas, tačiau susiduria su rimtomis aplinkosauginėmis ir socialinėmis problemomis, susijusiomis su kvapais ir tarša.
Sąvartyno įkūrimas ir geografinė padėtis
Kazokiškių sąvartyno statyba prasidėjo 2006 metais, o jau 2007 metais jis pradėjo veikti, pakeisdamas iki tol buvusį pagrindinį Vilniaus regiono sąvartyną - Kariotiškes. Sąvartyno savininkas ir operatorius yra UAB „VAATC“ (Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras).
Geografiškai sąvartynas išsidėstęs Elektrėnų savivaldybės teritorijos šiaurės rytinėje dalyje, už 2 km į pietus nuo Kazokiškių. Jo geografinės koordinatės yra 54°48′25″ š. pl. 24°49′15″ r. ilg., o pagal LKS-94 koordinačių sistemą - 6074802, 552834. Sąvartynas yra už 3,5 km į šiaurę nuo Vievio miesto, 1,7 km į rytus nuo Zelvos ežero ir 1,6 km į pietus nuo Cielgio upelio, beveik išeksploatuoto Kazokiškių žvyro ir smėlio karjero vietoje. Už 4 km į šiaurės rytus teka Neries upė, o Kernavės miestelis yra už 8 km į šiaurę. Atstumas iki artimiausių sodybų yra kiek daugiau nei 500 metrų, kas yra už sanitarinės apsaugos zonos ribų.
Artimiausi stambiausi gamybiniai bei komunaliniai objektai sąvartyno sklypui yra UAB „Alesninkų paukštynas“ (1 km į vakarus), Elektrėnų ir Vievio miestų nuotekų valymo įrenginiai (1,2 km į pietus), bei AB „Vievio paukštynas“ (2,6 km į pietvakarius). Per Vievio miestą (už 2,3 km į pietus nuo sąvartyno sklypo) eina geležinkelis Vilnius - Kaišiadorys, o už 0,8 km į pietus nuo sąvartyno praeina magistralinis dujotiekis.
Sąvartyno plėtra ir techninės charakteristikos
Statybos ir veiklos etapai
2013 metais buvo atidaryta Kazokiškių sąvartyno II sekcija, kurioje numatyta sukaupti iki 1 milijono tonų atliekų. Tais pačiais metais, 2013 metų sausį, atidaryta Vievio kogeneracinė jėgainė, kuri elektrą ir šilumą išgauna degindama sąvartynų dujas iš Kazokiškių sąvartyno. Jėgainės galia siekia 0,8 MW šilumos ir 0,8 MW elektros energijos. Atstumas nuo sąvartyno iki elektrinės yra 5,5 km.
Meras Erlandas Galaguz atsako į visaginiečių klausimus
Sąvartyno struktūra ir atliekų kiekiai
Bendras sąvartyno sklypo plotas yra 30,16 ha, iš jų 27,1 ha užima atliekų kaupo (6 sekcijų) plotas. 2-osios sekcijos, kurioje kaupiamos atliekos, plotas yra 6,0 ha. Administracinės - aptarnavimo zonos (pastatai, statiniai, atliekų priėmimo aikštelės, vietinio filtrato ir nuotekų valymo įrenginiai) plotas sudaro 1,72 ha, o sąvartyno teritorijoje esančių asfaltuotų aikštelių ir vidaus kelių plotas yra 7260 m2.
Per planuojamą 20 metų laikotarpį sąvartyne numatoma sukaupti beveik 6 milijonus tonų atliekų. Įskaitant kasdienio uždengimo medžiagą ir uždengiamąjį sluoksnį, bendras sąvartyno tūris sieks apie 7 milijonus m3 arba tonų (projekte priimtas 1 000 kg/m3 atliekų tankis). Pirmoje sąvartyno sekcijoje nuo veiklos pradžios per 4,5 metų planuojama sukaupti apie 3 000 000 m3 atliekų. Atliekų priėmimo aikštelėje kasmet surenkama iki 25,9 tonų atliekų ir antrinių žaliavų.
Pagrindinės veiklos ir aplinkos apsaugos sistemos
Sąvartyno veiklos principai
Pagrindinė Kazokiškių sąvartyno veikla yra Vilniaus apskrities savivaldybėse susidariusių komunalinių atliekų tvarkymas, šalinant jas naujame regioniniame sąvartyne. Komunalinių atliekų priėmimo ir šalinimo veiklos realizavimui sąvartyne vykdomos šios pagrindinės veiklos:
- Atliekų priėmimas ir registravimas, vadovaujantis sąvartyno atliekų šalinimo techniniu reglamentu.
- Atliekų kaupimas sąvartyne.
- Sąvartyno dujų surinkimas ir apdorojimas/utilizavimas.
- Filtrato, buitinių, gamybinių nuotekų ir lietaus vandens surinkimas ir perdavimas valymui į Elektrėnų-Vievio nuotekų valymo įrenginius.
- Šiluminės energijos gamyba.
- Transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas.
- Sąvartyno valdymas, monitoringas ir priežiūra.
Įdiegtos aplinkos apsaugos priemonės
Buvo teigiama, kad Kazokiškių sąvartyne bus įrengtos šios aplinkos apsaugos sistemos:
- Sąvartyno dugno kombinuota membrana (izoliuojantis sluoksnis) - natūralus geologinis barjeras ir dirbtinis sintetinis sluoksnis.
- Filtrato surinkimo sistema - HDPE (aukšto slėgio polietileno) drenavimo vamzdžiai, įrengti žvyru užpildytuose grioviuose ir rūpaus smėlio drenažo sluoksnis. Sąvartyne susidaręs filtratas surenkamas granitinės skaldos drenažiniame sluoksnyje ir vamzdžiais patenka į filtrato siurblinę.
- Drenavimo sistemos ir grioviai paviršiaus vandeniui bei nuotėkoms surinkti ir išleisti į artimiausią vandens telkinį.
- Apsauginiai pylimai ir 2 m aukščio tvora.
- Apželdinimas.
- Požeminio vandens monitoringo gręžiniai - 10 požeminio vandens stebėjimo gręžinių, įrengtų požeminio vandens srauto kryptimi nuo sąvartyno, ir 1 gręžinys prieš srautą.
- Dujų surinkimo sistema.
- Paviršiaus danga (0,2 - 0,3 m storio derlingas dirvožemio sluoksnis, 0,7 - 1,0 m storio augalinio grunto sluoksnis, 0,2 - 0,3 m šaknų barjeras iš žvyro).
Aplinkos taršos problemos ir gyventojų skundai
Kvapų plitimas ir gyventojų savijauta
Nepaisant įrengtų aplinkos apsaugos sistemų, sąvartynas daro įtaką vietovės hidrologiniam režimui, nes į šalia jo esantį Celgio upelį ir Zelvos ežerą įteka kenksmingos medžiagos kartu su gruntiniais vandenimis. Tačiau didžiausią susirūpinimą kelia nuolatinis kvapų plitimas. Kvapai iš sąvartyno pasiekia ne tik Kazokiškes, Alesninkus, bet ir Elektrėnus, nuolat kenkdami gyventojams. Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius pripažįsta, kad Kazokiškių sąvartyno nepatogumus jaučia daugiau nei pusė savivaldybės gyventojų. Tai trunka jau ne vienus metus - kartais smarvė sumažėja, kartais, kaip pastarosiomis dienomis, padidėja.
Gyventojai skundžiasi, kad „gyvename ne prie sąvartyno, o sąvartyne“. Pavasarį, kurio taip laukė, ilgiau lauke nebegali pabūti, o skalbinius prisipirkę džiovyklių tik namuose džiovina. Kitaip jie „prasmirstų“. Nors ekstremaliajai padėčiai skelbti nerandama bent keturių ligonių, viena gyventoja, Edita, teigė, kad pastaruoju metu, kai padidėjo smarvė, jai ėmė dažniau skaudėti galvą: „Vieną rytą smarvė buvo tokia didelė, kad išėjus į lauką net bloga pasidarė.“ Kitas gyventojas, Valdas Šaveika, apgailestavo: „Kuo daugiau šilumos, tuo didesnė smarvė. Net šašlykų lauke nebekepu. Atrodo, kad tvarte mažiau smirdi nei kieme.“ Dėl tokios situacijos, nors Kazokiškės yra netoli Vilniaus ir vieta yra nebloga, niekas nepageidauja sąvartyno kaimynystėje įsigyti namų, todėl naujakurių čia beveik nėra.
Viršijamos teršalų normos
Elektrėnų savivaldybės tarybos narys Edvardas Baleišis minėjo, kad kovo 11-osios išvakarėse šalia sąvartyno tarša vandenilio sulfidu protarpiais normas viršijo 5 kartus, o kovo 12-osios naktį - net 11 kartų. Kazokiškių oro taršos matavimo stotelė taip pat užfiksavo viršytas amoniako normas. Šios medžiagos kelis kartus viršijo teisės aktuose nustatytą sveikatai nepavojingą normą ir kitomis dienomis. „Vos tik vėjas nurimsta, į Kazokiškes ir kitus aplink sąvartyną esančius kaimus atplūsta dvokiančio ir vimdančio kvapo banga, kurioje - visa puokštė toksiškų dujinių medžiagų: vandenilio sulfido, amoniako, metilo chlorido, acetonitrilo“, - vardijo tarybos narys E. Baleišis. Jis konstatavo, kad taršos valdymo priemonės, jei tokių ir imtasi, kol kas neveikia, tarša toliau sklinda, ekstremalioji situacija nepaskelbta, o gyventojai nėra tinkamai informuojami. E. Baleišis pabrėžė, kad iš sąvartyno sklinda ne tik blogi kvapai, bet ir nuodingos dujos.
Ekstremaliosios situacijos paskelbimas ir sprendimų paieška
Elektrėnų savivaldybės veiksmai
Elektrėnų savivaldybė delsė skelbti ekstremaliąją padėtį, nors tai suteiktų galimybę skirti papildomus išteklius ir specialistams valdyti situaciją daug griežčiau. Atsikalbinėjimo priežastys buvo dvi: esą gydymo įstaigose neužregistruota bent keturių asmenų, kuriems nustatytos ligos būtent dėl sąvartyno kvapų, ir oras teršiamas vandenilio sulfidu, kuris neįrašytas į sąrašą ekstremaliajai padėčiai skelbti. Tiesa, amoniakas, kurio normos taip pat viršijamos, tame sąraše yra.
Meras Erlandas Galaguz atsako į visaginiečių klausimus
Neapsikentę neveiklumo Elektrėnų savivaldybės gyventojai pradėjo patys rinkti parašus, kad tokia padėtis būtų paskelbta, mat iš valdžios ir sąvartyno šeimininko VAATC girdi tik pasiteisinimus. Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius pripažįsta, kad Elektrėniškiai jau ėmė šnairuoti į Vilnių, nes apie 80 proc. šiukšlių į sąvartyną atvežama iš sostinės. Todėl meras parengė savivaldybės tarybos sprendimo projektą, kuriuo siūlys Aplinkos apsaugos agentūrai panaikinti sąvartyną, nes oro taršos viršijimas ir aplinkos teršimas yra nuolatinis kenkimas Elektrėnų savivaldybės gyventojų bendruomenei.
G. Ratkevičius paskelbė ekstremaliąją situaciją savivaldybėje po to, kai Elektrėnų savivaldybės sveikatos centras pranešė, kad keturi asmenys kreipėsi su skundais dėl sutrikusios sveikatos, susijusios su sąvartyno neigiamu poveikiu. Gavus šią informaciją, Elektrėnų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras ją išnagrinėjo ir pateikė pasiūlymą skelbti ekstremaliąją situaciją, kuriam meras pritarė. Elektrėnų savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė mero G. Ratkevičiaus raginimui Aplinkos apsaugos agentūrai atimti iš VAATC taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, nes „daug kartų yra pažeistos aplinkos taisyklės, yra laikas atimti teises vykdyti tokią veiklą“. Meras taip pat teigė, kad „situacija yra bloga, aplinka yra teršiama“ ir „vien tik šiais metais nuo sausio pirmos dienos iki šiandien net 19 kartų buvo atvejų, kada tarša buvo viršyta ne procentais, o kartais“. Paklaustas, ar paskelbus ekstremaliąją situaciją nereikėtų perkelti dėl taršos ir sąvartyno smarvės kenčiančių žmonių, G. Ratkevičius atsakė, kad esminis klausimas yra taršos šaltinio pašalinimas.
Elektrėnų savivaldybės taryba reikalauja panaikinti Kazokiškių sąvartynui išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir siūlo sąvartynui ieškoti naujos vietos. Panaikinus minėtą leidimą, Kazokiškių sąvartynas nebegalėtų veikti.
VAATC ir Aplinkos apsaugos departamento atsakas
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) Elektrėnų savivaldybei bei bendruomenei pristatė Kazokiškių sąvartyne sparčiai vykdomą oro kokybės gerinimo planą. VAATC atstovų teigimu, esminiai pokyčiai numatyti ir tvarkant sąvartyno filtrato baseinus. Nors anksčiau buvo planuota juos uždengti plėvele, šiame etape nuspręsta baseinus visiškai nusausinti bei išvalyti, kad ateityje juose filtratas apskritai nebūtų kaupiamas. Taip pat tvarkoma sąvartyno filtrato surinkimo, laikymo ir tvarkymo infrastruktūra: vienas filtrato baseinas ištuštintas, kitas šiuo metu tuštinamas, atsisakant jų tolesnio naudojimo pagal pirminę paskirtį ir numatant pritaikymą priešgaisriniams rezervuarams.
G. Ratkevičiaus nuomone, probiotikų mišinys, kurį giria VAATC, nėra pakankama priemonė problemai spręsti. Jis ne kartą ragino VAATC kuo greičiau uždengti sąvartyno kaupą. Svarbiausiu darbu neutralizuojant kvapus VAATC vadovė Elida Drapienė vadina galutinį kaupo uždengimą, ir šis projektas esą vyksta sparčiau, nei numatyta.
Priemonės taršai mažinti ir jos vertinimas
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas teigė, jog kol kas sąvartyno iškėlimo variantas nėra svarstomas, o tikslas šiuo metu yra nustatyti taršos šaltinį ir jį pašalinti. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) yra įpareigojęs iki balandžio 10 dienos nustatyti taršos šaltinį, kuris galėtų būti filtratas, kaupas, „Energesman“ atliekos arba dujos.
E. Baleišis visas priemones taršai mažinti, apie kurias skelbia VAATC, pavadino „kosmetiniu papudravimu“. Jis vylėsi, kad padidinus slėgį iš sąvartyno kaupo bus surenkama daugiau dujų ir jų ne tiek pasklis į aplinką, o galbūt smarvės bus mažiau ir uždengus kaupą. Tačiau „kitos priežastys, kodėl kvapai sklinda, nepanaikintos. Tai filtrato valykla ir rezervuarai. O ir kaupo uždangalas nėra sandarus. Be to, judinamos atliekos, atvežtos po gaisro šiukšlių rūšiavimo gamykloje „Energesman“ Vilniuje praėjusių metų balandį“, - vardijo E. Baleišis.
Sąvartyno rekultivavimo ir modernizavimo planai
Sąvartyno kaupo uždengimo projektas, kurį VAATC pradėjo vykdyti 2025 metų rudenį, yra vadinamas efektyviausia priemone kvapams aplinkoje suvaldyti. Šiuo metu darbai vyksta greičiau, negu numatyta, jų pabaiga numatoma antroje vasaros pusėje. Užbaigus projektą, kvapai bus izoliuoti, o dujų surinkimo sistema - išplėsta. Pagerės ir estetinis vietovės vaizdas, sumažės susidarančių nuotekų ir filtrato kiekis, nes krituliai, kuriuos vėliau reikėtų valyti specialiuose įrenginiuose, nebepateks į kaupo vidų.
Anot VAATC, Kazokiškių sąvartyno teritorijoje ir aplink nuolat vykdomas aplinkos monitoringas, apimantis ir oro kokybės stebėseną aplinkinėse teritorijose. VAATC specialistų komanda stebi poveikio aplinkai rodiklius ir juos nuolat skelbia.
Biodujų surinkimas ir papildomos priemonės
Kol įgyvendinamas sąvartyno uždengimo projektas, bendrovė palaiko ir stiprina prevencines priemones. Virš sąvartyno skraido specialus dronas ir kiekvieną dieną purškia kvapus neutralizuojančius probiotikus. VAATC partneriai taip pat įjungė papildomą įrenginį, kuris padidino dabartinio atliekų kaupo viduje susidariusių dujų surinkimo pajėgumus. Atliekų skaidymo metu susidarančios biodujos surenkamos specialia sistema ir perduodamos į Vievyje veikiančią kogeneracinę elektrinę, esančią maždaug 5 kilometrai nuo Kazokiškių sąvartyno, kur elektrinė šias biodujas naudoja šilumai ir elektros energijai gaminti.
Artimiausiu metu kvapus neutralizuojančiu sluoksniu papildomai bus užklotas rytinis sąvartyno šlaitas. Šis sluoksnis sudarytas iš natūralaus komposto, pagaminto iš žaliųjų atliekų, sumaišytų su struktūrine medžiaga. Tokia danga veikia kaip natūralus filtras, kuriame esantys mikroorganizmai išskaido metaną ir kvapus sukeliančias medžiagas. Papildomas perdengimas taip pat bus atliktas ir tose sąvartyno šlaito vietose, kuriose dėl sąvartyno dujų judėjimo gali susidaryti didesnė kvapų emisija. Naujai atvežtos atliekos padengiamos grunto arba inertinių medžiagų sluoksniu, stiprinama sąvartyno nuotekų baseinų priežiūra - pradėti baseinų uždengimo projektavimo darbai, kad atviri baseinai būtų uždengti sandaria plėvele ir iš talpyklų nesklistų kvapai.
Iki 2026-ųjų pabaigos ketinama modernizuoti ir filtrato valymo įrenginius, kad susidarančios dujos būtų atskirtos nuo patalpų vėdinimo srautų.
Taršos stabilizavimas ir „Energesman“ atliekų tvarkymas
AAD informuoja, kad nuo balandžio 20-29 d. Kazokiškių sąvartyne nenustatyta vandenilio sulfido koncentracijos padidėjimo. Po to, kai kovo 12 d. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui AAD pareigūnai įteikė privalomąjį nurodymą nutraukti viršnormatyvinę taršą vandenilio sulfidu Kazokiškių sąvartyne, buvo imtasi įvairių priemonių stabdyti taršai. Laikinai AAD direktorės pareigas atliekanti Eglė Paužuolienė teigė, jog „situacija sąvartyne stabilizuota ir įdėmiai prižiūrima“. Ji paminėjo, kad baigiamas dengti rekultivuojamas kaupas, o vėliau seks kiti darbai, tvarkant faktorius, kurie galėjo turėti įtakos padidėjusiai taršai.
Šiuo metu nebenaudojamas ir rekultivuojamas sąvartyno kaupas jau yra visiškai uždengtas smėliu, o plėvelės danga dengia apie 70 proc. sąvartyno kaupo. Planuojama, kad visiškas uždengimas plėvele bus baigtas iki gegužės 11 d. Sąvartyne kvapų mažinimui reguliariai - du kartus per darbo dieną - taikomos papildomos priemonės, purškiami probiotikai, o esant poreikiui gali būti naudojama ir vandens dulksnos sistema naujai eksploatuojamoje sąvartyno sekcijoje.
2026 m. vasario 20 d.-kovo 6 d. Šilo g. 5, Kazokiškėse, Aplinkos apsaugos agentūros mobilioji aplinkos oro kokybės matavimo stotelė, Aplinkos apsaugos departamento pavedimu, atliko teršalų (sieros vandenilio ir amoniako) matavimus aplinkos ore, kurių metu buvo nustatyti teršalų koncentracijos viršijimai. Aplinkosaugininkai tęsia įmonės patikrinimo veiksmus. Kovo pabaigoje meras pranešė, kad priimtas sprendimas sąvartyne uždengti 14 tūkst. tonų pusiau degių atliekų, kurios atkeliavo likviduojant gaisro atliekų tvarkymo gamykloje „Energesman“ pasekmes. Eglė Paužuolienė teigė, kad, siekiant sumažinti taršą sąvartyne, yra nuspręsta šalinti čia suvežtas, laikinai saugomas degiąsias atliekas po gaisro atliekų tvarkymo gamykloje „Energesman“. Šios degiosios atliekos bus šalinamos jų nepervežant, neperrūšiuojant, o Elektrėnų savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro formate yra pritarta šių atliekų šalinimui, tai yra, jų sulyginimui, užlyginimui ant kaupo ir perdengimui gruntu.
Kastytis Žuromskas aiškino, kad dabartines „Energesman“ atliekas galbūt būtų galima laidoti vietoje, esamo sąvartyno teritorijoje, tačiau tam reikalingi dideli finansiniai kaštai ir įsipareigojimai. Planuojama pateikti pasiūlymą rūšiuoti atliekas vietoje, nes tai būtų greitesnis sprendimas. Elektrėnų savivaldybei pateikti keli sprendimai, ir jie svarstys, ar sąvartyno kaupą uždengti, ar perrūšiuoti atliekas vietoje, dalį palikti, dalį vežti į VKJ deginti. Šiuo metu dalį atliekų išveža, dalį atliekų, kurios jau galimos būtų laidoti sąvartyne, parveža atgal.
VAATC parengtas taršos mažinimo planas, kuris apima pagrindinius galimus taršos šaltinius, esančius sąvartyne: minėtas degiąsias atliekas, atliekų kaupą, sąvartyno kaupe susidarantį filtratą, laikomą atviruose baseinuose, ir dujų surinkimo sistemą, kuri turėtų veikti optimaliai.
Nors konkretus šaltinis, dėl kurio Kazokiškėse fiksuojami taršos viršijimai, nėra visiškai nustatytas, VAATC direktorė Elida Drapienė pasakojo, kad bendrovė siekia nustatyti tikrąsias taršos viršijimo priežastis, kad ją būtų galima suvaldyti. Ji minėjo, kad vandenilio sulfido svyravimai nustatomi arba pastebimi tik tam tikru paros metu, tamsiuoju, kas kelia klausimų, ypač kai nevyksta aktyvi sąvartyno veikla ir esant tam tikroms oro sąlygoms.
tags: #kazokiskiu #automobiliu #savartynas